Lietuvoje

2020.05.04 18:29

Iš gerosios praktikos Lietuva mokytis nenori: sekso paslaugų pirkėjai gali ir toliau ramiai miegoti

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.04 18:29

Modelį, kai baudžiami ne prostitucija besiverčiantys asmenys, o tie, kurie tokias paslaugas perka, Europoje taiko šešios valstybės. Kaip LRT.lt sako Švedijos bei Norvegijos ministerijų atstovai, priėmus tokį įstatymą, sumažėjo prostitucijos atvejų, labiau apsaugomos aukos. Lietuvoje taip pat buvo pateiktas tokio įstatymo projektas, tačiau jam nepritarta.

Dar vasarį Teisingumo ministerija ir Ministrų kabinetas nepritarė keturių Seimo narių projektui, kuriuo siekiama panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija ir numatyti baudžiamąją atsakomybę sekso paslaugų pirkėjui. Taip pat atsisakyta sugriežtinti atsakomybę perkantiesiems tokias paslaugas. Projektui nepritarta, nes neva tada prostitucija būtų pripažįstama „legalia ir visuotinai priimtina elgesio norma“.

Prostitucija užsiimantieji – silpnesnioji šalis

1999-ųjų sausio 1 d. Švedija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri kriminalizavo seksualinių paslaugų pirkimą, o ne jų pardavimą. Nuo tada tokių paslaugų pirkimas arba bandymas tai padaryti vertinama kaip kriminalinis nusižengimas. Bausmė nusipirkus sekso paslaugą gali būti bauda arba įkalinimas iki vienerių metų.

Švedijos teisingumo ministerijos komunikacijos specialistė Emma Kvennberg LRT.lt perdavė ministerijos komentarą. Pasak jos, Švedijoje kaip nusikaltimas traktuojamos visos seksualinių paslaugų formos – nesvarbu, ar jos nuperkamos gatvėje, internete ar „masažo salone“. Atsakomybė numatoma ir pasinaudojusiems seksualinėmis paslaugomis, už kurias sumokėjo kitas žmogus.

Anot E. Kvennberg, priimtas įstatymas rodo Švedijos požiūrį į prostituciją ir lyčių lygybę. Ji tvirtina, kad paprastai tokių paslaugų pardavėjas yra silpnesnioji šalis, išnaudojama pirkėjo.

„Todėl Švedijoje seksualines paslaugas parduodantys žmonės nėra baudžiami – jie neturėtų rizikuoti būti nubausti, kai kreipiasi pagalbos. Kriminalizuojant seksualinių paslaugų įsigijimą, gali būti efektyviau kovojama su prostitucija ir jos žala“, – akcentuoja E. Kvennberg.

Per 11 metų gatvės prostitucijos sumažėjo perpus

2010 m. Švedijos vyriausybė pristatė ataskaitą, kurioje buvo įvertintas prostitucijos pirkimo kriminalizavimas. Išvadose teigiama, kad tokių paslaugų draudimas turėjo numatytą poveikį ir yra svarbi priemonė siekiant užkirsti kelią prostitucijai bei žmonių prekybai seksualiniais tikslais, ataskaitą cituoja E. Kvennberg.

Remiantis ataskaita, nuo 1999 m., kai buvo priimtas šis įstatymas, iki 2010 m. gatvės prostitucijos atvejų Švedijoje sumažėjo perpus. Pasak Švedijos teisingumo ministerijos, tyrimo metu nebuvo rasta įrodymų, kad tokių paslaugų pirkimo kriminalizavimas turėjo neigiamos įtakos prostitucijos išnaudojamiems žmonėms.

„Priėmus įstatymą, pasikeitė visuomenės požiūris į seksualinių paslaugų pirkimą. Švedijoje žmonės tvirtai remia draudimą pirkti sekso paslaugas – 72 proc. žmonių teigiamai vertina priimtą įstatymą. Ataskaita taip pat parodė, kad draudimas pirkti tokias paslaugas atgraso sekso pirkėjus“, – aiškina E. Kvennberg.

Paslaugų pirkėjas visada yra galios pozicijoje, o žmonės, pardavinėjantys savo kūną, visada yra išnaudojami.

Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad palankiai įstatymą vertina ir anksčiau prostitucija užsiiminėję žmonės. Pasak jų, kriminalizavus seksualinių paslaugų pirkimą, jie jaučiasi stipresni.

Anksčiau prostitucija užsiiminėję žmonės pabrėžė, kad sekso paslaugų pirkėjai yra būtent tie, kurie į prostituciją įvilioja jaunus žmones, o savanoriškos prostitucijos nebūna, primena jie. Paslaugų pirkėjas visada yra galios pozicijoje, o žmonės, pardavinėjantys savo kūną, visada yra išnaudojami, apibendrina E. Kvennberg.

Pažymi įvairių programų ir institucijų svarbą

Pirmaisiais metais po įstatymo priėmimo būdavo nuteisiama apie 30–70 sekso paslaugų pirkėjų. 2010–2018 metais šis skaičius padidėjo – bausmė už tokių paslaugų pirkimą skiriama 190–450 žmonių.

Manoma, kad prekyba žmonėmis seksualiniais tikslais Švedijoje paplitusi daug mažiau nei kitose panašiose šalyse, kalba E. Kvennberg. Ji svarsto, kad seksualinių paslaugų pirkimo draudimas kliudo užsiimantiems prekyba žmonėmis ir paslaugų pirkėjams, o, Švedijos policijos duomenimis, nusikalstamos grupuotės, gabenančios moteris seksualiniais tikslais, Švediją laiko prasta rinka. Taip yra dėl draudimo pirkti prostitucijos paslaugas, tikina E. Kvennberg.

Nors švedai džiaugiasi dar 1999 m. priimtu įstatymu ir jo įtaka, ministerijos atstovė pažymi, kad prostitucijos aukų gerovė gali būti užtikrinama tik aktyviai įsitraukiant kitoms institucijoms, teikiančioms socialines paslaugas.

Švedijos teisingumo ministerijos atstovė sako, kad prostitucijos kriminalizavimas negali būti socialinių intervencijų pakaitalas ir daugiau nei tik papildomas elementas, padedantis sumažinti prostitucijos mastus.

Pasikeitė prekybos vietos

Panašus įstatymas 2009 m. priimtas ir Norvegijoje. Čia taip pat baudžiami ne tie, kurie užsiima prostitucija, o šias paslaugas perkantys žmonės. Norvegijos teisingumo ministerijos atstovas Janas Austadas portalui LRT.lt sako, kad nuo 2005 m. Norvegijoje pastebėta, jog į prostituciją įtraukiamų užsieniečių moterų padaugėjo, todėl ir buvo pradėta svarstyti, ar nereikėtų keisti įstatymų.

Matomos prostitucijos atvejų sumažėjo, tačiau atsirado daugiau prostitucijos viešbučiuose ir privačiose erdvėse – pasikeitė prekybos vietos.

„Mūsų situacija skyrėsi nuo Švedijos, kur toks įstatymas buvo priimtas kaip lyčių lygybės užtikrinimas“, – pastebi J. Austadas.

Norvegijos teisingumo ministerijos atstovas prisimena, kad prieš priimant šį įstatymą buvo daug politinių partijų bei ekspertų, kurie dvejojo dėl pokyčių naudos, svarstė, kas nutiks. Dalis specialistų nerimavo, kad prostitucija taps labiau paslėpta, o jos mastai nesumažės, atvirkščiai – padidės, tačiau taip nenutiko, priduria J. Austadas.

Anot jo, uždraudus pirkti prostitucijos paslaugas, gatvės prostitucijos bei matomos prostitucijos mastai labai stipriai sumažėjo. Prieš priimant tokias pataisas Norvegijoje buvo legalu ir pirkti, ir parduoti sekso paslaugas, todėl buvo nemažai matomos prostitucijos.

„Dabar situacija jau kitokia. Jei būtumėte Osle ar kitose teritorijose, kuriose buvo daug gatvės prostitucijos atvejų, pamatytumėte, kad dabar taip nebėra. Matomos prostitucijos atvejų sumažėjo, bet daugiau prostitucijos atsirado viešbučiuose ir privačiose erdvėse – pasikeitė prekybos vietos“, – pasakoja J. Austadas.

Išskirti įstatymo reikšmę – sunku

2014-aisiais, praėjus penkeriems metams nuo sekso paslaugų pirkimo kriminalizavimo ir tokių paslaugų pardavimo dekriminalizavimo, buvo išanalizuota, kaip Norvegijoje pasikeitė situacija. Ekspertų teigimu, jei įstatymas nebūtų priimtas, būtų daug daugiau prostitucijos atvejų, LRT.lt sako Norvegijos teisingumo ministerijos atstovas.

Žinoma, pabrėžia jis, dabar Norvegijoje veikia daug įstatymų, ribojančių prostituciją, tad visi jie vienas kitą papildo. Sunku pasakyti, kuris įstatymas kokį efektą duoda, svarsto J. Austadas.

Sunku išskirti ir tai, ar prostitucijos aukos dažniau kreipiasi pagalbos, apgailestauja Norvegijos teisingumo ministerijos atstovas ir priduria, kad vis dar kyla iššūkių susisiekti su prostitucijos aukomis ir joms padėti.

Dauguma į prostituciją įtrauktų žmonių tikisi pasilikti Norvegijoje, kadangi jie – atvykėliai iš kitų šalių, į prostituciją įtraukti dėl migracijos problemų, pažymi J. Austadas. Jis sako, kad į prostituciją įtrauktiems migrantams institucijos gali padėti ir vėliau pagelbėti sugrįžti į savo šalį, tačiau paprastai jie nori likti Norvegijoje. Ne visada galima tai leisti, apgailestauja pašnekovas.

Teisingumo ministerijos atstovas teigia, kad sekso paslaugų pirkimas veikia ir šias paslaugas parduodančius asmenis. Anot jo, prostitucija užsiimantys žmonės sako, kad, priėmus įstatymo pakeitimus, yra mažiau pagarbos žmonėms, parduodantiems tokias paslaugas. Kai kurie jų sako, kad kartais nelieka daug laiko apsvarstyti, ar galima priimti būsimą klientą, kadangi viskas turi nutikti gana greitai, sako J. Austadas.

Daugybė atvejų neįvertinami

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, teisės ir advokacijos ekspertė Birutė Sabatauskaitė sako, kad dažniausiai nubaudžiami prostitucija užsiimantys asmenys, o ne tie, kurie tokias paslaugas perka. Tai visiškai neatitinka jokių tarptautinių rekomendacijų, kadangi užsiimantys prostitucija įstumiami į dar didesnę atskirtį, teigia B. Sabatauskaitė.

Prostitucija žemina žmogaus orumą, ji neproporcingai paveikia moteris ir aplink jas esančius žmones – jų vaikus, kitus artimuosius, vardija Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė. Anot jos, nors Lietuvoje už sąvadavimą numatoma baudžiamoji atsakomybė, daugybė atvejų būna neįvertinami ir nebaudžiami, o prostitucija neretai būna prekybos žmonėmis tinklų dalis.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, koks yra dabar, išeiti iš prostitucijos žmonėms beveik neįmanoma, apgailestauja žmogaus teisių ekspertė. Ji pažymi, kad prostitucijos atvejų sumažinimas neturėtų būti vienintelis rodiklis, sprendžiant problemą.

„Rodiklis turėtų būti tų žmonių saugumo, sveikatos užtikrinimas, įtraukimas į bendrą visuomenės gyvenimą. Esant tokiam baudimui, koks yra dabar, žmonės įstumiami į dar didesnį skurdo ratą, iš kurio išeiti labai sunku. Sunku tikėtis, kad tada žmonės kreipsis pagalbos ar pasitikės policijos pareigūnais, sistema, kuri neva turėtų padėti, bet baudžia“, – portalui LRT.lt sako B. Sabatauskaitė.

Ragina ieškoti sprendimų

Pasak B. Sabatauskaitės, jei Vyriausybė mano, jog Seimo narių pasiūlytas projektas netinkamas, galima siūlyti alternatyvius būdus, tačiau dabar Lietuvoje veikiantis reglamentavimas – žalingas. Reikėtų pasidaryti analizę, koks reglamentavimas tiktų Lietuvai, kadangi Europos Sąjungos šalyse galioja labai skirtingos sistemos.

Kai kuriose ES šalyse prostitucija yra visiškai legalizuota, kitose – už vertimąsi prostitucija nebaudžiama, bet baudžiami tie, kurie į prostituciją įtraukia kitus asmenis. Tam tikrose šalyse numatoma baudžiamoji, kitose – administracinė atsakomybė, priduria B. Sabatauskaitė.

„Tų modelių yra labai skirtingų, neįmanoma išskirti vieno vienintelio. (...) Iš esmės šis siūlomas modelis laikomas vienu pažangesnių. (...) Jį priėmusios valstybės išanalizavo, kad prostitucijos legalizavimas neapsaugo prostitucija besiverčiančių asmenų, iki galo neužtikrina jų saugumo“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

Pasak B. Sabatauskaitės, baudžiamoji atsakomybė prostitucijos paslaugų pirkėjams ir išėjimo iš prostitucijos programos būtų vienas efektyvesnių būdų sprendžiant šią problemą. Vis dėlto, priduria ji, tikriausiai nė viena šalis nesitiki, kad visiškai pavyks užkirsti kelią prostitucijai, tačiau imasi visų įmanomų priemonių.

Kokia situacija Lietuvoje?

Kiek anksčiau Ministrų kabinetas svarstė keturių Seimo narių projektą, kuriuo siekiama panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija ir numatyti baudžiamąją atsakomybę sekso paslaugų pirkėjui. Siūlomam projektui nepritarė Teisingumo ministerija, neva tokiu atveju prostitucija būtų pripažįstama „legalia ir visuotinai priimtina elgesio norma“.

Šiuo metu už vertimąsi prostitucija taikoma administracinė atsakomybė – nuo 90 iki 140 eurų ir nuo 140 iki 300 eurų pakartotiniu atveju. Pagal projektą, prostitucija besiverčiantys asmenys nebūtų baudžiami, o asmuo, siekęs pasinaudoti arba pasinaudojęs šia paslauga, būtų laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda – nuo 750 iki 2500 eurų – arba areštu – nuo 10 iki 45 parų. Dabar tokiam asmeniui numatyta administracinė atsakomybė – kaip ir vertimosi prostitucija atveju.

2011 m. Europos Parlamentas pripažino prostituciją smurto prieš moteris forma, o 2014 m. Europos Parlamentas bei Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliucijas, raginančias valstybes nares priimti Šiaurės šalių modelio teisinį reguliavimą: kad būtų baudžiami sekso pirkėjai, o prostitucijoje išnaudojami asmenys būtų nebaudžiami ir jiems būtų siūlomos išėjimo iš prostitucijos programos.

Siūlomą modelį, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už naudojimąsi prostitucija, Europoje taiko Švedija, Prancūzija, Airija, Islandija, Norvegija bei Šiaurės Airija.