Liberalų sąjūdis šeštadienį paskelbė sureitinguotą savo kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Pirmoji vieta jame atiteko partijos lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Partijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen portalui LRT.lt sakė, kad liberalų tikslas yra pagerinti rezultatą, pasiektą 2016 metų rinkimuose. Tuomet partija gavo 9 proc. balsų.
Kreipdamasi į partijos kolegas V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad per kadenciją pavyko pristabdyti nemažai ydingų pasiūlymų ir pavojingų tendencijų, tačiau, anot jos, svarbiausia yra finišo tiesioji. Politikė kalbėjo, kad rinkimai yra egzaminas visiems politikams ir metas atsiskaityti už nuveiktus darbus.
„Gera žinia ta, kad žengiame į šį etapą su tvirtu pagrindu sulaukti pasitikėjimo ir pasitikėti savimi. Mes ne tik atsinaujinome, bet ir išsaugojome savo organizacinį ir kūrybinį potencialą“, – kalbėjo partijos lyderė. Posėdyje V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad palaikymas liberalams auga.
Ji sakė, kad Lietuvoje yra visa puokštė partijų, kurios vienaip ar kitaip save sieja su liberaliomis pakraipomis. Pasak jos, viena vertus tai rodo, kad liberalios vertybės yra įsišaknijusios politikoje, bet kita vertus, kyla grėsmė prarasti autentišką ideologinį turinį, kuris pasimeta tarp interesų ir ryšių. V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad Liberalų sąjūdis yra vienintelė liberalių pažiūrų partija, išlaikiusi liberalizmo sąvoką savo pavadinime.
„Tai tikrai nėra atsitiktinumas. Esame liberalai, nesidangstantys įvairiais eufemizmais. Mano požiūriu, liberalizmas nėra nei laisvė daryti, ką noriu, nei tarnystė kokiems nors interesams. <...> Tikro liberalizmo atspirties taškas yra sveikas ir sąžiningas racionalumas“, – sakė liberalų vedlė.
Sąrašo viršuje – V. Čmilytė-Nielsen
Elektroninio balsavimo metu Liberalų sąjūdžio nariai išreitingavo kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Pirmoji vieta jame atiteko partijos pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen. Tiesa, jos pavardės reitingavimo sąraše nebuvo, nes pagal partijos įstatus pirmininkui atitenka ir pirmoji vieta. Antrasis sąraše – jos pavaduotojas Andrius Bagdonas.
„Džiaugiuosi mūsų dešimtuku, jame yra ir patyrusių politikų, jame yra ir jaunų Liberalų sąjūdžio atstovų. Mes tikrai turime skirtingų sričių, skirtingų politikų sąrašą, kurie yra stiprūs ir manau, kad bus įvertinti visoje Lietuvoje“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Jau anksčiau buvo paskelbta, kad su liberalais rinkimuose dalyvaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis atvyko ir į partijos tarybos posėdį, tačiau sakė, kad apie prisijungimą prie Liberalų sąjūdžio nėra diskutuojama. Liberalų sąjūdžio nariai V. Pranckietį iškėlė į trečiąją partijos sąrašo vietą.
Pats V. Pranckietis po sąrašo paskelbimo sakė nesitikėjęs, kad liberalai jam skirs tokią aukštą vietą ir su jauduliu laukęs žinios apie tai: „Tikrai nesitikėjau to. Aišku, nenorėčiau būti 83-uoju, bet kas būsiu trečiuoju – nesitikėjau. Man ta žinia buvo labai šilta, kad bendruomenė priėmė kaip savo žmogų.“ Tiesa, kol kas apie stojimą į Liberalų sąjūdį V. Pranckietis nekalba.
Ketvirtąją vietą partijos nariai skyrė parlamentarui Virgilijui Aleknai, penktoji – Trakų rajono merei Editai Rudelienei. Buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas užėmė šeštąją vietą. Prieš dešimt dienų prie partijos prisijungęs politologas Raimundas Lopata iškeltas į septintąją vietą.
Programoje – penkios galimybės Lietuvai
Liberalai tarybos posėdyje pristatė programos gaires, kuriose išskiriamos penkios galimybės Lietuvai. Išskiriamas savarankiškas ir kuriantis žmogus, kuriuo pasitikima, taip pat sveika sveikatos apsauga, nurodoma, kad švietimo tikslas – ugdyti žmogų, pasirengusį laisvei, Lietuva turi būti žalia, o ekonomika turi būti draugiška gamtai. Pabrėžiama, kad apgintos žmogaus laisvės būtinos saugiai valstybei.
„Mūsų pagrindinė kryptis – Galimybių Lietuva. Liberalams būtent sukuriamos realios galimybės reiškia gerovę. Tai leidžia gerinti savo, savo šeimos ir savo šalies gyvenimą. Tai nėra dovana, kurią piliečiams padovanoja valdžia. Valdžia privalo ne tik mokėti padalinti, uždrausti ir apriboti, bet ir sukurti sąlygas augimui, matyti tolimesnę perspektyvą, planuoti kelis metus į priekį“, – pabrėžė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Programos rengimo grupės koordinatorius, Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Kairys, pristatė pagrindines gaires iš Liberalų sąjūdžio programos. „Visas dokumentas sudaro per 100 puslapių: programos nuostatos, tikslai ir dar daug kitų svarbių dalykų bus pristatoma dalimis iki pat rinkimų“,- pristatymą pradėjo S. Kairys.
Jis išskyrė 15 sektorių – nuo švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinio teisingumo iki žmogaus teisių, krašto apsaugos, užsienio politikos bei savivaldos, žemės ūkio ir aplinkosaugos su ekonomika.
Siūlo tiesti tiltus
Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje dalyvavo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis. Konservatoriai ir liberalai šioje Seimo kadencijoje kartu dirbo opozicijoje. G. Landsbergis kalbėjo, kad 2016-ųjų Seimo rinkimai žymėjo takoskyrą tarp politikos, kuri iki tol buvo apie valstybę, o nuo 2016 metų politika žymėjo kultūrinius karus.
„Iš pradžių mes tai gal ne tiek pastebėjome, manėme, kad tai praeis, kad gal valdantieji pamatę savo veiksmų atsakomybę taps rimtesni, nuosaikesni, ieškos kompromiso, susitarimo. Tačiau paskutiniai posėdžiai Seime parodė, kad ketveri metai praėjo kaip diena, bet mes esame ten pat“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis sakė, kad apmaudu, jog valdančiųjų pavyzdys, kai takoskyrų kūrimas, o ne tiltų tiesimas naujojoje politikoje, yra užkrečiamas. Anot jo, kartais tuo pasinaudoja ir tie, kuriuos būtų galima laikyti bendražygiais ar partneriais. Pasak G. Landsbergio, atrodo, kad jie taip pat nori kurti naujas liepsnas, kurios skaldytų visuomenę, o ne padėtų ieškoti sutarimo.
„Čia labiausiai pasigendu <...> bendro reikalo, tai yra respublika. Keliu klausimą, kiek yra Lietuvoje politikų ir politinių jėgų, kurios pirmiausia mato valstybę, kurios mato bendrą reikalą, mato respubliką ir nori ją ginti“, – sakė konservatorių lyderis.
Jis teigė, kad būtina mąstyti apie valstybę, sutarti dėl jos augimo ir klestėjimo. Jis gyrė liberalų lyderę V. Čmilytę-Nielsen, kaip politikę, kuri ieškojo sutarimo, nesišvaistė piktais žodžiais, o tiesė tiltus.
