Lietuvoje

2019.12.22 16:08

Neigia stereotipus apie mobingą: atsiranda iš pavydo, o aukomis tampa nebūtinai silpni

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.12.22 16:08

Psichologinis smurtas darbe yra sisteminė Lietuvos problema, tačiau priemonių jai spręsti pradėta ieškoti tik po šalį supurčiusių savižudybių. Pirmieji apie mobingą prabilę medikai paskui save patraukė didžiąją dalį visuomenės ir šiandien džiaugiasi, kad jų problemos nagrinėjamos aukščiausiu lygiu, veikia anoniminė skundų linija. Kitų sričių darbuotojai psichologinio smurto akivaizdoje pagalbos kreiptis nedrįsta.

Pirmadienį apskritojo stalo diskusiją mobingo tema suorganizavusi Seimo narė Virginija Vingrienė tikino, kad paskata tokiam renginiui buvo dviejų talentingų asmenybių – jauno traumatologo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Lazdijų rajono kultūros darbuotojo – savižudybės.

„Paviešintos priežastys, vedusios prie šios tragedijos, atskleidė jau seniai pūliuojančią piktžaizdę, kurios priežastis galima aptikti daugelyje Lietuvos darboviečių. Tai problema, kurios dažnai tyčia stengiamasi nematyti dėl beviltiškumo. Esą sprendimo jai nėra“, – sakė Seimo narė.

V. Vingrienė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas yra paplitęs daugelyje darboviečių, ne išimtis ir aukščiausiosios institucijos. Ir labiausiai kritikos šiuo klausimu esą nusipelno Seimas. Parlamentarės nuomone, mobingas turi būti traktuojamas kaip grupinis kriminalinis nusikaltimas. Šį klausimą spręsti galėtų padėti ir mobingo įstatymas.

Martynas Dobrovolskis, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas, pabrėžė, kad galiojanti teisinė bazė šiandien neleidžia traktuoti mobingo kaip nusikalstamos veikos, kuriai būtų taikomos Baudžiamojo kodekso nuostatos. Tam tikrais atvejais mobingas tiesiog nepasiekia pavojingumo lygio. Juo labiau kad baudžiamoji teisė nelaikoma prevencine priemone, skirta spręsti problemas.

Dažniausiai su mobingu susiduria medikų bendruomenė

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė priminė, kad neatsitiktinai psichologinio smurto klausimą šalyje pirmiausia išjudino skaudi jauno gydytojo savižudybė. Mat medikai yra viena dažniausiai su mobingu susiduriančių bendruomenių šalyje. Po skaudžios nelaimės medikai bandė analizuoti mobingo priežastis. Pagrindinės jų – didžiulė atsakomybė už žmonių sveikatą, gyvybę, klaidos baimė. Taip pat pastaraisiais metais prisideda ir nepagrįsti pacientų reikalavimai.

„Medikai didžiausią psichologinį spaudimą pirmiausia patiria iš pacientų. Tai, neabejotinai, kaupiasi ir prasiveržia mobingo atvejais. Nesaugumo jausmas taip pat sukelia perdegimo sindromą“, – vardijo Ž. Gudlevičienė.

Dar 2017 m. Lietuvos medikų sąjūdis inicijavo tyrimą perdegimo sindromui įvertinti. Į anketos klausimus atsakė beveik 3 tūkst. medikų. Paaiškėjo, kad perdegimą patiria jaunesni, 30–49 metų darbuotojai, kurie neturi pakankamai patirties, dėl to patiria spaudimą iš vadovų bei vyresnių kolegų. Pastarieji, bijodami konkurencijos, griebiasi psichologinio smurto.

Šiais metais atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausiai su mobingu susiduria didžiųjų šalies ligoninių gydytojai bei slaugytojai. Čia yra didžiausi pacientų srautai, vyrauja didžiausia konkurencinė kova.

„Jauno mediko mirtis pravėrė pūlinį. Prieš tai ir kalbėjome, rodėme skaičius, rodėme rezultatus – niekas į tai nesureagavo. Tas pūlinys ėmė ir sprogo. Po poros savaičių Lietuvos sveikatos mokslų universitete nusižudė studentė. Tai nuėjo tarsi į antrą planą, bet tai įvyko vienas po kito ir tai parodė, kad ne tik medikai, bet ir studentai, atėję į mediciną, kur ateina geriausi mokiniai, iš kurių reikalaujama labai daug, nepakelia spaudimo, krūvių ir pasirenka tokį gyvenimo užbaigimo kelią“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Pilkų pelyčių iš darbo nėra prasmės mėtyti tokiais rafinuotais būdais. Pilkos pelytės ir taip greitai išeina.

Visgi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė džiaugiasi, kad medikų bendruomenė apie mobingo ir perdegimo sindromo problemas netylėjo, ypač skaudžių įvykių akivaizdoje. Tai leido atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į medikų bendruomenę purtančius skaudulius, diskusijos įgavo sniego gniūžtės efektą.

Šiandien medikai pasiekė, kad jų bendruomenės problemos svarstomos įvairiose darbo grupėse tiek Seime, tiek Sveikatos apsaugos ministerijoje. Pastaroji įsteigė ir nemokamą liniją, kur galima anonimiškai pranešti apie sveikatos priežiūros įstaigoje vykstantį psichologinį smurtą.

Mobingą gimdo konkurencijos baimė ir pavydas

Pranešimą konferencijoje skaičiusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Jolita Vveinhardt yra mobingo tyrimų pradininkė Lietuvoje. Žodį „mobingas“ profesorė pirmą kartą išgirdo 2000 m. Vokietijoje. Pradėjusi gilintis į temą, ji pasinėrė į literatūros šiuo klausimu paieškas ir knygas skaitydavo tarsi detektyvus. 2006 m. mokslininkė pradėjo rengti disertaciją mobingo tema, šiandien apie šį reiškinį dėsto VDU studentams.

„Mobingas gali būti tiek iš darbuotojų, tiek iš vadovų pusės. Kokios mobingo priežastys individualiame lygmenyje? Turbūt nustebsite. Pavydas, konkurencija, baimė dėl savo vietos. Ta baimė gali būti įsivaizduojama. Kokios gali būti pasekmės? Aukai, nukentėjusiam darbuotojui, mes įsivaizduojame, gali būti tik psichologinės pasekmės. Ne, ir fizinės, ir materialinės, ir profesinės, socialinės. Ir labai dažnai jos yra neatitaisomos. Aišku, priklauso nuo to, kiek ilgai truko procesas. O mobingas, kaip jį bevadintumėme, yra ilgai trunkantis procesas“, – atkreipė dėmesį dr. J. Vveinhardt.

Profesorė atkreipė dėmesį ir į visuomenėje gajų stereotipą, kad mobingo auka būtinai yra silpnas žmogus. Realybėje aukomis tampa stiprios asmenybės, perfekcionistai, geri darbuotojai ir juos išguiti iš darbo vietos nėra itin paprasta. Tam tikslui ir suburiama „bendraminčių gauja“, kuri organizuotai, vykdydama psichologinį smurtą, pakerta auką.

„Pilkų pelyčių iš darbo nėra prasmės mėtyti tokiais rafinuotais būdais. Pilkos pelytės ir taip greitai išeina“, – tikino dr. J. Vveinhardt.

Psichologinis smurtas teikia nuostolių ir valstybei

Šiandien informacijos apie mobingo reiškinį elektroninėje erdvėje lietuvių kalba yra daug, tačiau dr. J. Vveinhardt atkreipė dėmesį į tai, kad ji ne visuomet tiksli ir gali su problema susidūrusį žmogų nuvesti klaidingu keliu.

Šiuo metu veikia ir pačios dr. J. Vveinhardt sukurtas tinklalapis mobingas.lt. Kartu su šia svetaine pasipylė skaitytojų laiškai ir anoniminės istorijos, vėliau – konkrečių žmonių pasirašyti liudijimai, slapta daryti garso, vaizdo įrašai.

Darbdavys jaučiasi viršesnis, nes sukuria darbo vietą, tai jam tariamai leidžia naudotis savo galiomis, tačiau darbuotojas sukuria pridėtinę vertę ir tai taip pat yra labai svarbu.

„Aš žiūrėdavau įrašus, klausydavausi jų ir šiurpdavau. Kad ir visiškai neseniai gautas audioįrašas, kuriame mokyklos direktorius kalbasi su mokytoju. Iškvietė mokytoją į pokalbį. Mokyklos direktorius sako mokytojui, tu privalai rašyti mokiniams aukštus balus. Jeigu tu šito nedarysi, mums teks atsisakyti tavo paslaugų, nors tu iš tiesų esi neblogas mokytojas. Čia toks švelniausias variantas. Kiti yra gerokai baisesni, kai kurių negalėčiau net viešai pacituoti dėl vartojamo žodyno“, – pasakojo dr. J. Vveinhardt.

Visgi profesorė atkreipė dėmesį, kad yra brandžių įmonių, jų vadovų, kurie netoleruoja mobingo ir ieško būdų, kaip iš darbo aplinkos jį išguiti. Vienas pavyzdžių – užsienio kapitalo įmonė Lietuvoje, kurios pavadinimo moteris nenorėjo atskleisti. Šioje įmonėje po atliktos analizės pavyko užtikrinti psichologiškai tinkamą darbo aplinką, darbuotojai išsaugojo darbo vietas, įmonė – kvalifikuotus darbuotojus.

„Čia yra pavyzdys, kaip vadovas gali laiku pasižiūrėti į problemą ir laiku ją išspręsti, – tikino dr. J. Vveinhardt. – Įmonė turi priemonių sustabdyti šį reiškinį. O kam yra etikos kodeksai? Jeigu mobinge nedalyvauja vadovas, pirmiausia reikia kreiptis į jį. Jeigu vadovas susijęs – yra etikos kodeksas, profsąjungos. Tiesa, labai neretas atvejis, kad profsąjungų nariai yra mobingo iniciatoriai arba yra etikos komitete. Ką tada daryti darbuotojui? Yra institucijų, pavyzdžiui, Valstybinė darbo inspekcija. Psichologai, atėję į organizaciją, šitos problemos neišspręs. Jie gali padėti individualiai. Taip pat labai svarbūs mokymai darbdaviams, galbūt netgi valstybiniu lygmeniu.“

Beje, mobingas, kaip veikla, yra ne tik įmonėms, bet ir valstybei nuostolingas reiškinys. Pavyzdžiui, JAV atlikti tyrimai parodė, kad ekonominiai nuostoliai gali siekti keliasdešimt milijardų JAV dolerių, o Europos šalyse – keletą milijonų eurų. Vienas žmogus, anot dr. J. Vveinhardt, patyręs mobingą, valstybei kainuoja nuo kelių šimtų iki 4–5 tūkst. eurų per metus. Deja, Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai nėra atliekami, tačiau, dr. J. Vveinhardt tikinimu, skaičiai greičiausiai būtų panašūs.

Nesuvaldę mobingo darbdaviai baudžiami piniginėmis baudomis

Į Valstybinę darbo inspekciją gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl nemandagaus elgesio, fizinės arba verbalinės agresijos, smurto, žeminimo, ujimo, priekabiavimo ir grasinimo.

„Darbdavys jaučiasi viršesnis, nes sukuria darbo vietą, tai jam tariamai leidžia naudotis savo galiomis, tačiau darbuotojas sukuria pridėtinę vertę ir tai taip pat yra labai svarbu“, – pabrėžė Darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja Vesta Macė.

Per 2019 m. I–III ketvirčius Darbo inspekcija nustatė virš 11 tūkst. pažeidimų įmonėse, kurios atliko profesinės rizikos vertinimą. Iš šių pažeidimų daugiau kaip 500 susiję su psichosocialinės rizikos veiksniais. Tačiau skųstis dėl patiriamo spaudimo darbuotojai nedrįsta, nes bijo vadovo keršto, kolegų reakcijos, taip pat darbuotojui būna gėda pripažinti, su kokiomis problemomis susidūrė.

Kad besikreipiančiųjų pagalbos nėra daug, liudija ir Darbo ginčų komisiją pasiekę vos 4 skundai per 2018 m. Tiesa, du iš jų iš dalies tenkinti darbuotojų naudai.

Vienas tokių atvejų – ieškovės skundas Darbo ginčų komisijai dėl neteisėtai pakeisto pareigybės aprašymo. Darbuotoja, skųsdama darbdavio veiksmus, kartu prašė priteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos dėl patirtų psichologinių išgyvenimų bei kitų kolegų akivaizdoje sumenkinto autoriteto. Komisija ieškovės skundą tenkino iš dalies, priteisė šeštadalį visos prašomos sumos – 500 eurų neturtinės žalos.

Kita darbuotoja komisijai skundėsi dėl bendradarbio vykdomo psichologinio smurto bei seksualinio priekabiavimo. Apie darbovietėje vykstantį mobingą įmonės vadovas buvo informuotas tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau priemonių užkirsti kelią psichologiniam terorui nesiėmė. Darbuotoja, dėl psichologinio smurto patyrusi sveikatos sutrikimų, prašė iš darbdavio priteisti 5 tūkst. neturtinės žalos. Darbo ginčų komisija skundą tenkino iš dalies ir darbdaviui, neužtikrinusiam palankios psichologinės atmosferos, skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą darbuotojos neturtinei žalai atlyginti.

Keičiasi darbdavių požiūris į mobingą

Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos atstovas, teigė, kad ilgai darbdaviai į mobingą apskritai nežiūrėjo kaip į problemą. Darbuotojui, tapusiam auka, paprastai būdavo sakoma, kad į jo vietą pretendentų apstu ir jei jam nepatinka dirbti įmonėje, jis gali šiandien pat ją palikti. Situacija šiandien keičiasi, tačiau problema problemai nelygi ir vieno sprendimo nėra.

Tai yra didžiulė pažanga mūsų visuomenėje. Vaikai jau atpažįsta, kas yra smurtas, kas ne, ir tada gali užkirsti kelią.

„Dirbu su gana didelėmis įmonėmis ir mobingo problema iš tikrųjų yra. Vienas iš nesenų įvykių, kai pas generalinį direktorių ateina darbuotoja, sako, kad norėtų būti perkelta į pakavimo skyrių. Turi aukštąjį išsilavinimą, baigusi Žemės ūkio akademiją, bet ji nesusitvarko su savo darbu. Po savaitės ji atėjo apsiverkusi. Ne todėl, kad ten vyko užgauliojimai, bet kilo pavydas – tu čia su aukštuoju. Akivaizdu, kad darbdavys turėjo darbuotoją atleisti.

Kitas atvejis – į kolektyvą atėjo labai stipri specialistė, mokslų daktarė. Ten kilo pilkų pelyčių maištas. Ji generavo pinigus, pasiūlė keletą labai gerų idėjų. Toms pilkoms pelytėms nesvarbu, kad organizacijai yra gerai, bet pavojus iškilo joms. Ką padarė direktorius? Pelyčių atlyginimą padarė priklausomą nuo mokslų daktarės generuojamų pinigų“, – problemos pavyzdžius vardijo D. Arlauskas.

Psichologinį smurtą geba atpažinti vaikai

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad už psichologinę aplinką atsakingas darbdavys. Jis apibrėžia bendravimo kultūrą, toleruojamą psichologinę atmosferą, nustato elgesio taisykles, sukuria palankią terpę pranešti apie įvykius ir užtikrina pranešėjo konfidencialumą. Visgi didesnės viltys siejamos su jaunąja karta, kuri jau rodo gebanti atpažinti patyčių apraiškas ir adekvačiai su jomis kovoti.

„Visai neseniai mano sūnaus mokykloje įvyko incidentas, buvo smurtauta prieš vieną vaiką. Kaip antros klasės mokiniai sureagavo? Buvo labai aktyvi diena, auklėtoja nematė ir negalėjo iškomunikuoti. Smurtiniame veiksme dalyvavo suaugęs žmogus.

Smurtą patyrusiam vaikui kiti vaikai pasakė, kad buvo pažeistos tavo teisės ir tavo tėvai turėtų kreiptis į Vaiko teises. Antrokai. Vieno konsultacija kitam. Bijodami, kad gali nesuveikti, pradėjo savo tėvams sakyti, tėvai, keturios šeimos, kreipėsi į auklėtoją. Tai yra didžiulė pažanga mūsų visuomenėje. Vaikai jau atpažįsta, kas yra smurtas, kas ne, ir tada gali užkirsti kelią“, – džiaugėsi ministras, tačiau pridūrė, kad, nepaisant to, jog vis dažniau atpažįstame smurto apraiškas, esame sužalota visuomenė.

Siekdama surinkti tikslesnę informaciją apie tai, kiek giliai šalyje įsišaknijęs mobingas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina rengti tikslinius klausimynus mobingo tema, nes dabar vykdomose Lietuvos įmonių apklausose mobingas nėra išskiriamas ir yra nedidelė bendrų apklausų dalis.

Šie klausimynai galėtų būti ir prevencinė priemonė, skatinanti visuomenę apie mobingą atviriau kalbėti, apie tai mąstyti ir problemą aiškiau įvardyti. Kita prevencinė priemonė nacionaliniu lygmeniu galėtų būti ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, susijusios su smurtu ir priekabiavimu darbo aplinkoje, ratifikavimas. Jai įgyvendinti turės būti taip pat numatytos konkrečios priemonės kovai su psichologiniu smurtu darbo aplinkoje. Tiesa, procesas greičiausiai užtruks apie dvejus metus.