Prieš kelias savaites miręs istorikas Edvardas Gudavičius padėjo Lietuvai atrasti teisingą ir neišgalvotą vietą Europos istorijoje – iki tol vyravo romantiškas šalies įvaizdis, tačiau jos unikalumas buvo aptariamas be aiškios vietos Vakarų istorijoje. Apie tai Vilniaus knygų mugės diskusijoje kalbėjo istorikai ir apžvalgininkai, pristatydami knygą „Istorijos inžinierius. Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą ir pasaulį“.
Nacionalinės mokslo premijos, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, istorikas E. Gudavičius Knygų mugėje sudalyvauti nebespėjo – prieš kiek mažiau nei mėnesį jis mirė eidamas 91-uosius gyvenimo metus.
Istorikas, išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas pabrėžė profesoriaus indėlį ir sakė, kad E. Gudavičius yra didžiausios Lietuvos transformacijos istorikas, vystęs šalies europėjimo koncepciją.
Jis svarbus, nes apie Lietuvos istoriją kalbėjo tai, kas buvo labai gerai atpažįstama to meto politinėje darbotvarkėje.
Padėjo surasti savo vietą pasaulyje
Profesorius nustatė tikėtiną karaliaus Mindaugo karūnavimo datą – liepos 6-ąją dieną, 1990 metais ši data buvo įteisinta kaip oficiali valstybinė šventė, priminė istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas. Jo teigimu, E. Gudavičius paruošė Europą tai minčiai, kad Lietuva priklauso Vidurio Europai – 1992-ųjų šio regiono parlamentarų susitikime Lietuva taip ir buvo matoma.
„Profesorius kaip visada savo paskaitose nevengdavo nukrypimų apie filosofiją ir tai dėstydamas atsidauždavo į jam pačiam neįveikiamas sienas. Jis sakė: „Taip, esu marksistas, tikiu evoliucijos teorija, kad žmogaus gyvenimą valdo dėsniai, bet kartu aš ir krikščionis, tikiu Dievą. Kaip man šiuos dalykus suderinti?“ – profesoriaus paskaitas prisimena istorikas, politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Tačiau E. Gudavičius nebuvo marksistas sovietine prasme, priduria buvęs jo studentas. V. Bruverio teigimu, profesorius buvo filosofas, mėgdavo klausti, kalbėti, į pasaulį žvelgė kritiškai, todėl paskaitų metu vykdavo karštos diskusijos. Tai buvo viena geriausių jo savybių, šypsojosi V. Bruveris.
„Mano manymu, geras istorikas negali būti tik istorikas, jis neišvengiamai tampa ir filosofu, o profesorius E. Gudavičius buvo ir filosofas. Gerai sutapo istorinės aplinkybės, o aš ir mano karta yra to rezultatas. Toks protas kaip profesoriaus pradėjo kalbėti iš laisvos istorinės atminties pusės“, – sakė filosofas, politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas.
Anot jo, E. Gudavičius Lietuvos valstybingumo idėją ir jos vietą pasaulio istorijoje perkėlė į naują vietą. Įprasminęs Mindaugo karūnavimo dieną, E. Gudavičius padėjo suprasti, kad Lietuvos valstybingumas kilo dar nuo LDK laikų. Pasak P. Gritėno, nors panašus naratyvas jau egzistavo, profesorius tai argumentuotai įrodė, todėl Mindaugo karūnavimo diena tapo mūsų sąmoningumo diena.
„Visi pritaria, kad tai ne šiaip karūnavimo diena, tai mūsų valstybingumo diena“, – pridūrė apžvalgininkas.
Kaip kalbėjo P. Gritėnas, profesorius Lietuvai padėjo surasti savo vietą pasaulyje. Iki jo darbų vyravo romantiškas Lietuvos įvaizdis, tautiečių išaukštinimas, tačiau šalies unikalumas buvo aptariamas be aiškios vietos Vakarų istorijoje. P. Gritėnas akcentavo, kad E. Gudavičius padėjo Europos istorijoje Lietuvai rasti teisingą ir neišgalvotą vietą.
Gudavičius atvėrė naujas erdves
Pristatytos knygos sudarytojas, istorikas Aurimas Švedas prisiminė, kad nors visada žinojo, kokia bus knygos paantraštė, kurį laiką buvo sunku išsirinkti pavadinimą. Galiausiai nuspręsta, kad geriausiai profesorių apibūdina „Istorijos inžinierius“. A. Švedas diskusijos dalyvių klausė, ar E. Gudavičius vis dėlto inžinierius, ar istorikas.
Anot V. Bruverio, velionį profesiorių galima vadinti tiek istoriku, tiek inžinieriumi vienu metu.
„Skaitant autobiografinius pasikalbėjimus buvo aiškus profesoriaus degantis noras ir poreikis įsitaisyti pasaulyje“, – tvirtino apžvalgininkas.
E. Gudavičiui rūpėjo ne tik sukurti mechanizmą ir parodyti Lietuvos vietą, teigė A. Švedas, – profesorius visada sakė: „Nebijokime pažvelgti į pasaulį ir užsilipkime ant Gedimino pilies bokšto. Pažiūrėkime, kiek nuo ten matosi – galime matyti tikrai daugiau nei etnografinės mūsų sienos".
Profesoriaus indėlį į Lietuvos viešąjį gyvenimą ir istoriją akcantavo ir P. Gritėnas.
„Žmogaus intelektas ir jo erudicija neišvengiamai išsiveržia. (...) Profesorius Gudavičius tarsi išgriovė pereinamąją sieną ir atvėrė mums naujas erdves“, – E. Gudavičiaus indėlį apibūdino P. Gritėnas.
Taip pat skaitykite
E. Gudavičius gimė 1929 metų rugsėjo 6 dieną Kaune, 1953 metais Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, 1968–aisiais baigė istorijos studijas Vilniaus universitete.
1974–2001 metais E. Gudavičius dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1975–2012 metais dėstė įvairias istorines disciplinas Vilniaus universitete.
21-oji Vilniaus knygų mugė vyksta vasario 20–23 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose. Joje savo knygas pristatys ir tokie žinomi veidai kaip žurnalistė, diktorė, televizijos laidų vedėja Laima Kybartienė („Koralų šypsenos“), gamtininkas Selemonas Paltanavičius, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė („Kūnai“), LRT Žinių vedėjas Paulius Šironas („Laiškai Sodininkui“), rašytoja Vaiva Rykštaitė, laidų vedėja Lavija Šurnaitė („Pakeliui su savimi“), edukologė Austėja Landsbergienė ir kt.
