Lietuvoje

2020.03.31 12:09

Įstatymo pataisos sukėlė audrą Seime: „metama atominė bomba ant žmonių privatumo?“

atnaujinta 14.42
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.03.31 12:09

Seimas antradienį ėmėsi įstatymo pataisų, kurios leistų valstybei karantino metu teikti duomenis apie asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, buvimo vietą. Parlamente ši iniciatyva sukėlė aršias diskusijas – dalis Seimo narių perspėjo, kad tokiu būdu bus kišamasi į žmonių privatų gyvenimą.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisomis siekiama numatyti, kad nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teiktų duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti.

Duomenys apie asmenų judėjimą, buvimo vietą būtų teikiami Ekstremalių situacijų komisijai.Tokie duomenys apie asmenų judėjimą, buvimo vietą būtų teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa.

Vietos nustatymo duomenų, srauto duomenų teikimas būtų nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant būtų sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi.

Šias įstatymo pataisas Seime pristatęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažymėjo, kad tokių iniciatyvų prireikė, siekiant užtikrinti, kad žmonės karantino metu paisytų saviizoliacijos taisyklių.

„Būtina stebėti asmenų buvimo vietą, jų judėjimą ir taip užtikrinti asmenų karantino metu saviizoliacijos laikymąsi“, – pažymėjo J. Narkevičius.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms po pateikimo Seime pritarta. Už iniciatyvą balsavo 76 Seimo nariai, pataisoms nepritarė 19 paralementarų, 28 susilaikė. Toliau įstatymo pataisas svarstys Ekonomikos komitetas (EK).

Ministerija sušvelnino toną

EK svarstant Elektroninių ryšių įstatymo pataisas susisiekimo ministro J. Narkevičiaus patarėjas Darius Stravinskas informavo komitetą, kad ministerija pateikė atnaujintą įstatymo pataisų variantą, kuriuo numatyta atsisakyti, kad duomenys apie asmenį nebūtų renkami karo, nepaprastosios padėties atvejais. Be to, anot jo, ministerija atsisako siūlymo rinkti srauto duomenis.

„Pateikėme atnaujintą variantą, kurį būtų siūloma priimti, išbraukiant karo ir nepaprastosios padėties (sąlygas – LRT.lt) ir atitinkamai srauto duomenis. Srauto duomenys buvo įtraukti dėl karo ir nepaprastosios padėties atvejų. Pagal gautas išvadas matome, kad šiuo atveju tai būtų pertekliniai momentai ir kad jie nebūtinai reikalingi“, – EK posėdyje kalbėjo D. Stravinskas.

J. Narkevičiaus patarėjas pažymėjo, kad be to ministerija siūlo numatyti, kad asmenys, apie kurių buvimo vietą, būtų teikiama informacija, apie tai būtų informuojami.

Šiems pasiūlymams EK pritarė.

Įžvelgė visuotinio sekimo elementus

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, opozicijos atstovas Simonas Gentvilas, diskuotuojant dėl įstatymo pataisų rytiniame plenariniame posėdyje, neslėpė nepritariantis Vriausybės iniciatyvai.

„Man atrodo, labai netikslingos priemonės taikomos. Čia kaip numesti atominę bombą ant žmonių privatumo, kai tai galima išspręsti konkrečiomis mažomis priemonėmis“, – tikino parlamentaras.

S. Gentvilas teigė, kad žmones, kurie privalo laikyti saviizoliacijos, galima apie taisyklių laikymąsi perspėti ir SMS žinutėmis, galima, anot jo, pasitelkti mobiliųjų telefonų aplikacijas.

J. Narkevičius pažymėjo nesutinkantis su liberalo abejonėmis. Anot jo, ekstremalių situacijų komisijai būtų teikiami duomenys ne apie visų Lietuvos gyventojų judėjimą karantino metu.

„Aprėpiami tik tie asmenys, kuriems būtina saviizoloacija“, – akcentavo susisiekimo ministras.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis neslėpė manantis, kad įstatymo pataisos primena įvesti visuotinį žmonių sekimą.

„Man atrodo, kas Jūsų siūlomos įstatymo nuostatos primena situaciją, kai reikia juvelyrinio pjūvio skalpeliu ar britva, Jūs ateinate su kirviu ir kertate su kirviu dėl to, kad galbūt pritrūko vaizduotės, kai skalpelį panaudoti. [...] Ar sutinkate su tuo, [...] kad tai ką Jūs siūlote, yra visuotinis sekimas be jokių sankcijų, be žmonių nusižengimą, totalus žmogaus teisių į privatų gyvenimą pažeidimas karantino sąlygomis?“, – svarstė Seimo narys.

J. Narkevičius teigė nesutinkantis su A. Mazuroniu. Anot jo, ekstremalios situacijos metu būtina imtis drastiškesnių priemonių, siekiant apsaugoti visuomenę.

„Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesibūriuoja su kitais, jis nedalyvauja tam tikruose renginiuose, jis būna saviizoliacijoje, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems. [...] Tada turėtumėme šiandien ne tokį skaičių užsikrėtusiųjų, o mažesnį. Ekstremalioji situacija ir yra ekstremalioji tam, kad turėti įgaliojimus užtikrinti kitų asmenų saugumą“, – aiškino ministras.

Pripažino, kad žmogaus teisės būtų suvaržytos

Konservatorius Andrius Kupčinskas neslėpė manantis, kad Vyriausybės planuojami veiksmai, siekiant rinkti duomenis apie asmenų, kurie turėtų būti saviizoliacijoje, yra pertekliniai.

„Mano įsitikinimu, ekstremalios situacijos, karantino atveju užtektų GPS duomenų teikimo“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal teikiamas įstatymo pataisas, ekstremalių situacijų komisijai galėtų būti teikiami duomenys ir apie asmenų elektroninių pašto laiškus. Tai, pasak A. Kupčinsko, neramina ir kelia grėsmę žmogaus teisei į privatų gyvenimą.

Susisiekimo ministras J. Narkevičius pripažino, kad įstatymo pataisos gali suvaržyti žmonių privatų gyvenimą. Vis dėlto, anot jo, tokio tvarka yra reikalinga, siekiant apsaugoti visuomenę.

„Tai yra kišimasis yra žmogaus gyvenimą, tai yra demokratijos galimybių suvaržymas, siekiant apsaugoti kitus piliečius“, – aiškino J. Narkevičius.