Vyriausybė skelbia, kad po 3 mėnesių karantinas Lietuvoje bus atšaukiamas birželio 17–ąją. Nors ekstremalioji padėtis lieka, iki šiol karantino sąlygomis gyvenusi visuomenė galės kiek atsipalaiduoti. Tiesa, mokslininkai teigia, jog visiškai pamiršti apsaugos priemonių nereikėtų, nes išlieka grėsmė, kad daugėjant užsikrėtimų bus fiksuojama antroji COVID-19 banga.
Išgelbėtos gyvybės
COVID–19 eigą Lietuvoje tiriantys mokslininkai tikina, kad šalyje įvestas karantinas padėjo išgelbėti apie 1000 gyvybių. Tiesa, dėl koronaviruso atsinaujinimo, kuris prognozuojamas rudenį, tyrėjai sako, kad rodiklis galėtų būti 50 susirgimų per parą. Didėjantis susirgimų skaičius reikštų ir antrą viruso bangą.
Balandį Vilniaus universiteto mokslininkai nustatė, kad iki metų pabaigos Lietuvoje COVID–19 užsikrės 4597 ar kiek daugiau žmonių, o iš jų galimai mirs 208. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų skaičiavimu iki rudens sergančiųjų skaičius turėjo viršyti 3000.
Vis dėlto šios prognozės nepasitvirtino ir šiuo metu sergančiųjų skaičius nesiekia 2000. Viso virusas nusinešė daugiau nei 70 gyvybių.
Tyrėjų grupėje dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas tikina, kad tokių rezultatų pasiekta dėl didelio visų šalies gyventojų pilietiškumo ir susitelkimo.
„Karantino priemonės buvo skausmingos ir daugeliai sukėlė nepatogumų, bet jos realiai išgelbėjo apie 1000 gyvybių. Grėsmingai kilusi pandemija nuslopo, naujų ligos atvejų skaičius čia nereikšmingas, tačiau nerimą kelia nevaldomai plintantis virusas ir jo sukeltos mirtys Lietuvą supančiose Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir visoje Rusijoje“, – kalbėjo prof. M. Stankūnas.
Grėsmė Rytuose
Pasak kito iniciatyvinės grupės „United4Health“ nario Martyno Bieliūno, kartojant Švedijos atvejį, kaip buvo kovojama su virusu, mūsų šalyje tokia statistika atrodytų labai niūriai, nes vien mirusiųjų skaičius dabar būtų toks, koks statistikoje yra stebimas susirgusiųjų.
Vis dėlto, mokslininkų teigimu, dabar svarbu kiek įmanoma atsiriboti nuo grėsmės, kuri nevaldomai plinta į Rytus nuo Baltijos regiono. Pasak laidos „Savaitė“ pašnekovo, šiuo metu itin didelis sergamumas yra pastebimas Baltarusijoje.
Rekomendacijos išlieka
Pastaruoju metu nemažai Europos šalių paskelbė apie atveriamas sienas ir švelninamas karantino sąlygas ar net visiškai nutraukiamą karantiną. Nors medikai pataria keliauti po Lietuvą ar Baltijos šalis, jau yra planuojančių atostogas tolimesnėse šalyse.
Ketinantiems keliauti į tolimesnes šalis patariama patikrinti viruso plitimo lygį šalyje, į kurią vykstama. Jei sergamumas COVID–19 yra didesnis nei Lietuvoje, kelionės rekomenduojama atsisakyti.
Profesorius Saulius Čaplinskas primena, kad tarptautiniuose oro uostuose susikerta keliautojai iš viso pasaulio, tad čia apsaugos priemonės yra ypač reikalingos.
„Svarbu dėvėti medicininę kaukę ir galbūt be reikalo nelikti ilgiau šalia kitų žmonių, su kuriais kartu negyvenate.
Aišku, atsisėdus lėktuve sėdėsite ten, kur yra jūsų vieta. Tačiau rankomis, jei reikia liesti kažkokius paviršius, paskui nereikėtų liesti veido“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Dėlioja kitus scenarijus
Mokslininkai šiandien pripažįsta, jog nuo pandemijos pradžios apie COVID–19 sužinota nemažai, tačiau vis dar niekas negali nuspėti, koks jis sugrįš ir kiek aukų vėl gali pareikalauti. Kol kas prognozuojama, kad tai galimai nutiks tuomet, kai atvėsus orams visi sugrįšime į uždaras patalpas ir atsirast palankios sąlygoms virusams plisti.
„Tačiau panašu, kad virusas mutuoja į lengvesnę pusę <...>. Na, bet žiūrėkime, ką ateityje patvirtins mokslas.
Virusas jau yra ir kuo toliau, tuo daugiau mes apie jį žinom ir šiandien žinom pakankamai, kad galėtume jį suvaldyti“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Jo teigimu, pandemijai vos tik prasidėjus buvo sudėtingą kažką prognozuoti ar nuspėti viruso plitimą. Tam, kad būtų realu sudėlioti bent preliminarius scenarijus, prireikė laiko ir žinių. Laidoje kalbėję mokslinkai pripažįsta, kad COVID–19 yra visiškai naujas virusas ir nėra pakankamai duomenų.
