Lietuvoje

2019.11.15 23:25

Užsienyje dirbantys lietuviai mokslininkai: aukštosios mokyklos per uždaros ir neprogresyvios

Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.15 23:25

Kaune vykstančiame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume dalyvaujantys užsienio universitetuose dirbantys mokslininkai sako, Lietuvos aukštosios mokyklose pernelyg uždaros ir tai stabdo progresą jose. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius sako, jau netrukus didžiausia bėda bus ne tik maži dėstytojų atlyginimai, bet ir tušti suolai auditorijose – pirmakursių esą mažėja drastiškai.

VDU multimedijų laboratorijoje daugybė įrangos dirbtinio intelekto projektams kurti – 3D skeneriai, judesio ir gestų atpažinimo įrenginiai, galimybė sukti filmus ar reklamas. Taip norima, kad studentai išbandytų skirtingas technologijas ir būtų kūrybingi.

Tačiau į Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą susirinkę užsienio universitetuose dirbantys lietuvių mokslininkai sako, neužtenka mokytis tik savose laboratorijose. Jie ragina duris atverti ir kitų universitetų studentams, nes esą dabar Lietuvos aukštosios mokyklos kaip tvirtovės, besivaržančios dėl kiekvieno pirmakursio ir didesnio finansavimo.

„Kada prieš 10 metų išvykau iš VDU dirbti į Norvegiją, tai pastebėjau, kad yra labai daug jungtinio darbo. Mūsų universitete yra jau kelios magistrantūros, kelių universitetų – Oslo, Trondheimo. Manau, čia yra kelias, kuriuo galima eiti, tada ir studentams bus patrauklesnės studijos ir dėstytojai matys, kad iš to gali kažkas išeiti. Čia galima išgyventi, nes uždarose salelėse, mažose grupelėse, tiesiog labai lengva nunykti“, – tikina Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis.

JAV Sienos koledžo docentė Aušra Park sako, nors Lietuvoje ir kalbama apie švietimą, tačiau nėra vykdomi veiksmai, kad jis būtų geresnėje padėtyje.

„Nors ir įprastinis pasakymas, kad bet kurios šalies ateitis priklauso išsilavinime, švietime ir moksle, man atrodo, Lietuvoje, ir man skaudu sakyti tą, kad mes ne tik kad į traukinį neįsėdame, mes pasilikę stotelėje ir tas traukinys labai toli yra nukeliavęs“, – sako ji.

VDU rektorius Juozas Augutis prognozuoja, kad jau po kelerių metų visa jėga smogs dar viena problema – palyginti su 2008-aisiais, šįmet pirmakursių – kelis kartus mažiau. Mažiau studentų – mažiau ir finansavimo. Dėl menkų atlyginimų dėstytojai ruošiasi streikui.

„Po dešimties metų mes turėsime, mūsų skaičiavimais, apie 100 tūkstančių trūkumą žmonių su aukštuoju išsilavinimu Lietuvoje. Kai jų iš viso yra apie pusę milijono, tai 20 procentų trūkumas. Jis tikrai negali atsiliepti“, – teigia rektorius.

Pasak Ilinojaus universiteto profesoriaus Giedriaus Subačiaus, laikas Lietuvos aukštosioms mokykloms atsisukti į studentą, kad šis jaustųsi reikalingas aukštajai mokyklai ir taptų jos bendruomenės dalimi.

„Iš Amerikos perspektyvos, aš matau, kaip yra pavyzdžiui, universitetai priima gimnazistus ir jie gali lankyti paskaitas ir tada jiems duoda kreditus ir kai stoja į universitetus, skaičiuojasi kreditai. Gabesni gimnazistai gali pradėti universiteto studijas dar būdami gimnazijoje“, – pasakoja jis.

VDU rektorius sako, valdžia turėtų nustoti kištis į studentų priėmimo procesą ir reguliuoti jų skaičių nustatydama balus. Taip pat – įvesti nemokamas bakalauro studijas, kurios esą padėtų grąžinti bent dalį į užsienį studijuoti išvykusio jaunimo.

Panorama. Norvegijos premjerės padėka padėjus susigrąžinti Norvegijos pilietį po „šnipų mainų“: Lietuva yra puiki sąjungininkė ir tikra draugė
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.