Lietuvoje

2020.05.02 15:44

Medijų raštingumo spragos Lietuvoje: apsigauna net komunikacijos mokslų studentai

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.05.02 15:44

Netikros naujienos, manipuliacijos, sąmokslo teorijos – visa tai brukama žmonėms kasdien, todėl ypač reikšmingu tampa jų kritinis mąstymas ir atsparumas, kurių, LRT RADIJO pašnekovų teigimu, visuomenei vis dar trūksta.

Dėl šios priežasties LRT projektu „Naujienų rentgenas“ siekiama supažindinti savo auditoriją su manipuliavimo technikomis, netikrų naujienų išplitimu ir būdais, kaip patiems būti sąmoningiems ir kritiškiems.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis monografijoje „Žiniasklaidos politika Lietuvoje“ rašo, kad per nepriklausomybės laikotarpį nebuvo suformuluotas aiškus tikslas, kokios žiniasklaidos bus siekiama, o iki pat 2016 m. politinę darbotvarkę formuodavo politikų noras reguliuoti žiniasklaidą ir žiniasklaidos ekonominiai interesai.

D. Jastramskis LRT RADIJUI teigia, kad situacija labai panaši ir šiandien. Anot jo, per savo valdymo kadenciją dabartinė valdančioji dauguma inicijavo įvairias įstatymų pataisas, susijusias su žiniasklaida, tačiau sprendimų, kuriais būtų galima pasidžiaugti, pasak pašnekovo, buvo nedaug.

„Galbūt, kad iki 5 proc. sumažintas PVM popierinei spaudai, bet ir tai elektroninės neliečia. Visi bandymai riboti žiniasklaidos laisvę tiek ekonomiškai, tiek bendrai, mažai, kas įvyko, dėl to galima pasidžiaugti“, – sako D. Jastramskis.

Kelia grėsmę visuomenei

Valstybės saugumo departamento (VSD) 2016 m. grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje išvardytos kelios svetainės, kuriose, anot VSD, galima aptikti prorusiškų straipsnių: ekspertai.eu, ldiena.lt, sauksmas.lt, revoliucija.org, sarmatas.lt, laisvaslaikrastis.lt.

Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, žiniasklaidos tyrėja Džina Donauskaitė sako, kad šie portalai buvo įvardyti kaip nepatikimi ir keliantys grėsmę valstybės saugumui, nes didelė dalis jų publikuojamo turinio sutapo su Rusijos propagandos žinutėmis.

Už melagingos informacijos sklaidą, D. Donauskaitės teigimu, daugiausia atsakingi socialiniai tinklai, todėl kyla diskusijos, kaip juos įpareigoti į tai žiūrėti atsakingiau.

„Jos (dezinformacijos – LRT.lt) sklaida labai sustiprėjo per šią krizę. Vienintelė išeitis, kad žiniasklaidos priemonės kuo garsiau kalbėtų ir dekonstruotų esančias sąmokslo teorijas, bet ir iš socialinių tinklų valdytojų turėtume kuo daugiau reikalauti“, – pabrėžia pašnekovė.

Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas atkreipia dėmesį, kad, būdami milžiniškame informacijos tinkle, vartotojai negali viskuo pasikliauti – informacija turi būti tikrinama.

„Nereikėtų pasikliauti skambiomis antraštėmis. [...] Pastebėjus sensacingą pranešimą, reikia patikrinti, ar žiniasklaidos priemonė turi savo edukacinę skiltį, skelbia kontaktus. Galima eiti ir giliau: kokia jų struktūra, ar ji yra pateikusi visus duomenis apie save. Visa tai veda į visuomenės medijų raštingumo įgūdžius, todėl labai svarbu apie tai kalbėti“, – akcentuoja D. Velkas.

Anot D. Donauskaitės, prastos reputacijos portalai yra viena, tačiau, „didžioji pekla“, jos aiškinimu, prasideda tada, kai dezinformaciją ima skleisti oficialūs šaltiniai.

„Su tuo susiduria kaimynė Baltarusija, kur prezidentas pareiškė, kad visus virusus išgydo darbas laukuose. Kai oficialūs šaltiniai, kuriais visuomenė linkusi pasitikėti, skleidžia dezinformaciją, tada atsiranda didžiausias iššūkis medijų raštingumo prasme“, – teigia ji.

Neatskiria nepatikimos informacijos

D. Jastramskis pastebi, kad medijų raštingumas yra švietimo spraga.

„Kai kas įtraukiama į mokyklų pilietinio ugdymo programas, bet tai atsitiktinė projektinė veikla ir toks yra rezultatas. Situacija nekokia“, – pažymi D. Jastramskis.

D. Jastramskis sako, kad ne žurnalistiką studijuojantiems asmenims sunku atskirti, kuri informacija yra patikima.

„Mes su kolegomis iš Baltijos šalių atlikome eksperimentą. [...] Netgi studentai, kurie mokosi kitus komunikacijos mokslus, kai kuriais atvejais sunkiai galėjo įvertinti, kodėl viena ar kita žinutė nepatikima. [...] Argumentai tokie, kad informacija patikima, nes ten cituojama valstybės prezidentė, nes ji atrodo patikima.

Kai yra tokia švietimo sistemos spraga, kokių nors ypatingų rezultatų mes negalime tikėtis. Atskiri projektai yra gerai, jie padaro tam tikrą poveikį nedidelei grupei, bet projekto laikas baigiasi ir čia nielieka nuolatinio darbo“, – pažymi VU docentas.

Dėl netikrų naujienų sklaidos, D. Donauskaitės teigimu, didžiosios žiniasklaidos priemonės jaučia atsakomybę parodyti, kokie faktai yra tikri, patikrinti sąmokslo teorijas ir „šaukti garsiau“.

„Man teko dalyvauti projektuose ir juos inicijuoti. Netgi turėjome mokytojų grupę, kurie neskiria, kad reklama, pažymėta žiniasklaidos priemonėje, yra partnerio remiamas turinys, o ne nepriklausomas žurnalistinis kūrinys. Tai yra didelis uždavinys tiek visuomenei, tiek žurnalistams, kurie pasižymi aukštesniu medijų raštingumu, nes toks yra jų darbas“, – akcentuoja pašnekovė.

D. Donauskaitė taip pat pabrėžia kritiško informacijos vertinimo spragą.

„Informacinio pertekliaus lauke reikia išmokti skaityti, kas kuria tam tikrą informaciją, kokia yra jų reputacija, ar yra vardai ir pavardės, kokia yra jų biografija, kuo remiamasi“, – sako D. Donauskaitė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše:

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Populiariausi

Istorijos egzaminas

Lietuvoje

2020.07.07 12:46

Užduotis apie Landsbergį ir Brazauską įveikę abiturientai: per istorijos egzaminą reikėjo tiesiog pagalvoti istorikas: nuotolinis mokymas atskleidė brandos stygių; atnaujinta 13.18

14