Lietuvoje

2020.04.01 18:47

Koronaviruso akivaizdoje sukritikavo Nausėdą: klaidų išvengti nepavyko

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.04.01 18:47

Šaliai jau daugiau nei dvi savaites gyvenant karantine, kai kurie pasigenda tvirtesnės prezidento pozicijos. Portalo LRT.lt kalbintų politologų nuomonės išsiskyrė: vieni pasigenda Gitano Nausėdos veiklos rezultatų, kiti mano, kad prezidentas dirba jam Konstitucijos suteiktose ribose.

Trečiadienį šalies vadovas dėl plintančio koronaviruso apsilankė Ekstremalių situacijų operacijų štabe, o po apsilankymo ten pažėrė nemažai kritikos Seimui, nesugebėjusiam antradienį priimti sprendimo dėl medikų, dirbančių pavojingomis sąlygomis, atlyginimo didinimo.

„Man be emocijų sunku kalbėti, tai vakarykštis fiasko parlamente, kitaip to nepavadinsi, nesugebant susitarti, kas medikams pažadėta, padidinti atlyginimus. <...> Politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme ir man visiškai neįdomu, kas dėl vakarykščio fiasko kaltas, ar dešinieji, ar kairieji, ar viršutiniai, ar apatiniai. Kalti visi, nes sprendimas nepriimtas“, – pykčio neslėpė prezidentas.

Portalo LRT.lt kalbintas politologas Lauras Bielinis gyrė tokius prezidento žodžius. Visgi kiti politologai pastebi, kad iš prezidento pusės dažniau atskrieja pranešimai apie skambutį ar susitikimą, o jų rezultatai nėra pastebimi.

Norisi ne tuščio veiksmo. Kol kas matau daugiau tuščio judesio nei rezultatyvaus judesio.

Pasigedo prezidento konkretumo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis portalui LRT.lt sakė, kad prezidentas neturėtų adresuoti visos kolektyvinės institucijos, tokios kaip Seimas, sakydamas, kad „visi kalti“.

„Prezidentas, jeigu jis turi konkrečią poziciją dėl šito politinio klausimo, būtent dėl to, kiek ir ar visiems, ar tik toms medikų grupėms, kurios šiuo metu susiduria su koronaviruso grėsme, turėtų būti keliami atlyginimai, jis turi pateikti tą poziciją. Jis negali tiesiog mesti, kad visi kalti ir blogai padarėte.

Politika tuomet suprimityvinama iki populizmo lygmens. Jis turi nurodyti konkrečiai, kokį, jo nuomone, sprendimą turėtų parlamentas priimti, išreikšti nuomonę. Aišku, tai nereiškia, kad parlamentas turi tą sprendimą priimti, čia jau kas kita. Prezidentas Lietuvoje negali treptelti koją ir parlamentas jo klausys“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Anot politologo, šalies vadovas nepasakė, kokio viešosios politikos sprendimo jis nori, o tepasakė, kad kažkas yra negerai. Tai, kaip sakė M. Jastramskis, yra ne pozicija, o emocinė reakcija: „Manau, kad valstybės vadovas turėtų kalbėti konkrečiau, ypatingai krizės akivaizdoje. <...> Prezidentas neturi būti kažkur šone ir išlįsti, kai atsiranda proga kažką pabarti ir dar taip nekonkrečiai.“

Jis negali tiesiog mesti, kad visi kalti ir blogai padarėte.

Prezidentui nepavyksta išvengti klaidų

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė portalui LRT.lt sakė, kad situacija su prezidentu šiuo metu yra gana sudėtinga. Pasak jos, matome bandymus rodyti, kad šalies vadovas dirba, bando būti aktyvus, tačiau tie bandymai nėra visada sėkmingi.

„Dėl to, kad mes ir prezidento darbotvarkėje nematome to super aktyvumo, to nėra. Tik vėliau mes išgirstame, kad „aš kažkur prisidėjau“, bet daugiau yra komunikuojama apie kažkokį skambutį arba susitikimą. Kai kurie tie komunikaciniai pranešimai apie vieną ar kitą skambutį atrodo nekaip“, – svarstė politologė.

Anot jos, G. Nausėdos pranešimuose karantino metu naudojama daug klišinių frazių, bet nėra matoma minėtų skambučių ar susitikimų rezultatų. Kaip sakė R. Urbonaitė, tai toks keistas atvejis, kai lyg ir veiksmas vyksta, bet rezultato nėra arba apie jį nekalbama.

„Daug tokio šabloniškumo. Aišku, jis yra įkaitas to, kad tikrai negali imti ir tiesiog trenkti kumščiu į stalą ir pasakyti, kad „viskas gerai, darysime taip ir viską išspręsime“. Šiandien galia yra Vyriausybės rankose, todėl natūralu, kad jo ir ta situacija yra gana kebli, nes jis daug ko negali.

Tačiau iš kitos pusės, jis gali daug padaryti kartais naudodamasis savo autoritetu, kurį įgyja per visuomenės pasitikėjimą ir tokiu būdu bandyti paspausti, paraginti priimti vienus ar kitus sprendimus. Bet šitas modelis kol kas, atrodo, nelabai veikia“, – portalui LRT.lt kalbėjo R. Urbonaitė.

Ji taip pat sakė, kad nors kartais matome prezidento kritiką kitiems, tai yra kritika be alternatyvių pasiūlymų. Politologė kalbėjo, kad norėtųsi matyti šalies vadovą, kuris telkia, tačiau gali ir sukritikuoti, o kritikuotų turėdamas idėjų kaip situaciją gerinti.

„Norisi ne tuščio veiksmo. Kol kas matau daugiau tuščio judesio nei rezultatyvaus judesio. O iš lyderių, vis dėlto, žmonės nori rezultato, ypač kai yra krizės metas. Čia prezidento situacija kebli. Suprantu, kad jam irgi nėra lengva, bet kol kas tų klaidų taip pat nepavyksta išvengti“, – kalbėjo MRU politologė.

To paties universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas portalui LRT.lt sakė, kad viruso akivaizdoje taškus praranda visi politikai, taip pat ir prezidentas: „G. Nausėda, mano galva, atrodo prastai. <...> Prezidentas kažkur niekur. Manau, kad niekas nelaimi, niekas neturi naudos.“

Trečiadienio pasisakymas (kritika Seimui – LRT.lt) ir yra toks veiksmas, kuris demonstruoja prezidento pozicija visų atžvilgiu.

Veikia taip, kaip turėtų

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis kalbėjo, kad prezidento pozicija yra aiški – jis ir konstituciškai yra atskirtas nuo vykdomosios valdžios. Politologas kalbėjo, kad prezidentas yra moralinis autoritetas, kuris gali kviesti visuomenę, politikus susitelkti.

„Trečiadienio pasisakymas (kritika Seimui – LRT.lt) ir yra toks veiksmas, kuris demonstruoja prezidento poziciją visų atžvilgiu. Jis aiškiai mato ir paremia tuos, kurie veikia vardan epidemijos suvaldymo, ir kritikuoja visus tuos, kurie trukdo arba trikdo šituos procesus, kurie leistų pagerinti gydytojų sąlygas arba kitokius reikalus“, – kalbėjo L. Bielinis.

Pasak jo, galima sakyti, kad prezidento nesimato taip ryškiai, kaip, pavyzdžiui, premjero, bet tai yra natūralu. L. Bielinio teigimu, premjeras rūpinasi visais organizaciniais, ūkiniais krizės suvaldymo klausimais, o tuo metu prezidentas rūpinasi kiek aukštesniais ir ne visada apčiuopiamais dalykais.