Lietuvoje

2020.01.28 22:34

Naujas žiniasklaidos rėmimo modelis piktina ir žurnalistus, ir Seimo narius – sudarytų sąlygas politinei cenzūrai

Monika Petrulienė, Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.28 22:34

Seime įstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio svarstymas. Po daugelio opozicijos narių pastabų nutarta Ramūno Karbauskio inicijuotas visuomenės informavimo įstatymo pataisas grąžinti tobulinti Kultūros komitetui.

Seimo balkone antradienį posėdį stebėjo regionų žiniasklaidos redakcijų atstovai. Dalis portalų kreipėsi į parlamentarus, prašydami nepritarti Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą. Jis priklausytų Kultūros ministerijai. Pasak nepriklausomo nuo Širvintų savivaldybės interneto puslapio redaktorės, naujasis fondas sudarytų sąlygas politinei cenzūrai.

„Kieno pinigai, tas užsako muziką. Tai mano manymu, būtų viskas labai paprasta – kas mokės pinigus? Sumokės ministerija, vadinasi, jeigu tavo projekte bus numatyta girti ministeriją, tu pinigų gausi. Jeigu negirti – tu jų negausi“, – teigia krastozinios.lt vadovė Neringa Tuškevičienė.

Kultūros komiteto iniciatyva siūlomas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis sukurtas esą dėl kultūros leidinių redakcijų kritikos iki šiol veikiančiam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui. Tačiau kultūrininkai teigia, kad įstatymo pataisose kalbama ne apie kultūros ir meno sklaidos stiprinimą, o suteikiama galimybė remti ir komercinius projektus.

Panorama. Po raginimų atskleisti psichologinio smurto ligoninėse atvejus – spaudimas išduoti prabilusius medikus

„Yra daug neaiškumo, kad ir straipsniai „šviečiamieji, kultūriniai ir kiti“. Kokie tie kiti straipsniai? Ir koks turinys? Tai čia yra esmė, ko nori valstybė, ko siekia, ką remti, suprantate, turinyje – tai čia esmė. Nešnekama, kas svarbiausia – apie turinį. Šnekame mes apie procentus: kam tiek procentų, kam tiek. Aš žiūriu plačiau – tai yra netoliaregiška“, – tikina „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas.

Pasak „Literatūros ir meno“ vyriausiojo redaktoriaus, esminė problema iki šiol buvo per mažas finansavimas. Visai Lietuvai – tik kiek daugiau nei 2,5 milijono eurų. Ekspertai siūlė didinti paramą, o politikai sako, kad didins, kai perims kontrolę.

„Kalbėta, kad norima visą žiniasklaidą remti. Bet taip nebūna, ir pinigų visiems neužteks, jų yra gerokai mažiau. Ir gali būti taip, kad kaip tik gali būti neįgyvendinti pirminiai tikslai – kultūra, šviečiamieji projektai“, – teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas sako, kad į šį modelį žiūri kaip į tobulinimą, nes pasikeičia valdysena, modelis, pavadinimas.

Opozicija kritikavo Seimui pateiktas svarstyti įstatymo pataisas, nes jose nebuvo atsižvelgta nei į STT, nei į Seimo samdyto eksperto pastabas.

„Yra sukuriami instrumentai politiniam manipuliavimui fondo sprendimais. O kadangi per tai bus skirstomi pinigai žiniasklaidai, aš bijau, ir kolegos pritaria, kad tai yra įrankis pirkti žiniasklaidai“, – teigia opozicijai priklausantis Seimo Kultūros komiteto narys Mantas Adomėnas.

Jam pritaria ir socialdemokratų frakcijos Seime atstovas Julius Sabatauskas.

„Tai akivaizdi cenzūra, tai akivaizdus laisvo žodžio varžymas ir, mano manymu, tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai“, – sako jis.

Atmetę kelias opozicijos iniciatyvas vėliau parlamentarai pritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymui, kad naujo Žiniasklaidos rėmimo fondo vadovas būtų skiriamas viešojo konkurso būdu. Pataisos grąžintos į Kultūros komitetą tobulinti. Jų priėmimas nukeltas į pavasario sesiją.