Lietuvoje

2019.10.22 20:21

Donatas Paulauskas: vyrai dar neturi teisės į ašaras

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.10.22 20:21

Antradienį Vilniuje vyko pirmasis Donato Paulausko knygos „Kam reikalingi verkiantys vyrai“ pristatymas. Jo metu knygos autorius kalbėjo, kad vyrai dar neturi teisės į ašaras, o visuomenėje dar vyrauja tradicinio vyriškumo modelis, kurio vyrai neretai nesąmoningai siekia.

Knygos pristatymą moderavo atlikėja, reklamos specialistė ir visuomenės veikėja Dovilė Filmanavičiūtė.

Anot D. Paulausko, pirminis impulsas parašyti knygą apie vyriškumą kilo tada, kai pagalvojo, kad nori aprašyti savo patėvį. Vėliau autorius šią mintį atmetė ir nusprendė aprašyti bendresnes vyrų patirtis ir jas apmąstyti bei perleisti per savo gyvenimo prizmę.

„Mano knygos man yra darbas su savimi, su kiekviena knyga pats paaugu ir atrandu progą išsiaiškinti santykius su savimi. Pirmoji knyga buvo proga išsiaiškinti savo santykį su feminizmu <...>, išsiaiškinti, kodėl esu feministas. Su šia knyga buvo panašiai, norėjau išsiaiškinti, koks yra mano santykis su vyriškumu“, – pasakoja D. Paulauskas.

Anot knygos autoriaus, knygų apie moteriškumą bei moteris yra daug, tačiau dar neturime tradicijos kalbėti apie vyrus. Knygoje D. Paulauskas aprašo vyrų emocijų temą, aptaria ir tėvystės, vyrų draugystės, vyriško kūno įvaizdžio, moterų ir vyrų santykių temas. Rašydamas knygą, autorius rėmėsi asmeninėmis patirtimis, istorijomis ir nutikimais – visa tai, D. Paulausko teigimu, padėjo atskleisti tradicinio vyriškumo sampratą, su kuria brendo Y kartos vyrai ir kuri vis dar gyvuoja šiandien.

Draugystė – stereotipiškai pavojinga

D. Paulauskas pripažino, kad „rašė aklai“ ir, rašydamas knygą, šia tema stengėsi daugiau nesidomėti, kadangi nenorėjo žinoti daugiau, nei tada. Autorius teigė norėjęs atsiriboti ir pajusti, ką pats žino ir jaučia apie vyriškumą. D. Paulauskas pabrėžė, kad „geras archyvas“ apie vyriškumą buvo jo pačio patėvis ir patėvio vyriškumas. Būtent patėvio figūra ir leido parašyti įvairius vyrų prototipus.

Knygos autorius prisimena, kad patėvis buvo pavydus, dominuojantis, namuose turėjo ginklą. Dėl to, svarsto D. Paulauskas, jis pats negalėjo nekritiškai priimti tradicinio vyriškumo, kadangi nuo pat vaikystės jautė, kad tokie šeimos santykiai, kokie vyravo tarp jo mamos ir patėvio, jam buvo nepriimtini.

D. Paulauskas prisimena, kad jam pačiam vaikystėje paprastai nesisekdavo įsisprausti į tradicinio vyro rolę. Pavyzdžiui, pasakoja jis, anksčiau berniukams buvo ypač populiaru lankyti krepšinio būrelius, vyravo toks požiūris, kad „jei nemėtai į krepšį, nesi vyras“. Dėl šios priežasties ir D. Paulauskas bandė žaisti krepšinį, tačiau, juokiasi jis, tai ilgai nesitęsė – po dviejų savaičių, net nespėjęs išbėgti į aikštelę suprato, kad tai – ne jam.

Pasak knygos autoriaus, kai kuriems vyrams ir kūno sudėjimas neleidžia įsisprausti į tą tradicinį modelį, o nemaža dalis vyrų prarado savo draugus, kadangi bijojo pasirodyti silpni ar nevyriški. Bėgant metams, vyrui turėti kitą vyrą kaip geriausią draugą, stereotipiškai tampa pavojinga, apgailestavo D. Paulauskas.

Vyrai dar neturi teisės į ašaras ir jautrumą

Leidyklos „Alma Littera“ leidinių vadovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė kalbėjo, kad jau seniai laukė, kada Lietuvoje vyrai pradės atsiverti: „Kai gavome Donato rankraštį, pagalvojau, kad pagaliau nors vienas vyras išdrįso apsinuoginti, papasakoti, ką jaučia“.

Anot V. Pilipauskaitės-Butkienės, nors kai kuriose srityse moterys labiau užspaustos nei vyrai, kai kuriais atvejais vyrams sunkiau. Pavyzdžiui, visuomenėje dar vyrauja požiūris, kad vyrams nepriimtina reikšti emocijas, būti jautriems, todėl tokie emocijų rėmai yra dar siauresni nei moterų. D. Paulauskas pridūrė, kad vyrai, skirtingai nei moterys, vis dar neturi „teisės į ašaras ir jautrumą“.

Leidyklos atstovė taip pat prisiminė apie darytus tyrimus, kad nemaža dalis vyrų yra „socialiai neįgalūs“. Viena to priežasčių – trauminės patirtys, pavyzdžiui, karai, partizaninis judėjimas.

„Vyrauja toks požiūris, kad jei vyras negeria ar nemuša – jau gerai. O kad rūko, geria ar pas kitas vaikšto – nieko tokio. Svarbu, kad namuose yra vyras“, – ironizavo ji.

D. Paulauskas sakė, kad tiems tėvams, kurie vaikystėje su savo vaikais nepraleido daug laiko, vėliau bus sunku sukurti artimą santykį.

„Tam, kad neturėtume skaudžių patirčių, tėvystė, ir ankstyva tėvystė, turėtų būti vertybė“, – teigė D. Paulauskas.

V. Pilipauskaitė-Butkienė pridūrė, kad šiuolaikiniai tėvai į vaikų auginimą įsitraukia labiau, o ir pačios mamos partneriams dabar suteikia daugiau erdvės tai daryti.

Naujausi