Lietuvoje

2020.02.12 18:53

Politologas lietuvių palankumą Putinui sieja su požiūriu į Lietuvos politikus – myli tą, kurio valdžia nekenčia

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.02.12 18:53

Dalies lietuvių teigiamas požiūris į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną yra susijęs su neigiamu Lietuvos valdžios atstovų vertinimu, LRT.lt teigė politologas Laurynas Jonavičius. Vis dėlto, jo teigimu, tai, kad 23 proc. lietuvių pasitiki V. Putinu, nėra grėsminga tendencija. Tuo metu kitas ekspertas Alvydas Medalinskas turi kitą nuomonę – ši tendencija kelią nerimą, nes Rusijos prezidento rankomis vykdomi agresyvūs veiksmai.

JAV įsikūrusio „Pew Research Center“ paskelbtos apklausos duomenimis, Lietuvoje Rusiją teigiamai vertina 29 proc. gyventojų. Paklausti, ar pasitiki V. Putinu, kad jis teisingai elgsis spręsdamas tarptautinius reikalus, 23 proc. lietuvių atsakė teigiamai, 70 proc. pasisakė neigiamai.

Vidutiniškai, visose apklaustose 33-ose valstybėse V. Putino veiksmais nepasitiki 60 proc. gyventojų, o pasitiki 30 proc. žmonių, rodo tyrimas.

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, politologas L. Jonavičius patikina, kad apklausos apie požiūrį Lietuvoje į Rusiją ir V. Putiną duomenys stebinti neturėtų. Anot jo, normalu, kad dalis lietuvių teigiamai vertina tiek Rusiją, tiek ir V. Putiną.

„Tai yra normalu, neišvengiama. Jeigu pažiūrėsime, kaip Lietuva šiuo klausimu atrodo tarp kitų pasaulio valstybių, tai įsipaišome į bendrą kontekstą ir bet kuriuo atveju esame labiau prie tų, kurie neigiamai vertina Rusiją ir V. Putiną“, – pažymėjo ekspertas.

Anot jo, apklausos rezultatus galėjo lemti skirtingas pačių lietuvių įsivaizdavimas apie Rusiją. Politologo teigimu, vieni Rusiją galėjo vertinti politine, kiti – kultūrine prasme.

L. Jonavičius taip pat sakė, kad teigiamas Rusijos vadovo vertinimas gali būti susijęs su lietuvių nepasitenkinimu savo šalies valdžios vykdoma politika.

„Palankus V. Putino vertinimas turbūt yra ne palankus jo vertinimas, bet labiau neigiamas atsakas, neigiamas mūsų valdžios, mūsų užsienio politikos vertinimas. Kitaip sakant, yra žmonės, kurie turbūt jaučiasi ar nesuprasti, ar neįvertinti, kalbant apie santykius su buvusia Lietuvos valdžia. Kadangi Rusija Lietuvos politikoje neretai įvardijama kaip didžiausias priešas, didžiausia grėsmė, tai natūraliai žmonėms, kurie nėra patenkinti mūsų valdžia, susiformuoja nuomonė, kad, jei mūsų valdžia negera, jei ji blogai atsiliepia apie V. Putiną, tai V. Putinas yra visai normalus, neblogas politikas“, – kalbėjo VU TSPMI lektorius.

„Jeigu tau nepatinka valdžia, jei tu nori jai įkąsti, tai tą nepasitenkinimą išreiški, asocijuodamasis su kita valdžia ar teigiamai vertindamas tą, kurio tavo valdžia nemyli“, – pridūrė L. Jonavičius.

Vis dėlto, kaip kartojo politologas, nereikėtų sureikšminti ir dramatizuoti lietuvių požiūrio į Rusiją ir V. Putiną.

„Neįsivaizduoju demokratiškos šalies, kurioje, tarkime, 90 procentų žmonių galvotų vienodai. Pas mus nuomonių įvairovė yra. Gali į tai žiūrėti kaip į grėsmę, bet daugelis iš tų, kurie yra apklausiami, nemanau, kad mąsto grėsmių kategorijomis. Jų požiūrį formuoja kiti veiksniai“, – teigė politologas.

„Keisti nesusipratimai“ gali peraugti į agresiją

Mykolo Romerio universiteto lektorius, politologas A. Medalinskas sako, kad beveik ketvirtadalis V. Putino veiksmais pasitikinčių lietuvių yra grėsmingas rodiklis.

„Mes nesame nei Portugalija, nei Ispanija ir gyvename visiškai šalia šitos valstybės, kuriai vadovauja V. Putinas, įvykdęs Krymo aneksiją, dabar vykdantis hibridinį karą Donbase“, – LRT.lt kalbėjo ekspertas.

Jis priminė, kad 23 proc. lietuvių teigiamai vertina žmogų, kuris, dirbdamas įvairiose pareigose, ėmėsi veiksmų dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos atplėšimo nuo Gruzijos, kurio administracija per įvairius propagandos kanalus kalba apie Švedijos, Latvijos, Estijos grąžinimą rusų kazokams.

„Galima į visokius tokius išsišokimus žiūrėti kaip į tam tikrą keistą nesusipratimą, bet, žinant, kaip viskas vyko Ukrainoje, žinant, kaip iš tokių keistų nesusipratimų atsirado labai rimti dalykai, tai tie 23 procentai kelia nerimą“, – dėstė MRU politologas.

A. Medalinskas, svarstydamas, kodėl dalis lietuvių teigiamai vertina Rusijos prezidentą V. Putiną, atkreipė dėmesį į Lietuvos vidaus politikos areną. Anot jo, dalis simpatijas Rusijos vadovui reiškiančiųjų gali būti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso elektoratas.

„Turinti omeny, kad ir vienos, ir kitos partijos vadovybėje yra asmenų, labai aiškiai simpatizuojančių ir Rusijai, ir V. Putinui, ir Georgijaus juostelėms, nesuprantančių, kad šios juostelės nėra pagarbos Antrojo Pasaulinio Karo aukoms ženklas, o simbolis tos revizionistinės V. Putinos politikos, tai dalis V. Putino palaikymo ateina iš ten“, – svarstė MRU lektorius.

Anot jo, kita dalis palaikančiųjų Rusiją Lietuvoje gali būti tiesiog žmonės, kurie nėra patenkinti demokratijos būkle šalyje.

„Kiekvieną kartą, kai Lietuvoje atsiranda neteisingumo recidyvai – ar dėl politikų, ar dėl teisėsaugos veiklos – aiškiai matosi, kaip šitie dalykai, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, yra išnaudojami netikrų profilių kūrėjų. [...] Viskas kyla iš to, kad dalis žmonių yra nusivylę demokratija savo valstybėje, o kai žmonės yra nusivylę demokratija valstybėje, tai tada labai nesunku pradėti ieškoti kažkur kitur demokratijos požymių ir gal kai kam patinka vadinamoji „stipriosios rankos“ politika, kurią propaguoja V. Putinas“, – sakė A. Medalinskas.

Be to, jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. Putinas pastaruoju metu vis dažniau pasiskelbia esantis „tikrųjų krikščioniškų vertybių“ gynėjas. Tai, pasak politologo, gali patraukti dalies Vakarų valstybių, kuriose krikščioniškos vertybės yra stumiamos į šalį, piliečių dėmesį.

„Tai yra pakankamai rimtas signalas Vakarų pasauliui. Manau, kad taip yra tiesiamas keliamas putinizmo šalininkų skaičiaus didėjimui“, – aiškino politologas.

Praėjusią savaitę kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pateikusi Lietuvos žvalgyba teigia, kad didžiausią grėsmę šaliai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika.