Lietuvoje

2020.04.23 08:29

Nausėdos patarėja Skaisgirytė: Lietuva Baltarusijai pasiūlys pagalbą dėl COVID-19 medicinos priemonėmis

kokius klausimus prezidentai aptars pokalbio metu?

„Baltarusijoje užsikrėtusiųjų (koronavirusu – LRT.lt) skaičiai nėra dramatiškai dideli, tačiau jau artėja prie 7 tūkst. Gana daug žmonių yra tikrinami, ar serga virusu <...> Šitame kontekste pasiūlysime Baltarusijai, jeigu reikia, pagalbą medicinos priemonėmis. Kitoms Rytų partnerystės šalims jau esame suteikę tokią pagalbą“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

– Prezidentas šį rytą nuotoliniu būdu kalbėsis su Baltarusijos prezidentu. Tai bus pirmasis tiesioginis prezidento pokalbis su Baltarusijos vadovu. Kokia proga jis apskritai vyks?

– Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys pradėjo pasirengimą ES ir Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimui. Toks susitikimas yra numatytas birželio mėnesį. Kol kas dar neaišku, ar toks susitikimas galės fiziškai įvykti, šalių lyderiams bus galima keliauti, ar vyks konferencinio skambučio būdu. Tačiau pasirengimas jau vyksta ir mūsų šalies prezidentas šią ir kitą savaitę ketina kalbėtis su visais Rytų partnerystės šalių vadovais.

Rytų partnerystėje dalyvauja šešios šalys: Baltarusija, Ukraina, Moldova, Sakartvelas, Armėnija ir Azerbaidžanas. Prezidentas kalbėsis su visomis šešiomis šalimis. Po šio pokalbių raundo, kalbėsis su bendraminčiais ES. Šių pokalbių tikslas bus spręsti, ką toliau daryti su Rytų partneryste po dešimties metų jos egzistavimo, nes ji įkurta yra 2009 m.

Baltarusija kreipėsi į ES paramos, tai nemanyčiau, kad jie norėtų atsisakyti tos paramos (ir iš Lietuvos – LRT.lt).

Taip pat bus kalbama dvišalių santykių lygmenyse bei bus neišvengti pokalbiai apie koronavirusą, nes epidemijos klausimo dabar neįmanoma išvengti.

– Labai aiškus faktas yra tas, kad mūsų gyventojai baiminasi, jog Baltarusija ne viską daro, kad suvaldytų koronaviruso krizę ir esą Minskas į pandemiją truputį žiūri pro pirštus. Nėra patikimos informacijos apie realią padėtį. Prezidentas, kaip suprantu, ketina šį klausimą kelti Aliaksandrui Lukašenkai?

– Žinoma, mes esame kaimyninės šalys. Tai, kas vyksta Baltarusijoje, svarbu mums, ir tai kas vyksta Lietuvoje, svarbu Baltarusijai. Negalime ignoruoti to fakto, kad virusas peržengia sienas. Negalima pasakyti, kad pasistatysime sienas ir apsisaugosime.

Mūsų žiniomis Baltarusijoje užsikrėtusiųjų skaičiai nėra dramatiškai dideli, tačiau jau artėja prie 7 tūkst. Gana daug žmonių yra tikrinami, ar serga virusu. Mūsų žiniomis, 55 žmonės, deja, mirė nuo šio viruso. Skaičiai yra didesni, nei Lietuvoje, tačiau tai yra bendras mūsų visų rūpestis.

– Kiek mūsų šalies prezidentui kelia nerimo tas esantis neužtikrintumas Baltarusijoje?

– Prezidentas, žinoma, apie tai kalbėsis. Jis jau yra išsakęs savo nuomonę. Šitame kontekste pasiūlysime Baltarusijai, jeigu reikia, pagalbą medicinos priemonėmis. Kitoms Rytų partnerystės šalims jau esame suteikę tokią pagalbą.

– Ar Baltarusija galėtų priimti tokią paramą, turint omenyje šalies vadovo poziciją? Jis pats viešoje erdvėje nelabai pripažįsta, kad koronavirusas jo valstybėje yra problema.

– Baltarusija kreipėsi į ES paramos, tai nemanyčiau, kad jie norėtų atsisakyti tos paramos (ir iš Lietuvos – LRT.lt).

– Ar prezidentas tiesiogiai su Baltarusijos vadovu aptars Astravo atominės elektrinės padėtį? Tai vienas tų klausimų, kuris jau ne vienerius metus nepuošia tarpvalstybinių santykių.

– Taip, Astravo klausimas yra vienas iš skaudulių mūsų santykiuose su Baltarusija. Jo apeiti niekaip neišeina, tad, žinoma, prezidentas jį iškels.

Prezidento pozicija dėl Astravo yra žinoma. Ji ne kartą išsakyti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje ES partneriams. Tai ta pozicija bus išsakyta ir Baltarusijos prezidentui.

– Galbūt jūs žinote tikslią datą, kada galėtų pradėti veikti Astravo atominė elektrinė? Spekuliacijų yra pačių įvairiausių, tačiau patikimų duomenų – ne.

– Tikslios datos, ko gero, niekas nežino. Visos toks tikslios datos buvo vis nukeliamos, nukeliamos ir nukeliamos. Tai dabar yra vėl kažkada buvusi data nukelta. Kada pradės veikti elektrinė nėra tiksliai žinoma.

– Prezidentas šiandien taip pat dalyvaus nuotoliniame Europos Tarybos posėdyje. Turbūt pagrindinis klausimas bus koronaviruso padėtis Europoje. Ko iš šių diskusijų tikisi Lietuvos prezidentas?

– Jau ketvirtą kartą ES vadovai konferenciniu skambučiu kalbėsis apie koronaviruso sukeltą krizę. Šįkart dėmesio centre bus ekonominiai-finansiniai dalykai bei kaip išeiti iš šios krizės, vadinamoji „exit“ strategija.

Yra sutarta, kad jeigu šalys iš karantino išeis skirtingais laikais, tai gali iškreipti vieningos rinkos sistemą ir sudaryti labai skirtingas sąlygas ES viduje. Norima kiek galima harmonizuoti tą išėjimo strategiją, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, pirmiausia į sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijas. Taip pat bus kalbama apie ekonomiką – kaip sumažinti smūgį verslui.

– Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas pareiškė, kas Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prastai valdo koronaviruso pandemiją ir netgi, esą, dangsto viruso plitimą. JAV sustabdė skiriamą finansavimą šiai organizacijai. Kaip šį faktą vertina prezidentas Gitanas Nausėda?

– PSO nėra panacėja nuo visų ligų. Tai yra organizacija, kurią sudaro Jungtinių Tautų (JT) šalys-narės. Organizacija negali priversti šalių veikti vienaip arba kitaip – ji gali duoti tik tam tikras rekomendacijas.

Negalima iš tos organizacijos reikalauti to, ko ji nėra pajėgi padaryti. O kad tokia organizacija būtų, yra gerai, nes be jos koordinuojančio vaidmens būtų sudėtingiau.

– Tai prezidentas G. Nausėda teigiamai vertina PSO darbą pandemijos metu?

– Neturime kitos išeities. Kitos globalios sveikatos organizacijos nėra. Galbūt ji galėtų veikti geriau ir efektyviau, tačiau alternatyvos jai nėra.

– Kiek, prezidento vertinimu, šis Donaldo Trumpo žingsnis didina įtampą pasaulyje dėl pandemijos? Dabar kaip niekada reikia vienybės. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

– Ši pandemijos krizė nepripažįsta sienų – ji labai greitai tas sienas peržengė, ypač kuomet žmonės yra pratę keliauti. Keliauti tarp žemynų. Dėl to virusas labai greitai plinta. Atsitvėrę nuo viruso neapsisaugosime, gal tik kažkiek, tačiau jei aplinkinės šalys nesiims apsaugos priemonių, bus blogai.

Nėra gerai, kad jiems neleidžiama dalyvauti PSO darbe, nes jų ekspertai gali pasidalinti savo vertinga ekspertize su kitomis šalimis. Mes pasisakytume už Taivano ekspertų dalyvavimą PSO.

– Lietuvos politikai, mokslininkai, nevyriausybininkai laišku kreipėsi į prezidentą, ragindami imtis veiksmų dėl Kinijos. Ji, esą, bent jau kurį laiką slėpė tikrąjį koronaviruso paplitimo mastą. Kaip prezidentas vertina tokį kreipimąsi?

– Prezidentas labai atidžiai įsiklauso į visus požiūrius ir nuomones. Taip pat ir į šitą.

– Tame pačiame laiške Lietuvos vadovas yra raginamas išsakyti aiškią paramą Taivanui, kurio politinis statusas tarptautinėje bendruomenėje vertinamas nevienareikšmiškai. Laiške teigiama, kad Lietuva turėtų labiau politiškai palaikyti Taivaną Kinijos atžvilgiu. Kokia čia yra prezidento pozicija?

– Taivanas turi 23 mln. gyventojų. Palyginti su kitomis šalimis, jie visai neblogai susitvarkė. Nėra atkritimo atvejų. Nėra gerai, kad jiems neleidžiama dalyvauti PSO darbe, nes jų ekspertai gali pasidalinti savo vertinga ekspertize su kitomis šalimis. Mes pasisakytume už Taivano ekspertų dalyvavimą PSO.

– Ar šiuo atveju Lietuva turi kokių diplomatinių įrankių atsižvelgti į tai, ko prašo to laiško autoriai, kad reikia politiškai labiau padėti Taivanui ir nepaisyti Kinijos interesų?

– Tikrai pasisakome už tai, kad kuo daugiau ekspertų dalyvautų suvaldant krizę. Kol Taivanas nėra JTO narys, tol pagal galiojančius teisės aktus negali būti PSO narys.

– Prezidentas šiandien nuotoliniu būdu taip pat kalbėsis su Izraelio prezidentu. Čia turbūt susiję su Vilniaus Gaono 300-iomis metinėmis?

– Tikrai taip. Balandžio 23 d. yra Vilniaus Gaono (Elijo Ben Saliamono Zalmano – LRT.lt) gimtadienio diena.

Vilniaus Gaonas yra neeilinė figūra. Tai gera proga prisiminti ne tik Gaoną kaip asmenį, bet ir visą Lietuvos žydų paveldą, mūsų bendrą istoriją, kuri siekia ne 300, o turbūt 700 metų.

Taip pat bus pakalbėta apie aktualijas. Bus grįžtama prie tos pačios pandemijos ir aptartos Lietuvos bei Izraelio patirtys.

– Kaip jūs apibrėžtumėte Lietuvos ir Izraelio santykius, žinant tą faktą, kad prezidentas buvo žadėjęs sausį vykti į Holokausto minėjimą, o kiek vėliau persigalvojo ir tada Lietuvai atstovavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis?

– Šitas jūsų minimas faktas susijęs ne su Izraeliu, o su kitų šalių faktoriais, bandymais iškraipyti antrojo pasaulinio karo istoriją.

O su Izraeliu santykiai yra labai geri. Jie tokie geri yra ir po sausio mėnesio. Tikimės, kad kai prezidentai galės laisvai keliauti, apsikeis vizitais į vieną ir į kitą pusę.

Parengė Vismantas Žuklevičius