Lietuvoje

2020.05.07 09:00

Istorija išbando jus: sužinokite šeštojo testo apie Radvilas teisingus atsakymus ir nugalėtoją!

LRT.lt2020.05.07 09:00

Baigėsi šeštasis istorijos žinių turnyro „Istorija išbando jus“ testas. Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio portalas LRT.lt ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto istorikai kvietė išbandyti jėgas ir atsakyti klausimus apie Radvilų giminę. Skelbiame teisingus šio testo atsakymus su paaiškinimais ir geriausiai pasirodžiusį dalyvį, kurio laukia LRT prizas.

Pirmoji vieta šįkart atiteko Žygimantui, sveikiname! Su nugalėtoju dėl prizo susisieksime el. paštu.

Dar nedalyvavote „Istorija išbando jus“ žinių turnyre? Kviečiame įveikti naują testą apie smurtą LDK laikais.

Testo apie Radvilas klausimai ir teisingi atsakymai su paaiškinimais:

1. Šie didikai, nors ir kilo iš to paties protėvio kaip ir Radvilos, susiformavo kaip atskira savarankiška giminė. Jie naudojo tą patį „Trimitų“ herbinį atvaizdą (iki 1547 m.), o vienas žymiausių epizodų – 1580 m., kai šios giminės atstovas Grigalius buvo nukirsdintas kaip valstybės išdavikas. Kas jie?

Astikai. Kristinas Astikas buvo bendrasis Astikų ir Radvilų giminių protėvis. XIV a. pabaigoje – XV a. pirmojoje pusėje veikęs didikas buvo vienas Vilniaus kaštelionų. 1413 m. Horodlėje iš Lenkijos primo, Gniezno arkivyskupo Mikalojaus Trambos gavo Trimitų (lenk. Traby) herbą. Su dviem Kristino Astiko sūnumis (Radvila ir Stanislovu) prasidėjo Astikų ir Radvilų giminių savarankiškas formavimasis ir atsiskyrimas.

2. XV a. Lietuvos diduomenė išgyveno struktūrines permainas, tarp kurių – pirmagimystės svarbos augimas. Tai išryškina XV a. pabaigoje tarp Radvilų užsimezgusi tradicija, kuri gyvavo maždaug iki XVI a. pabaigos, pirmagimiams sūnums duoti šį vardą. Kokį?

Mikalojus. Istorikai pastebėjo, kad retrospektyviai suprantamoje Radvilų giminėje ėmė plisti ir išsiskyrė pirmagimiams suteikiamas Mikalojaus vardas. Dar Mikalojaus Radvilaičio tėvas – Radvila Astikaitis – turėjo būtent šio šventojo krikšto vardą. Šitaip nuo Mikalojaus Radvilos senelio iki jo paties susidaro trijų Mikalojų grandinė.

3. XV a. pabaigoje Radvilų prestižas buvo tiek išaugęs, kad net ir užsienio dinastai juos rimtai traktavo kaip galimus vedybinius partnerius. Po 1496–1497 m. derybų Mikalojaus Radvilaičio dukra Ona tapo Konrado Rudojo žmona ir kunigaikštiene šiame kaimyniniame krašte. Kuriame?

Mazovijoje. 1496–1497 m. dėl vedybų ir nuotakai reikalingo kraičio laiškais bei tarpusavio pasiuntiniais derėjosi Mazovijos kunigaikštis Konradas Rudasis ir nuotakos tėvas Mikalojus Radvilaitis. Galiausiai buvo susitarta dėl svaraus 20 000 vengriškų florinų kraičio ir Ona Radvilaitė tapo Mazovijos kunigaikštiene.

Šitaip į didikų giminę įsiliejo ir karališkas Piastų (pirmųjų Lenkijos karalių dinastijos) kraujas. 1503 m. Konradas staiga mirė. Jo ir Onos sūnūs dar buvo mažamečiai, todėl ji tapo Mazovijos regente. Taigi kiek netikėtai keliolikai metų Radvilaitė tapo faktine visos kunigaikštystės valdove. Šaltiniai ją apibūdino kaip moterį „vyro širdimi“.

4. XVI a. vien priklausymo diduomenės sluoksniui pakakdavo, kad jaunuoliai užimtų tokius postus, kurių nepasiekdavo pasižymėję žemesnės kilmės žmonės. Tokį – didikišką – Mikalojaus II Radvilos išskirtinumą stiprino 1518 m. gautas titulas. Koks?

Šventosios Romos Imperijos kunigaikščio. Šio titulo suteikimo istorija paprastai siejama su 1515 m. Vienos suvažiavimu. Esą būtent ten Lietuvos didikai sulaukė pasiūlymų gauti grafų ir kunigaikščių titulų.

Trijų valdovų suvažiavime kaip vienas pagrindinių derybininkų dalyvavęs Radvila sulaukė ir imperatoriaus Maksimilijono dėmesio. Šis už nuopelnus didiką ir apdovanojo minėtu titulu. Jis buvo naujas, iki tol LDK neregėtas ir turėjo pabrėžti didiko (ir diduomenės) išskirtinumą kitų kilmingųjų atžvilgiu.

5. Praėjus daugiau nei šimtmečiui po krikšto LDK, vis daugiau bažnytinių fundacijų atliko ir didikai. Viena tokių – XVI a. pradžioje Radvilų fundacija vienuoliams karmelitams Vilniuje (dab. Šv. Jurgio bažnyčia). 1514 m. dokumente rašoma, kad vienas iš šio poelgio akstinų – siekis atminti pergalę prieš totorius. Kokia tai pergalė?

Klecko 1506 m. Rugpjūčio 6 d. ties Klecku buvo sutriuškinti totoriai. Labai tikėtina, kad mūšyje dalyvavo ir pats vienuolyno fundatorius Mikalojus II Radvila, tuomet Trakų vaivada.

6. Jeigu Jogailos ar Vytauto laikų didikai buvo beraščiai, tai XV a. pabaigoje ėmė ryškėti poreikis didikams lavintis jau ne tik „riteriškuose menuose“. Rašytinių dokumentų sklaida diktavo poreikį būti raštingais. Jonas ir Stanislovas Radvilos buvo bene pirmosios didikų atžalos, šiam tikslui pasirinkusios tokį studijavimo būdą 1514–1515 m. Kokį?

Keliavo studijuoti į Vakarų Europą. Iš pradžių kurį laiką jie lavinosi Lenkijoje, vėliau keliavo į Vieną ir Boloniją. Brolius priglobė Lenkijos primo Jono Laskio, itin gero šių tėvo draugo, aplinkoje. Jie mokėsi teisės, istorijos, medicinos, taip pat įvairių kitų humanistinio profilio disciplinų.

Tarpusavyje kalbėjosi tik lotynų, italų arba vokiečių kalbomis. Tad jaunuoliai turėjo gauti platų išsilavinimą, o tai užtikrino griežta auklėtojų disciplina.

7. Rašytinės kultūros nulemtas valstybės valdymo modernėjimas pasiekė ir didikų dvarus. Vienas iš XVI a. pradžios Mikalojaus II Radvilos dvare dirbusių lotynų kalbos raštininkų kartu buvo ir žinomas humanistas. Galbūt medžioklėms tinkamų girių apsuptas Radvilos Goniondzo dvaras Palenkėje galėjo jam pasitarnauti ir kaip įkvėpimo šaltinis. Kas šis humanistas?

Mikalojus Husovianas. Jis yra vienas ryškiausių XVI a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės humanistų ir poetų. Geriausiai žinomas dėl savo giesmės „Apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“. Galima manyti, kad būtent Radvilos dvare ir ten vykusios stumbrų medžioklės galėjo tapti vienu iš įkvėpimo šaltinių garsiajai poemai.

8. 1514 m. darbo prie šio projekto ėmėsi broliai Jonas ir Mikalojus II Radvilos – atitinkamai valstybės maršalas ir kancleris. Vienalaikė jų mirtis 1522 m. suteikė progą projektą tęsti Albertui Goštautui. Būtent su jo vardu iki pat dabar dažniausiai ir siejamas šis teisinis paminklas. Kas tai?

Pirmasis Lietuvos Statutas. 1514 m. Jonas Radvila ir Mikalojus II Radvila ėmėsi statuto sudarymo darbų. Juo planuota suteikti vieną rašytinę teisę, kuria vadovautųsi visa Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Apie konkrečius darbus daug nežinome, tačiau 1522 m. Žygimanto Senojo ediktu jau buvo nurodyta, kad šis darbas baigtas ir ruošiamasi statutą spausdinti. Tačiau šis taip ir neįsigaliojo, dar buvo tobulinamas septynerius metus jau naujojo valstybės kanclerio Alberto Goštauto. 1529 m. darbas buvo baigtas ir Pirmasis Statutas pagaliau įsigaliojo.

9. 1517 m. valdovas Žygimantas Senasis kreipėsi į karalių Pranciškų I, prašydamas pakartotinei gydomajai audiencijai priimti Mikalojų Radvilą, jauną Žemaitijos vyskupą elektą, tuomet studijavusį aname krašte. To prašyta, mat viduramžiais užsimezgė tradicija anos šalies valdovams priskirti sakralią galią – savo prisilietimu gydyti skrofuliozę. Kurios šalies karalius buvo Pranciškus I?

Prancūzijos. Po sėkmingos 1515 m. karinės kampanijos į Italiją Prancūzijos karalius Pranciškus I gruodį Bolonijoje susitiko su popiežiumi Leonu X. Kaip ir jo pirmtakai, galia gydyti sergančius skrofulioze garsėjantis monarchas popiežiaus dvaro koplyčioje įvykdė gydymo seansą, dėdamas savas rankas ant sergančiųjų. Tarp geidžiančių išgyti, kaip nurodo garsusis prancūzų istorikas Markas Blochas, buvo ir „vienas lenkas vyskupas“.

Tai buvo Mikalojaus II Radvilos sūnus, taip pat Mikalojus. Jis kaip tik tuomet studijavo Italijoje ir buvo ką tik paskirtas Žemaitijos vyskupu elektu. Po dvejų metų Žygimantas Senasis parengė rekomendacinį laišką tam pačiam Mikalojui dėl audiencijos, adresuotą jau minėtam Prancūzijos karaliui Pranciškui I. Žemaitijos vyskupo elekto būklė suprastėjo, todėl ieškota dar vieno gydomojo seanso galimybės.

Populiariausi

Biologijos egzaminas

Lietuvoje

2020.07.09 12:55

Biologijos egzaminą laikė irkluotojas, būsimi kibernetinio saugumo, medicinos specialistai, kai kas – tik dėl tėvų biologijos mokytojos pateikė egzamino užduočių atsakymus; atnaujinta 16.15

12