Lietuvoje

2019.11.23 11:50
N-18

Išgirsti emocinės pagalbos šauksmą – ir greitosios pagalbos medikų užduotis

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.23 11:50

Kone viena po kitos įvykusios jauno traumatologo iš Vilniaus ir verslininko iš Palangos savižudybės sukrėtė šalį. Vėl prisiminta žiauri statistika – Lietuva pagal savižudybių skaičių Europos Sąjungoje pirmauja. Specialistai primena, kad įtarus, jog artimas asmuo kenčia nuo suicidinių minčių, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.

Į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kuri aptarnauja didelę dalį Rytų Lietuvos, per mėnesį atvyksta apie 70 pacientų, turinčių suicidinių minčių. Apie ketvirtadalis jų į ligoninę atvyksta pakartotinai. Anot ligoninės vadovo profesoriaus Arūno Germanavičiaus, besikreipiančių pagalbos pacientų skaičius didėja.

„Gana dideli skaičiai. Kai yra toks didelis srautas, mes turime į kiekvieną atvejį žiūrėti individualiai ir stengtis padėti žmogui. Kartu tai rodo, kad visuomenė tampa sąmoningesnė, skatina asmenis ieškoti pagalbos. Kartais patys bendradarbiai pagalbą iškviečia, jeigu jų kolega išsako savižudybines mintis, būna net jį iki ligoninės palydi. Pačių savižudybių skaičius šalyje šiek tiek mažėja, nedramatiškai, palaipsniui, bet aš manau, kad tas pagalbos prieinamumas mažina savižudybių skaičių“, – sakė A. Germanavičius.

Visuomenės požiūris, kad alkoholio padauginusio žmogaus grasinimai nusižudyti nėra rimti, palaipsniui keičiasi. A. Germanavičius pabrėžė, kad jeigu žmogus yra vartojęs alkoholio, niekas negali būti tikras, kaip tas žmogus pasielgs. Juo labiau kad priežasčių gali būti pačių įvairiausių: nuo ilgai besitęsiančios depresijos, rimtų problemų iki diagnozuotos nepagydomos ligos.

„Gali atrodyti, kad tai yra perteklinės priemonės, bet, iš gydytojo praktiko pozicijos žiūrint, kartais tai padeda išgelbėti žmogų. Yra buvę tokių atvejų, kai girti asmenys bandė grasinti ir po to netyčia nusižudė. Tai, man atrodo, yra svarbu išgelbėti žmogų, kuris nepagalvoja ir intoksikacijos būsenoje, būna, ir kilpą užsideda ant kaklo. Tai yra rimtas ženklas, kad žmogui reikia skubios pagalbos net ir prieš jo valią“, – tikino ligoninės vadovas.

Specialistai ragina, kad kilus įtarimui, jog artimas asmuo ar kolega gali turėti suicidinių minčių, būtina nedelsiant apie tai pranešti medikams.

VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany patikino, kad į visus skambučius greitosios pagalbos specialistai reaguoja rimtai, iškart į įvykio vietą siunčiama medikų brigada.

„Kol važiuoja brigada, mes pokalbio (telefonu – LRT.lt) nenutraukiame, jis perduodamas pamainos vyresniajam gydytojui, kol atvyksta brigada. Atvykusi brigada perima tą veiksmą. Jie turi įvertinti, ar reikia suteikti medicininę, kartu ir psichologinę pagalbą. Jeigu pacientas sutinka – mes vežame į stacionarą. Jeigu kategoriškai atsisako, jam pataria, ką reikėtų daryti toliau: vykti į psichikos sveikatos centrą, pas šeimos gydytoją, suteikia informaciją, kur galima gauti pagalbą. Visgi mūsų tvarkoje yra numatyta, kad jeigu žmogus turi požymių, kad jis gali būti pavojingas sau ar aplinkiniams, mes tada kviečiame policiją ir jį stacionarizuojame – be jokių variantų vežame į ligoninę“, – komentavo Z. Skvarciany.

Teisę priverstinai asmenį vežti į psichiatrinę ligoninę greitosios medicinos pagalbos specialistams suteikia sveikatos ministro pasirašytas įsakymas. Mat jeigu asmuo kenčia nuo emocinių sutrikimų, turi suicidinių minčių, jam būtina profesionalaus psichiatro pagalba. Jeigu nusižudyti ketinantis asmuo kartu patyrė ir fizinių sužalojimų, jis pirmiausia vežamas į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių, kur jam bus suteikta pagalba. Taip pat jeigu kyla įtarimų, kad asmuo gali būti apsinuodijęs alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar vaistais, jis taip pat pirmiausia gabenamas į ligoninę detoksikuoti, o iš ten ligoninės personalas gali asmenį persiųsti į psichiatrinę ligoninę.

Pacientai gali būti guldomi ir priverstinai

Anot Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo, į skubios pagalbos skyrių atvykusio paciento būklė vertinama individualiai. Vienas namo gali būti išleidžiamas po valandą kitą trunkančios konsultacijos, kitas gali būti guldomas priverstinai. Visi vertinimai užfiksuojami raštu.

„Mes turime teisę į priverstinį gydymą remiantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu. Jeigu paciento būklė yra pavojinga jam arba kitiems, jo sveikatai, gyvybei arba turtui, tai yra galimybė tokį žmogų gydyti priverstinai. Mėginimai nusižudyti gali būti priskiriami šiai kategorijai, bet nebūtinai visi. Manau, kad priverstinio gydymo turėtų būti kuo mažiau, tačiau yra situacijų, kada žmogus girtas, jis negali valdyti savo veiksmų, jis negali suprasti savo veiksmų pasekmių ir tada reikia už jį priimti sprendimą“, – tikino A. Germanavičius.

Atvykusiam į psichiatrijos ligoninę pacientui preliminari diagnozė nustatoma per pirmas porą valandų, nepriklausomai nuo to, ar tai yra darbo diena, ar savaitgalis. Budintis gydytojas įvertina paciento fizinę ir psichinę būklę, išsiaiškina, kokiomis ligomis, taip pat ir somatinėmis, serga, nustato intoksikacijos rodiklius. Pokalbio metu įvertinama paciento sąmonė, orientacija laike, erdvėje, gebėjimas adekvačiai atsakyti į klausimus, atmintis.

„Mes būtinai įvertiname, ar žmogus yra vartojęs alkoholio, pasižiūrime, ar nėra sužalojimų. Jeigu praeityje yra buvęs savęs žalojimas, tai jau yra rizikos veiksnys, kad tai gali kartotis ir ta pagalba turi būti intensyvesnė. Viena iš, ko gero, sudėtingiausių situacijų – kuomet yra klausos haliucinacijos, kurios verčia žmogų nusižudyti, bet tos pačios klausos haliucinacijos draudžia žmogui apie tai kalbėti.

Ir tada žmogus niekam nepasakoja, bet veiksmais siekia nusižudyti arba siekdamas palengvėjimo jis geria alkoholį, bet niekam iš aplinkinių nepasakoja. Todėl išoriškai gali susidaryti įspūdis, kad žmogus tiesiog yra girtas, bet jis elgiasi sau pavojingai. Jis gali atsigulti ir gulėti ant bėgių. Būna, kad greitoji pagalba atveža tokius pacientus. Arba pavojingai vaikšto tilto atbraila, arba galvoja nušokti nuo aukšto pastato, nes balsai įsakinėja lipti ant 12 aukštų namo stogo ir vaikščioti atbraila“, – pasakojo profesorius.

Bauginimas psichiatrijos palata – sovietinė atgyvena

Priverstinis guldymas gali būti skiriamas tuomet, jeigu budintis gydytojas įtaria, kad preliminari diagnozė gali per artimiausias valandas kisti. Pavyzdžiui, mažėjant intoksikacijai gali pasireikšti daugiau psichozės simptomų, gali išryškėti kiti psichinės sveikatos sutrikimai.

Anot Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo, negali būti nė kalbos apie bandymu nusižudyti grasinusio paciento auklėjimą ar bauginimą priverstiniu hospitalizavimu.

„Galbūt sovietmečiu tokių auklėjimo priemonių ir buvo galima išgirsti, prieš 10 metų galbūt tai galėjo būti, tačiau šiuo metu tai nėra daroma. Visos pastangos skiriamos tam, kad apsaugotume pacientus, jų gyvybes, kad įvertintumėme būklę, o tam kartais reikia laiko“, – tikino profesorius.

Jeigu gydytojas mano, kad pacientas negali valdyti savo veiksmų, jis gali būti guldomas 24 valandų stebėjimui. Po paros tyrimai kartojami, iš naujo įvertinama paciento būklė, psichinės sveikatos sutrikimai.

„Nėra tokių reikalavimų, kiek žmogus minimaliai ligoninėje turi praleisti. Jeigu gydytojas per valandą nustatė diagnozę, koks yra savižudybinės rizikos laipsnis, ir jeigu tas laipsnis nėra sunkus, pacientas gali valdyti savo veiksmus, numatyti jų pasekmes, jis nėra psichozės būsenoje, – jam nėra taikomas priverstinis hospitalizavimas. Tuomet gydytojas kartu su pacientu turi sudaryti psichosocialinio vertinimo saugos planą ir pacientas „išrašomas“ į namus jau tą pačią dieną“, – sakė A. Germanavičius.

Gydytojo praktika parodė, kad išgyvenimai, galintys kelti suicidinių minčių gali būti patys įvairiausi. Kai kurie patys neranda būdo, kaip susidoroti su problemomis, kylančiomis po skyrybų, netekus darbo, susidūrus su rimtomis finansinėmis problemomis. Emociškai palaužia ir užklupusi onkologinė liga, vieniša senatvė.

„Viskas gyvenime pradeda byrėti ir tada jie nebežino, kur tos pagalbos sulaukti. Jie tai daro, siekdami parodyti, kad jiems reikalingas dėmesys, užuojauta, pagalba, sprendimų priėmimas. Nemanyčiau, kad mes galime morališkai smerkti žmones. Tai yra elgesys, kuris pirmiausia prašo pagalbos, ir ta pagalba turi būti suteikiama įvertinus situaciją. Mes esame ta grandis, kuri kompetentingai stengiasi įvertinti situaciją ir suteikti rekomendacijas dėl tolimesnės pagalbos“, – tikino Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas.