Koronaviruso pandemijos piką galėtume pasiekti balandžio viduryje arba pabaigoje, tačiau atsipalaiduoti dar per anksti, portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. Anot jos, apie save turime galvoti taip, tarsi mes būtume infekuoti, o kiekvienas kontaktas – pavojingas. Jei visi taip galvotų, pandemija greičiau pasibaigtų, įsitikinusi mokslininkė.
Anot A. Žvirblienės, mokslininkai jaučia pareigą padėti ir informuoti visuomenę, o šiuo metu patikima mokslinė informacija yra labai svarbi. Taip VU Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkai ėmėsi analizuoti naujausias žinias apie koronavirusą ir tada tokią informaciją apibendrinti. Prie šios iniciatyvos bus dirbama periodiškai, žinios bus papildomos ir atnaujinamos kelis kartus per mėnesį.
Apie save turime galvoti taip, tarsi būtume infekuoti
Kalbėdama apie galimą koronaviruso piką Lietuvoje, A. Žvirblienė tvirtina, kad tai prognozuoti labai sudėtinga. Vis dėlto, primena ji, yra keli mokslininkų numatyti scenarijai – pagal pirmąjį pikas būtų pasiektas balandžio viduryje, po Velykų, o pagal kitą, mažiau optimistinį scenarijų, pikas būtų pasiektas balandžio pabaigoje.
LRT.lt primena, kad penktadienį spaudos konferencijos metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, jog koronaviruso užsikrėtimų pikas Lietuvoje jau pasiektas.
Vis dėlto, pabrėžia mokslininkė, visi su nerimu galvoja apie atšilusį orą, kadangi šiuo metu žmonės gali nenoriai karantinuotis. Tačiau likti namuose – be galo svarbu.
Apie save turime galvoti taip, tarsi būtume infekuoti
„Tiek atkentėjom to karantino, tai tikrai reikėtų dar pakentėti savaitę ar kitą. (...) Apie save turime galvoti taip, tarsi būtume infekuoti, tarsi kiekvienas kontaktas yra pavojingas. Jei visi žmonės taip galvotų, pandemija greičiau pasibaigtų. Stabdant viruso plitimą labai svarbu vengti kontaktų“, – kalba A. Žvirblienė.
Užsikrėtimų skaičius nedidėja dramatiškai
Girdime, kad kai kuriose kitose valstybėse koronaviruso užsikrėtimo atvejai skaičiuojami tūkstančiais, registruojama daug mirčių, o Lietuvoje situacija kitokia.
Nėra taip, kad vieną dieną fiksuojama 40 naujų užsikrėtimų, o kitą – jau 400, akcentuoja A. Žvirblienė. Ji taip pat tvirtina, kad net jei testavimai vykdomi netikslingai, tolygus užsikrėtimų skaičiaus didėjimas teikia vilčių.
„Testuojama taip, kaip ir anksčiau, todėl testavimas nepasidarė mažiau tikslingas nei buvo prieš 2 savaites. Jei testavimas būtų netikslingas, jis visą laiką būtų vienodai netikslingas, o dabar užsikrėtimų skaičiaus tendencija nesikeičia. (...)
Užsikrėtimų skaičiai rodo visai neblogą tendenciją, todėl būtų gerai, kad Velykos nesujauktų šios geros situacijos“, – įspėja A. Žvirblienė.
Koronaviruso plitimo greitį leidžia įvertinti ir tokie duomenys, per kiek dienų padvigubėja užsikrėtusiųjų skaičius.
„Jei dienų intervalas ilgėja, vadinasi, kad yra požymių, jog viruso plitimas valdomas. Mums sekasi visai neblogai. (...) Lietuvos intervalas, kada padvigubėja užsikrėtusiųjų skaičius, yra aštuonios dienos (balandžio 9 dienos duomenimis – LRT.lt).
Anksčiau šis intervalas buvo trys arba penkios dienos, todėl matome, kad intervalas ilgėja, o tokia dinamika yra akivaizdžiai teigiama.
Be abejo, neįmanoma viruso sustabdyti labai lengvai, bet, žiūrint į dinamiką, ji yra teigiama ir teikianti vilties. Žinoma, reikia laukti dar geresnių rodiklių, kad tas padvigubėjimas būtų kas 12 ar 13 dienų“, – aiškina A. Žvirblienė.
Svarbiausia – sukontroliuoti viruso plitimą
Pasak A. Žvirblienės, labai sunku prognozuoti, ar koronaviruso plitimas pavasarį baigsis, o tada vėl atsinaujins rudenį. Visų pirma, sako ji, reikėtų kelti klausimą, ar šis virusas yra sezoninis. Iš pradžių buvo dedama vilčių, kad, atėjus pavasariui, infekcijos plitimas liausis, bet matome situaciją Ispanijoje arba Italijoje, kur yra šilta, bet koronavirusas vis tiek plinta.
„Galbūt koronavirusas nėra sezoninis, kaip buvo tikėtasi. Jei būtų sezoninis, jis turėtų pavasarį užgesti ir būtų rizika, kad rudenį vėl galėtume jo sulaukti. Jei virusas nėra sezoninis, jo plitimas gali tęstis nepriklausomai nuo sezono. Niekas negali pasakyti, kaip yra iš tiesų“, – sako VU GMC profesorė.
Tokią tragišką situaciją matome Ispanijoje ir Italijoje, nes ten viskas užplūdo labai staigiai, vienu metu atkeliavo labai daug sunkių ligonių. Virusas paplito nevaldomai
Artimiausias uždavinys – kiek įmanoma labiau sustabdyti viruso plitimą, kad jis neplistų nekontroliuojamai, teigia A. Žvirblienė. Pasak jos, kuo daugiau užsikrėtusiųjų, tuo sunkiau tvarkytis – tada ligoninės pergrūstos, žmonės negauna reikalingos pagalbos.
„Tokią tragišką situaciją matome Ispanijoje ir Italijoje, nes ten viskas užplūdo labai staigiai, vienu metu atkeliavo labai daug sunkių ligonių. Virusas paplito nevaldomai. Manyčiau, kad tai, jog pas mus gana anksti įvedė karantiną, yra gerai. Turėtume džiaugtis mažais dalykais – užsikrėtimo atvejų palyginus nėra tiek daug, mirčių atvejų nėra tiek daug“, – kalba A. Žvirblienė.
Vakcinos – po pusantrų metų, daugiau vilčių – vaistams
A. Žvirblienė akcentuoja, kad vakcinų nuo koronaviruso greitai tikėtis neturėtume. Jos teigimu, vakcinų kūrimas reikalauja ilgų bandymų, todėl šiuo metu be galo intensyviai atliekami tyrimai, naudojami įvairūs metodai.
Geriausiu atveju vakcinos nuo koronaviruso galės būti naudojamos 2021 metų pabaigoje – po pusantrų metų, taigi dar reikės gerokai palaukti. Todėl vakcinos nėra tas būdas, kuris leistų dabar suvaldyti šią pandemiją – šiuo metu viena svarbiausių priemonių yra kontaktų ribojimas, įsitikinusi profesorė.
Daugiau vilčių dedama į jau esamų vaistų pritaikymą koronaviruso gydymui. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, skirti gydyti maliarijai ar ŽIV infekcijai, jau yra išbandomi su COVID-19 sergančiais pacientais. Nors dar nėra aiškių duomenų, kiek turi praeiti laiko, kol tokie vaistai galės būti naudojami viruso gydymui, galbūt jų sulauksime greičiau nei vakcinų.
„Vaistai jau yra išbandomi, o ligonių grupės pakankamai lengvai surenkamos – arba matai efektą, arba nematai – labai aiškus atsakymas. Su vakcinomis yra žymiai sudėtingesnė situacija, nes turime išlaukti tam tikrą laiko tarpą, kuris yra reikalingas imuniniam atsakui susiformuoti, o tai yra ne trys dienos – mažiausiai kelios savaitės.
Kiekvienas tyrėjas taip pat turi įvertinti, kiek laiko truktų susiformavęs apsauginis atsakas. Nebūtų naudos iš tokios vakcinos, kuri nuo koronaviruso apsaugotų tris mėnesius, visi norėtų turėti vakciną, kuri tikrai apsaugotų bent keleriems metams. Dėl to vakcinų kūrimas taip ilgai užtrunka“, – pasakoja A. Žvirblienė.
Teorijos apie veikiančius skiepus nuo tuberkuliozės
Vakcinų galime tikėtis 2021 metų pabaigoje, tačiau tyrimai labai intensyviai vykdomi – tam skiriama labai daug pinigų, metamos didelės pajėgos, užtikrina VU GMC profesorė. Anot jos, kuriant tokias vakcinas labai svarbu turėti gerą gyvūnų modelį.
Problema ta, sako mokslininkė, kad paprastos pelės šiems tyrimams nelabai tinka – jų negalima užkrėsti koronavirusu, kadangi jos nėra jam jautrios. Atliekant tyrimus su pelėmis, galima stebėti, ar susidaro antikūnai, tačiau neįmanoma patikrinti, ar vakcina apsaugotų nuo užsikrėtimo.
Dėl šių priežasčių ikiklinikiniams tyrimams naudojami šeškai arba tokios pelės, į kurias yra įvestas tam tikras žmogaus genas, todėl šie gyvūnai gali užsikrėsti koronavirusu. Tyrimai su šiais gyvūnais yra efektyvesni, nes įmanoma patikrinti vakcinų apsauginį poveikį, teigia A. Žvirblienė.
Neseniai buvo paskelbta gana sensacinga naujiena, kad vakcina nuo tuberkuliozės galimai apsaugo nuo viruso, sako profesorė. Pasak jos, šią žinią pranešė rimtos naujienų agentūros, buvo paskelbtas mokslinis straipsnis, kuriame pristatytas epidemiologinis tyrimas, tačiau kol kas į tokią informaciją reikėtų žiūrėti atsargiai.
„Minėtame moksliniame straipsnyje rašoma, kad tose šalyse, kuriose yra privalomas skiepijimas nuo tuberkuliozės, registruojama mažiau užsikrėtimų koronavirusu atvejų, yra mažiau mirčių arba sunkių atvejų. (...)
Nors informacija gauta iš pakankamai rimtų šaltinių, tačiau šiek tiek nerimo kelia tai, kad Rusijos žiniasklaida šią naujieną labai entuziastingai komentuoja, tad yra rizikos, kad tai gali būti netikra naujiena. (...)
Įdomu tai, kad Australijoje jau pradėtas klinikinis tyrimas, kurio metu medicinos darbuotojai skiepijami vakcina nuo tuberkuliozės, į tyrimą įtraukti 4 tūkst. medicinos darbuotojų. Taip siekiama patikrinti, ar vakcina nuo tuberkuliozės apsaugo nuo koronaviruso“, – įvairius tyrimus pristato mokslininkė.
Koronavirusas mutuoja mažiau nei gripas
Pasak mokslininkės, koronavirusas nėra daug mutuojantis – jis mutuoja gerokai mažiau nei gripo virusas, kuris kiekvieną sezoną būna kiek kitoks. Paskaičiuota, kad šio viruso mutacijų greitis yra 1–2 mutacijos per mėnesį, sako A. Žvirblienė.
Ji aiškina, kad viruso genomą sudaro 30 tūkst. nukleotidų – kad būtų aiškiau, galime įsivaizduoti pastatą, kuris pastatytas iš 30 tūkst. plytų. Per mėnesį pasikeistų 1–2 pastato plytos.
Toks mutacijų skaičius nėra didelis, teigia mokslininkė. Anot jos, šiuo metu nustatyti du koronaviruso variantai – vienas jų plito Kinijoje, kitas – Europoje. Tokie pokyčiai viruso genome vyksta natūraliai ir atsitiktinai, o tai nereiškia, kad virusas tampa agresyvesnis – mutacijos gali įvykti į gerąją pusę.
