Lietuvoje

2020.04.22 10:16

Opozicija šaukia neeilinį NSGK posėdį – sieks iš posto išversti komiteto vadovą Gaižauską

Tyrimas dėl Rozovos užstrigo; atnaujinta 11.46
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.04.22 10:16

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį nepritarus opozicijos atstovų siūlymui į darbotvarkę įtraukti naujo komiteto pirmininko rinkimų klausimo, opozicija penktadienį šaukia neeilinį NSGK posėdį, kuriame mėgins iš posto išversti dabartinį komiteto vadovą, „valstietį“ Dainių Gaižauską. Komiteto posėdyje opozicijos atstovai pareiškė, kad į klausimus, tiriant Irinos Rozovos ryšius, atsakys raštu.

Trečiadienį prasidėjus NSGK posėdžiui, komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pasiūlė į NSGK darbotvarkę įtraukti klausimą dėl nepasitikėjimo komiteto pirmininku D. Gaižausku ir naujo NSGK vadovo rinkimų.

Balsams dėl šios iniciatyvos pasiskirsčius po lygiai, tai yra šeši – „už“ ir šeši – „prieš“, NSGK pirmininko D. Gaižausko balsas tapo lemiamas. Nuspręsta šio klausimo neįtraukti į trečiadienio NSGK darbotvarkę.

Po balsavimo L. Kasčiūnas pranešė, kad opozicijos atstovai penktadienį šaukia neeilinį NSGK posėdį, kuriame bus siekiama pareikšti nepasitikėjimą komiteto pirmininku D. Gaižausku ir išrinkti naują NSGK vadovą.

„Penktadienį, 10 valandą, šaukiame neeilinį NSGK posėdį. […] Tai reiškia, kad formuojame darbotvarkę būtent šituo klausimu. [...] Pandemijos sąlygomis mums reikalingas veiksnus ir funkcionalus NSGK”, – pabrėržė L. Kasčiūnas.

Diskutuojant dėl klausimo apie nepasitikėjimą D. Gaižausku įtraukimo į NSGK darbotvarkę, „valstiečių“ atstovas Arūnas Gumuliauskas teigė, kad minėtas klausimas kelia bereikalingas batalijas komitete.

„Siūlau atsižvelgti į L. Kasčiūno siūlymą, bet nevystyti diskusijų, nes tai yra visiškai nenaudinga Seimo autoritetui“, – komentavo parlamentaras.

Jam pritarė ir „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas.

„Nemanau, kad dabar reikia švaistyti laiko tokiems klausimams“, – tikino jis.

Praėjusią savaitę opozicijos atstovai NSGK atsisakė dalyvauti komiteto tyrime dėl Irinos Rozovos ryšių, kol premjeras Saulius Skvernelis neatsakys į jam pateiktus klausimus.

Be to, opozicijos atstovai paskelbė nepasitikintys NSGK pirmininku, „valstiečiu“ D. Gaižausku. Opozicija kaltina komiteto pirmininką nesilaikius saviizoliacijos, kai koronaviruso infekcija apsikrėtė jo padėjėja, galimai teikus melagingą informaciją, kad atliktų koronaviruso tyrimą.

Nesulaukę premjero opozicija nutarė liudijimus pateikti raštu

Trečiadienį NSGK posėdyje buvo planuojama tęsti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos ryšių, tačiau opozicijos atstovai pareiškė nekeisiantys savo pozicijos – liudys tik tada, kai atsakymus į klausimus gyvai pateiks premjeras S. Skvernelis.

„O S. Skvernelis dalyvaus komiteto posėdyje? Jeigu dalyvaus premjeras, tai, be jokios abejonės, mes atsakysime į klausimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, paklaustas NSGK pirmininko D. Gaižausko, ar yra pasiruošęs atsakyti į klausimus.

Jam pritarė ir kitas NSGK narys, konservatorių lyderis G. Landsbergis. Seimo narys kartojo, kad į klausimus privalo atsakyti ir Vyriausybės vadovas.

„Dvigubų standartų neturėtų būti“, – pažymėjo G. Landsbergis.

D. Gaižauskas, reaguodamas į opozicijos atstovų elgesį, pareiškė, kad premjeras į klausimus atsakė raštu. Jis kartojo, kad į klausimus privalo atsakyti NSGK nariai konservatoriai L. Kasčiūnas, buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, liberalas Virgilijus Alekna.

„Valstietis“ Jonas Jarutis savo ruožtu kvietė opozicijos atstovus nusileisti ir sutikti atsakyti į klausimus.

„Kalbėsime tada, kai bus tas ar anas“ – tai yra nerimta“, – pažymėjo NSGK narys.

L. Kasčiūnas galiausiai pateikė atsakymus į klausimus raštu.

NSGK narys, „valstietis“ A. Gumuliauskas priminė, kad komitetas, kaip buvo nuspręsta anksčiau, tyrimą dėl I. Rozovos turi pabaigti iki balandžio 30 d. Anot jo, jei opozicija atsisako liudyti, reikia imtis tyrimų išvadų rašymo.

„Balandžio 30 d. baigiasi mūsų terminas. […] Kviesčiau rašyti išvadas, kad mes suspėtumėme laiku jas pateikti“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.

NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad opozicija neatsisako duoti parodymų tyrime. Jo teigimu, tiesiog parlamentarai sekas premjero S. Skvernelio pavyzdžiu, kuris atsakymus į klausimus pateikė raštu.

Komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas savo ruožtu paprašė, kad būtų atsiųsti premjerui išsiusti klausimai.

Vėliau liberalas V. Alekna, paklaustas, ar liudys tyrime, pažymėjo, kad savo atsakymus atsiųs raštu.

D. Gaižauskas, kalbėdamas apie opozicijos veiksmus, dūrė pirštu į G. Landsbergį, prabilusį apie dvigubus standartus.

„Opozicijos lyderis užtraukia gėdą visai opozicijai“, – teigė D. Gaižauskas.

Buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas teigė sutinkantis liudyti tyrime dėl I. Rozovos, tačiau kartu pažymėjo, kad į klausimus atsakys raštu. Savo ruožtu jis pareiškė, kad yra pasirašęs prašymą susipažinti su visais dabartinio komiteto pirmininko D. Gaižausko pasirašytais prašymais institucijoms dėl informacijos pateikimo.

V. Bakas galiausiai pasiūlė NSGK, tęsiant tyrimą dėl I. Rozovos, suformuluoti klausimus kitiems komiteto nariams, premjerui S. Skverneliui, tačiau šiam pasiūlymui NSGK nepritarė.

Abejoja ryšiais su Rusijos diplomatais

Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. VSD tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.