Lietuvoje

2019.11.06 17:59

Kriminologas: grįžus Venckienei, kažkas naudosis proga – bandys susikrauti politinį kapitalą

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.11.06 17:59

„Grįžus N. Venckienei, vėl bus bandoma kažkam susikrauti politinį ar asmeninį kapitalą“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus universiteto kriminologijos profesorius, sociologas, kriminologas Europos kriminologų draugijos prezidentas Aleksandras Dobryninas. Tačiau, jo manymu, šįkart viskas vyks šiek tiek kitokiame kontekste, lyginant su laikotarpiu prieš 10 metų. „Visuomenė šiuo metu yra kitokia, ateina nauja karta su naujomis vertybėmis“, – dėsto jis.

Kaip teigia profesorius, visuomenė šiuo metu yra išbalansuota, o tokį procesą galėtų paaiškinti moralinės panikos teorija.

„Jei žiūrėsime iš kriminologinės perspektyvos, tokį procesą galėtų paaiškinti moralinės panikos teorija. Ji aiškina, kas atsitinka, kai į vieną vietą susiduria trys pagrindiniai veiksniai: kai egzistuoja pavojingas visuomenės struktūroms ir vertybėms veiksnys ar socialinė grupė, kai egzistuoja reakcija į šiuos veiksmus ar grupes bei kai šiuolaikinės masinės medijos (žiniasklaida) pradeda retransliuoti susirūpinimą ir kartu faktą, kad egzistuoja tam tikri pavojingi visuomenės vertybėms dalykai“, – paaiškina A. Dobryninas.

Pasak kriminologo, tuomet bandome išspręsti opias visuomenės problemas ne pačiu geriausiu būdu, ne naudojant demokratinės valstybės konstitucinius mechanizmus, o akcentuojant herojiškus veiksmus – iš savo socialinio gyvenimo padarome tarsi kruviną serialą, o nuo to mes visi pralošiame.

„Šalia atsiranda ir tam tikras socialinis kontekstas, kuris gali arba paskatinti, arba nuslopinti šį susirūpinimą“, – supažindina A. Dobryninas.

Profesoriaus teigimu, vertinant visuomenės reakcijas, vyravusias prieš 10 metų, derėtų atkreipti dėmesį į visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida – tuomet jis siekė tik 40 proc.

„Tai galime sieti su tuometine ekonomine krize: auga kaštai, medijos gana drastiškai transformuojasi – iš spausdintinės žiniasklaidos pereiname į internetinę. Tuo pačiu metu, pažvelgus į tuometines ataskaitas, pavyzdžiui, „A Nation in Transition“, kurioje kalbama apie Lietuvos žiniasklaidą, aiškėja, kad krenta ir medijų kokybė bei kriterijai. Masinėms medijoms nėra laiko rengti labai brangiai kainuojančio turinio, kokybiškos informacijos. Reikia kuo greičiau pritraukti auditoriją ir todėl yra išnaudojami panašūs įvykiai. Nesakau, kad tuometinė žiniasklaida „maitindavosi“ iš „Garliavos istorijos“, tačiau tai tikrai buvo tam tikras įvykis, iš kurio jie galėjo išlošti“, – svarsto A. Dobryninas.

Jis primena, kad tuomet buvo kritęs ne tik pasitikėjimas žiniasklaida, bet ir teisėsauga ir teismais. Pasak profesoriaus, pasitikėjimas teismais visada tarsi „banguoja“, priklausomai nuo vieno įvykio ar nuo sėkmingos ar nesėkmingos istorijos.

„Dalis visuomenės nepasitikėjo tam tikrais teisiniais sprendimais, dalis visgi buvo jais patenkinta. Tačiau esmė yra visai kitur. Tuometiniai įvykiai buvo tarsi mitologizuojami. (...) Garliavos įvykiai buvo „kanalizacijos įvykiai“, į kuriuos susikoncentravo visos kitos problemos.

Ekonominės krizės metu žmonės praranda santaupas, praranda pasitikėjimą valstybe ir viskas susikoncentruoja į bendrą nepasitikėjimą viskuo. Vyravę lozungai buvo „tiesos“ reikalavimas, kai reikalaujama tiesos ne vien šioje byloje, bet ir apskritai visose srityse“, – sako A. Dobryninas.

Visgi profesorius nemano, kad pedofilijos problema yra apskritai išgaravusi, ji vis tiek vienaip ar kitaip išliks ir visuomenės dėmesio centre.

„Tačiau visgi nebus to paties efekto, nebebus vadinamojo šviežumo, reportažiškumo. Visa tai bus daugiau neįveikto skausmo prisiminimas, kuris, mano manymu, nebus toks pat aštrus, koks buvo prieš 10 metų“, – mano jis.

LRT.lt primena, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienio vakarą patvirtino, kad buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą vyksta šiuo metu.

„Ekstradicijos procesas vyksta, bet negaliu pasakyti, kada ji bus parvežta – šią ar kitą savaitę, ar dar kažkada. Konfidencialumas yra dalis taktikos“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros vadovas.

„Nei tvirtiname, nei neigiame. Paskelbsime, kai bus Lietuvoje“, – BNS sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Buvusi teisėja ir Seimo narė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.

N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Ji Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.

Laba diena, Lietuva. Dešimtmečio istorijos tęsinys: Neringa Venckienė laišku sūnui patvirtina – šiandien ji bus pargabenta į Lietuvą