Lietuvoje

2020.05.24 09:54

Sąmokslo teorijomis apipinta COVID-19 tema: raginama nedėvėti kaukių, pandemija siejama su 5G

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.05.24 09:54

Karantino akivaizdoje pagausėjo skleidžiamos dezinformacijos ir sąmokslo teorijų, susijusių su COVID-19 tema. Viešojoje erdvėje galima aptikti melagingų teiginių, esą pandemijos metu ligoninės tuščios arba koronaviruso Lietuvoje net nėra.

Nors minėti teiginiai dekonstruoti ir paneigti remiantis įrodymais, jie ir toliau plinta socialiniuose tinkluose. Projekto LRT FAKTAI redaktorės Jurgos Bakaitės teigimu, melaginga informacija yra platinama kartu su tikra informacija ir tuo, kuo žmonės iš tiesų domisi.


„Ja dalijasi paprasti vartotojai, kuriuos galbūt patraukė emociškas turinys ar kas nors šokiruojančio. Tačiau reikėtų prisiminti, kad tokiomis netikromis naujienomis dalijasi ne tik paprasti žmonės – kartais už to slypi ir politinės jėgos. Tam tikrais atvejais žmonės tiesiog nori papokštauti. Nereikėtų atmesti ir to, kad kai kam tai yra ir proga pasipelnyti“, – atkreipia dėmesį J. Bakaitė.

Nereikėtų atmesti ir to, kad kai kam tai yra ir proga pasipelnyti.

Anot pašnekovės, būta ir tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, žmonės raginami nenešioti kaukių, neva jos kenkia.

„Žmonės ima abejoti, ar karantino tikrai reikia, ar tikrai reikia nešioti kaukes. Atsirado žinučių, kad kaukės gali sukelti tam tikrų sutrikimų. [...]

Buvo raginimų protestuoti prieš karantiną. [...] Labai nemažai kalbama apie tai, kad gydytojai atsainiai aptarnauja žmones, jeigu jie nesikreipė dėl koronaviruso“, – teigia J. Bakaitė.

Spekuliacijų aptinkama ir dėl mirusiųjų nuo koronaviruso skaičiaus. Vienur teigiama, kad jų gerokai daugiau, o kitur – gerokai mažiau.

Atsirado žinučių, kad kaukės gali sukelti tam tikrų sutrikimų.

„Žiūrėjau įtikinamą vaizdo įrašą, kuriame žmogus, dirbantis pavežėju, pasakojo, kad moteris, dirbanti Santaros klinikose, jam sakė, jog iš tikrųjų mirusiųjų nėra, niekas Santaros klinikose neva nemirė nuo koronaviruso, visi „užrašomi ant koronaviruso“ tam, kad būtų gauta daugiau pinigų [...] valstybei ir politikams“, – pasakoja J. Bakaitė.

Kadangi J. Bakaitės minimas asmuo, pasak jos, neslėpė savo tapatybės, interneto vartotojai kur kas lengviau įtiki tokia viešinama informacija.

„Ypač kai tai yra taip emociška, aš manau, kad yra tikrai labai nesunku patikėti“, – pažymi J. Bakaitė.

Kaltina ir vartotojus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentas, knygų apie melagingas naujienas autorius Ignas Kalpokas sako, kad dėl dezinformacijos sklaidos iš dalies kalti ir minėtu turiniu besidalijantys vartotojai.

„Koronaviruso kontekste aš manau, kad ta motyvacija yra gana asmeniška, nes mes visi esame išmušti iš kasdienio gyvenimo ritmo, nusistovėjusi gyvenimo tvarka yra visiškai pasikeitusi, mes nejaučiame, kad galime šią situaciją valdyti. [...]

Tokiu atveju norisi paaiškinimų, kurie būtų trumpi ir informatyvūs, kad būtų galima ką nors apkaltinti, [...] todėl šioje vietoje išlenda įvairios melagingos naujienos, suteikiančios įsivaizduojamus paaiškinimus“, – sako I. Kalpokas.

Viešojoje erdvėje VDU docentas taip pat teigia pastebintis be galo daug neigiamo turinio, susijusio su karantinu.

Išlenda įvairios melagingos naujienos, suteikiančios įsivaizduojamus paaiškinimus.

„Pats grėsmingiausias dalykas, mano manymu, yra laukti ir stebėti, kaip visas šis piktas emocinis fonas vystysis iki Seimo rinkimų ir kas bus šioje situacijoje“, – akcentuoja I. Kalpokas.

Anot Prekės ženklo dizaino ir komunikacijos specialisto, „Pretty much agency“ studijos įkūrėjo Edvino Grišino, koronaviruso tema tarp skleidžiamų melagienų tapo itin populiari.

„Tu griebiesi naujausios temos tam, kad išliktum aktualus“, – sako E. Grišinas.

Melagienomis apie koronavirusą dalijasi ne tik paprasti interneto vartotojai, bet ir politikai. Vienas jų – Seimo narys, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Algimantas Kirkutis. I. Kalpokas sako, kad auditorijos akyse mokslinės kvalifikacijos melagienoms suteikia papildomą svorį.

„Kalbant apie politikų dalijimąsi melagienomis, sunku įlįsti į žmogaus galvą ir suprasti, kokia yra to motyvacija. Gali būti nepasidomėta, daug tokios informacijos buvo žmogaus informacinėje erdvėje, visi dalijosi, todėl ir jis dalijasi. Trečia priežastis galbūt yra natūralus sprendimas, kad visi žmonės tiki sąmokslo teorijomis, rinkimai ant nosies, tad, kodėl nepabandžius apeliuoti į šią rinkėjų kategoriją“, – svarsto I. Kalpokas.

Pandemiją sieja su 5G ryšiu

Buvo ir tokių sąmokslo teorijų, kad koronavirusas atsirado dėl pradėto plėtoti 5G ryšio. J. Bakaitės teigimu, dabartinė pandemijos situacija yra išskirtinė tuo, kad skirtingos konspiracinių grupių bendruomenės, kurios anksčiau domėjosi tik technologijomis, medicina ar politika, susivienijo ir taip susikūrė didžiulis konspiracijų bei melagienų „monstras“, jungiantis ir virusą, ir 5G, ir politiką.

„Tačiau mane nuramina tai, kad maždaug prieš dešimt metų, kai buvo statomi ankstesnės kartos mobiliojo ryšio bokštai, argumentai buvo tokie patys. Žmonės kalbėjo taip pat, net ir politikai, pasinaudoję tomis žinutėmis. Anksčiau jie kalbėjo apie paprastą mobilų ryšį, taip jie dabar kalba apie 5G. […] Tai tik įrodo, kad dezinformacija kartojasi, yra perdirbama ir vyksta pagal tuos pačius šablonus“, – kalba J. Bakaitė.

Jeigu perskaityta naujiena sukelia stiprią emociją, anot LRT FAKTŲ redaktorės, reikėtų susimąstyti ir į tai žiūrėti kritiškai.

„Dažniausiai tos naujienos būna labai emociškos. Kita vertus, reikia žiūrėti, kokie yra šaltiniai, ar tuo galima pasitikėti, ar tuo pasidalijęs asmuo išmano, tarkime, apie tą patį 5G ryšį“, – pataria pašnekovė.

Dezinformacija kartojasi, yra perdirbama ir vyksta pagal tuos pačius šablonus.

E. Grišinas rekomenduoja apsvarstyti ir technologinį analizuojamo šaltinio aspektą.

„Reikėtų pažiūrėti, ar naudojamos kokybiškos nuotraukos, ar jos nėra iš kur nors pavogtos, koks yra šaltinio domeno pavadinimas. Kartais melagingi puslapiai nori atrodyti kaip dideli naujienų portalai. [...] Kalbant apie domeną, tai galėtų būti vienos raidės pokytis, kuris yra sunkiai pastebimas. Tai būtų geri pirmieji žingsniai“, – LRT RADIJUI sako E. Grišinas.

Išsamiau – laidos įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Populiariausi