Moksleiviai per metus praleidžia milijonus pamokų. Mokytojai sako, trūksta atsakingesnio tėvų požiūrio, nes praleistas pamokų ir pavėlavimų skaičius tiesiogiai atsiliepia vaikų rezultatams. Tėvai ir švietimo ministerija sako, kad svarbiausia bendradarbiauti, kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų.
Byra ir praleistos mokinių pamokos. Statistika rodo, kad Lietuvos moksleiviai per metus praleidžia apie 28 milijonus pamokų. Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė skaičiuoja, kad šioje mokykloje, kur mokosi daugiau nei 800 vaikų, už praleistas pamokas būtų galima priskaičiuoti apie keliasdešimt tūkstančių eurų. Tai lėšos, skiriamos mokyti moksleiviams mokykloje.
„Kiek kainuoja praleistos pamokos visų gimnazijos mokinių, tai paskaičiavome, kad per metus mes galėtume nusipirkti didelį dviaukštį autobusą 80 vietų ir visi draugiškai važinėti į išvykas“, – sakė Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.
Mokytojai pyksta, kad į išvykas važinėja ir tėvai su vaikais, deja, ne visuomet per moksleivių atostogas. Rūta Krasauskienė sako, kad Vokietijoje ar Suomijoje tokiems keliautojams taikomos baudos.
„Yra labai geras suomių pavyzdys, yra labai geras vokiečių pavyzdys, todėl jeigu policija pamato oro uoste vaikščiojančius tėvelius su mokyklinio amžiaus vaikais, kurie iš vyksta per mokymosi procesą kažkur tai atostogauti, tai be abejo tai yra reakcija ir yra baudos tėvams“, – teigė gimnazijos vadovė.
Tėvai pabrėžia - svarbiausia bendradarbiauti su mokykla.
„Kai kuriose mokyklose yra sutartis, kiek galima pateisinti be pateisinamų priežasčių, tai sakysime, toks laisvas palikimas, kai tėvai prisiima atsakomybę už turėti, kur gali laisvai, nes vaikams irgi būna tokių atvejų, ar ne nuotaika, ar jie blogai jaučiasi“, – sako Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas.
Mokytojai sako, kad valandos praleistos ne mokyklos suole tiesiogiai veikia rezultatus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus teigimu, pavyzdžiui, Vilniaus Gabijos gimnazijoje ėmusis griežtų priemonių dėl lankomumo, mokykla per 6-erius metus iš 22-os vietos reitinguose užkopė iki trečios.
Mokyklų vadovų asociacija pabrėžia, jog siekiant suvaldyti pamokas praleidžiančius reikia ir valdžios įsikišimo, pavyzdžiui, nustatyti, kad brandos atestate būtų nurodytas lankytų pamokų skaičius.
Statistika rodo, kad Lietuvoje pamokas praleidžia ir į jas vėluoja maždaug pusė moksleivių, kai Estijoje mažiau nei pusė, Japonijoje vos aštuoni procentai.
Plačiau – reportaže
