Lietuvoje

2019.11.29 05:30

Justas Vincas Paleckis: esu pasiruošęs balsuoti už tai, kad Skvernelis ateitų į LSDP

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.11.29 05:30

Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Europos Parlamento (EP) narys, socdemas Justas Vincas Paleckis įsitikinęs – nepartinių žmonių įsiliejimas į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatų į Seimą sąrašą padėtų partijai geriau pasirodyti parlamento rinkimuose. Politikos veteranas neslepia manantis, kad vienu iš nepartinių žmonių, kurie sustiprintų LSDP gretas, galėtų būti premjeras Saulius Skvernelis.

J. V. Paleckis interviu LRT.lt teigė turintis abejonių dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio kairumo, tačiau, patyrusio politiko manymu, jei LSDP laimės 2020 m. Seimo rinkimus, jie galėtų derėtis su „valstiečiais“ dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.

– Socialdemokratai svarsto į ateinančių Seimo rinkimų partijos sąrašus pasikviesti ir ne LSDP narius. Kaip vertinate tokį žingsnį?

– Labai teigiamai. Suprantu, kad visada bet kokioje partijoje yra žmonių, kurie yra arti patekimo į Seimą slenksčio ir jie įsivaizduoja, kad juos išstums tie geriau žinomi žmonės. Bet iš tikrųjų taip nėra. Pirmiausia, galvojimas tik apie save yra negeras egoizmas. Partijoje reikia derinti asmeninius interesus su partijos interesais, pastaruosius iškeliant į pirmą vietą, mąstant apie visus šalies žmones. Partija tik tokiu atveju bus stipri. Net ir su gabių egoistų kompanija nieko nepasieksi.

Jeigu į partijos kandidatų sąrašus pritrauktume žinomus, garbingus, turinčius autoritetą žmones, tai, be abejo, jie ne tik pateks į Seimą, kas atneš naudą partijai ir visai Lietuvai, bet jie ir patemps visą partijos sąrašą į viršų. Net tie, kurie tam priešinasi, patys turėtų daugiau šansų tokiu atveju patekti į Seimą. Juk bendras rinkėjų palaikymo procentas patemps visus kandidatus į viršų. Aš per daugelį darbo partijoje dešimtmečių visada buvau už siūlymus į sąrašus pakviesti ir nepartinius žmones.

– Bet ar nesibaiminate, kad LSDP gali ištikti „valstiečių“ likimas, kurie į savo sąrašus įtraukė nemažai ir nepartinių žmonių, o dabar dalis jų, patekę į Seimą, paliko „valstiečių“ gretas? Ar nenutiks taip, kad LSDP, jei partijai su margu sąrašu pavyks iškovoti nemažai vietų Seime, bus sunku kontroliuoti situaciją parlamente?

– Partinė drausmė yra svarbi ir šiuo atžvilgiu yra didelis skirtumas tarp LSDP ir „valstiečių“. Socialdemokratų partija yra seniausia partija Lietuvoje – skaičiuojame 124-irtus metus, kai gyvuoja socdemų partija. Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo LSDP išlieka gausiausia partija Lietuvoje. LSDP gali didžiuotis giliomis tradicijomis, iškiliais lyderiais – Steponu Kairiu, Kazimieru Antanavičiumi, Algirdu Mykolu Brazausku, Aloyzu Sakalu, Vyteniu Povilu Andriukaičiu, Česlovu Juršėnu. Taigi jūsų minėtas pavojus egzistuoja, bet negresia mums taip, kaip „valstiečiams“.

Patys „valstiečiai“ juk į Seimą atėjo beveik iš niekur – jie turėdavo vos vieną kitą savo narį ir staiga – 50 parlamentarų, kurių gretose nemažai atsitiktinių žmonių. O mes turime aiškias partijos struktūras, bus visuotinis rinkiminio sąrašo reitingavimas, taigi tokių dalykų nebus, nors pavojus ir išlieka, ypač kai į Seimą patenka daug partijos atstovų.

„Valstiečiai“ niekaip negali lygintis su socialdemokratais, kurių yra visose demokratinėse pasaulio šalyse. O kas yra valstiečiai-žalieji? Jie patys negali tiksliai pasakyti, kas jie yra. Labiau konservatoriai, liberalai ar socialdemokratai? Labiau mišrainė.

– Ar Jūs norėtumėte LSDP kandidatų į Seimą sąraše matyti premjerą S. Skvernelį? Ar matote jame žmogų, kuriam būtų svarbios socialdemokratų vertybės?

– Aišku, nelabai gerai nuteikia, kad S. Skvernelis blaškėsi. Turiu omeny, kad prieš ketverius metus jis ketino ateiti į mūsų sąrašą, o paskui pasuko pas „valstiečius“. Galbūt ir mūsų partija nepakankamai lanksčiai pasielgė. Bet aš matau jame nemažą potenciją, manau, kad jis tikrai gerų darbų padarė.

Jeigu S. Skvernelis ateitų pas mus, tai būtų naudinga partijai. Esu pasiruošęs už tai balsuoti. Bet tam tikra rizika išlieka, kadangi S. Skvernelis stokoja nuoseklumo. Man nuoseklaus politiko pavyzdys yra V. P. Andriukaitis – jis jau keturis dešimtmečius turi savo liniją, savo socialdemokratinius bėgius, niekada nuo jų nenukrypsta. Jeigu S. Skvernelis pasisemtų tokio nuoseklumo ir tvirtumo, tada būtų gerai.

– Nemažai pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuota ir apie Jūsų partijos lyderį Gintautą Palucką. Ar, Jūsų manymu, partijos lyderis, pralaimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje, turėtų toliau vadovauti partijai?

– Manau, kad jis ne tik kad turi vadovauti partijai, turi tokią moralinę teisę, bet ir privalo tai daryti, kadangi per pastaruosius keletą metų jis atsiskleidė kaip tvirtas politikas. G. Paluckas rizikavo, eidamas Vilniuje į rinkimus Žirmūnų apygardoje, bet jis sutelkė daug žmonių, ten už socialdemokratus balsavo kaip niekada daug rinkėjų. G. Paluckas pateko į antrą turą ir jam pritrūko nedaug balsų iki pergalės.

Tie, kurie jam prikaišioja, pamiršta, kad Vilniuje jau porą dešimtmečių nė vienas socialdemokratas, išskyrus V. P. Andriukaitį, nėra laimėjęs Seimo rinkimų vienmandatėje apygardoje. Manau, kad G. Palucko šansai su kiekvienais rinkimais didės. Skeptikai galėtų prisiminti, ar, tarkime, Gediminas Kirkilas yra nors kartą laimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje? Kiek pamenu, jis penkis ar šešis kartus kandidatavo Vilniuje, bet nė karto nelaimėjo, tačiau tapo ir partijos pirmininku, ir premjeru.

Aišku, kita vertus, didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, socialdemokratai turi daug ką keisti tam, kad laimėtų rinkimus. O, grįžtant prie G. Palucko, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Žirmūnuose pasikeitė gyventojų sudėtis. Tai sutrukdė jam laimėti. Prie Neries išaugo daug ištaigingų namų, kur įsikūrė nemažai žmonių, kurie vargu ar balsuos už socialdemokratus. Tai yra sėkmingi verslininkai, kurie balsuos už liberalus, už konservatorius.

– Užsiminėte apie G. Kirkilą. Teko girdėti, kad ne vienas „socialdarbietis“ kreipėsi į LSDP, norėdamas sugrįžti į partiją. Kaip Jūs į tai reaguojate? Ar verta juos priimti į partiją?

– Ne vienas prašosi atgal į mūsų partiją, ne vienas apie tai jau svarsto. Manau, kad jiems tai yra vienintelis kelias. Didesnioji, geresnioji jų pusė, tikiuosi, sugrįš.

– Kas ta „geresnioji pusė“?

– Man manymu, skilimas vyko dėl asmeninių ambicijų, dėl per didelio egoizmo, kurio partijoje neturi būti, dėl šiltų ir aukštų kėdžių. Tai nebuvo skilimas, tai buvo atskilimas. Iš 18-os tūkstančių LSDP narių skirtingais skaičiavimais į tą partiją perėjo keli šimtai narių. Nuo LSDP atskilo grupelė ar grupė, nuo Darbo partijos – dar viena, gal dar didesnė, kažkiek atėjo iš kitų partijų ir nepartinių – štai taip ir atsirado Socialdemokratų darbo partija.

Iš pradžių žmonės nesuprato, bet dabar aišku, kad ta partija neturi perspektyvų, net jei ir bus nuleista ėjimo į Seimą kartelė. Aišku, „socialdarbiečių“ partijoje yra garbingų žmonių.

– Ką Jūs turite omenyje? Jeigu jų partijos aktyvas – Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Irena Šiaulienė – prašytųsi atgal į LSDP, kaip reikėtų reaguoti?

– Nenoriu minėti konkrečių pavardžių. Ne kartą apie tai kalbėjausi su Česlovu Juršėnu. Mes prognozavome, kad, jei jie elgsis normaliai, tai po poros metų galės sugrįžti. Bet kaip buvo elgiamasi? Seime buvo mėginama priiminėti visokius įstatymus, netgi antikonstitucinius, kurie tos partijos iniciatyva buvo nukreipti prieš mūsų partiją. O kiek dar buvo įvairių komentarų...

Jie patys, deja, degino tiltus. Todėl partijų susijungimas artimoje ateityje yra neįmanomas. Jeigu ne šis atskilimas, mes dabar būtume pirmaujanti partija. Jie nieko nelaimėjo, o mums pakenkė.

– Jeigu socialdemokratai laimėtų kitų metų Seimo rinkimus, ką patartumėte partijos vadovybei, tai yra su kuo LSDP turėtų sudaryti valdančiąją koaliciją?

– Mūsų pagrindiniai partijos stulpai – V. P. Andriukaitis, G. Paluckas – aiškiai duoda suprasti, kad sunkiausia būtų į koaliciją eiti su konservatoriais. Sutinku. Tam yra daug priežasčių. Esame priešinguose poliuose, neskaičiuojant radikalių partijų. O su visais kitais – prašau.

– Manote, kad ir su „valstiečiais“ galėtumėte sudaryti koaliciją?

– Taip, nors mane jie labai nuvylė. Už šią partiją balsavo ne dešinieji, už ją balsavo socialdemokratais, Darbo partija ir kitais nusivylę rinkėjai. Bet „valstiečiai“ vykdo tikrai ne kairiąją politiką. Tačiau šioje partijoje matau ir ganėtinai ryškų kairįjį sparną. Jeigu šis sparnas dar labiau sustiprės, tai labai įmanoma koalicija su jais.

– Bet ar R. Karbauskį galima pavadinti kairiuoju politiku?

– Su labai didelėmis išlygomis... Aišku, jeigu Jūs su manimi būtumėte kalbėjęs prieš trejus metus, po „valstiečių“ pergalės, tai dar tada būčiau sakęs, kad ta partija neišsilaikys. Per daug skirtingi, per daug atsitiktiniai žmonės jų gretose buvo surinkti ir per daug neaiški jų ideologija buvo.

Ką reiškia „profesionalai“? Ką reiškia pasakymas, kad partijos nereikalingos? Ką reiškia tie valstiečiai-žalieji, kai žaliosios politikos nematyti? Partijos pavadinimą į anglų kalbą išversti neįmanoma. Jau seniai nėra valstiečių luomo. Yra, pavyzdžiui, Europos šalyse ūkininkų partijos, bet valstiečių – nėra. Anksčiau, prieš 100-ą metų, Lietuvoje valstiečių liaudininkų partija buvo stipriausia kairioji partija, bet tada 80–90 proc. žmonių gyveno kaime, vyravo valstiečiai, bet dabar taip nėra. Taip kad „valstiečių“ finišas yra dėsningas. Tiesa, partija išlieka, ji gali vaidinti tam tikrą vaidmenį, bet ne vyraujantį.

– Jūs esate LSDP garbės narys. Kuo padedate partijai?

– Tenka dalyvauti partijos vadovybės posėdžiuose. Prieš porą metų, kai vyko tas atskilimas, mes, veteranai, buvome ypač aktyvūs. Į partiją sugrįžo signatarai Bronius Genzelis, Jonas Pangonis, kurie buvo išstoję iš partijos dėl nenuoseklios socialdemokratinės linijos. Važinėjome po rajonus, po miestus, kalbėjomės. Kai partija atsitiesė, kai to atskilimo pasekmės nebėra skausmingos, galime sumažinti savo aktyvumą. Bet artėja rinkimai, tai esame pasiruošę padėti.

– O Jūs pats ruošiatės dalyvauti kokiuose nors artėjančiuose rinkimuose?

– Ne. Dešimt metų dirbau EP. Prieš penkerius metus labai daug partijos skyrių kėlė mane vėl kandidatu į EP, bet aiškiai pasakiau: „Ačiū, tegul eina jaunesni.“ Man geras pavyzdys yra Č. Juršėnas, kuris iš aktyvios politikos pasitraukė dar anksčiau, nors galėjo dirbti ir dirbti. Nereikia užstoti kelio jaunimui.

Labai džiaugiuosi, kad mūsų partijoje įvyko atsinaujinimas. Anksčiau, kai tarybos posėdyje sėdėdavau pirmose eilėse ir atsigręždavau, tai matydavau žilas galvas, o dabar matau jaunimą. Manau, kad viena iš priežasčių to atskilimo buvo ta, kad kai kurie prie veteranų amžiaus artėjantys politikai vis dar nesuprato, kad laikas pagalvoti apie atsinaujinimą.

– Jeigu gerai supratau, Jūs esate tas patyręs partijos veteranas, kuris ateina partijai į pagalbą kriziniu metu?

– Reikėtų kalbėti ne tik apie mane, bet ir apie kitus. Kai partijai būna sunkiau, kai artėja rinkimai, skubame padėti. Džiaugiamės partijos atsinaujinimu, bet ir patyrusių žmonių žodis visada naudingas. Beje, džiaugiuosi ir demokratijos sugrąžinimu į partiją, nes mūsų gretose buvo momentų, kai trūko tikrų diskusijų, partijos vadovybė, pirmininkas sakydavo: „Bus tik taip, jau nuspręsta, per daug čia nepatarinėkite, nediskutuokite.“ G. Paluckas, tapęs partijos pirmininku, atnešė į LSDP, mano galva, žymiai daugiau demokratiškumo, bičiulystės, diskusijų.

– Sakote, kad anksčiau partijoje buvo mažiau demokratijos. Turite omeny laikotarpį, kai LSDP vadovavo Algirdas Butkevičius?

– Apie jį pasakyčiau daug gerų žodžių. Savo laiku aš prisidėjau prie to, kad A. Butkevičius taptų partijos pirmininku. Deja, kai A. Butkevičius tapo premjeru, jam pritrūko geros klausos – jis neišgirsdavo partijos bičiulių nuomonės ir tai gerokai pakenkė partijai. Turiu omeny, pirmiausia, ginčus, diskusijas dėl Darbo kodekso. Nesu ekonomistas, gal tas kodeksas ir atnešė tam tikros naudos Lietuvai, bet daugiausiai – stambiajam verslui. Tokius dalykus turėtų stumti ne socialdemokratai, o liberalai.