Lietuvoje

2019.10.07 21:03

Donatas Paulauskas: teko atstūminėti savo draugus vien dėl to, kad turėti jų buvo nevyriška

Birutė Rutkauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.10.07 21:03

Kodėl berniukus mokome slėpti savo emocijas ir kokias pasekmes sukelia tokia „vyriškumo“ kultūra? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas, pristatantis naują savo knygą „Kam reikalingi verkiantys vyrai?“, LRT RADIJUI sako, kad vyras, įspraustas į herojaus ir visur pirmaujančiojo vaidmenį, bijo suklupti, o suklupęs neturi teisės pasiguosti ar paprašyti pagalbos iš kitų.

Įkalinti geležiniame vaidmenyje

„Išsikėliau užduotį parodyti, kaip yra sukonstruotas tradicinis vyriškumas, iš ko jis susideda, iš ko susideda vyriška tapatybė, – sako naujos knygos autorius. – Nusprendžiau, kad aš noriu papasakoti ir savo istoriją. Nebūsiu tipinis ekspertas, kuris ateina, išdėlioja taip, kaip turi būti, viską paaiškina akademiškai, pamoko visus ir apsisukęs išeina. Šioje knygoje aš pristatau savo išgyvenimus, patyrimus, kurie man leido tiesiog išskleisti tą vyriškumo temą. Tai knyga, grįsta asmenine istorija.“

D. Paulausko teigimu, vyro asmenybę labai stereotipizuoja heroizmas, kurio daug televizijos serialuose. „Vyras turi būti herojus – tai vienas iš stereotipų. O herojus yra tas, kuris nugali, visada pirmauja. Vyras tarsi turi tokią pareigą ir jokiais būdais negali suklysti. Vadinasi, vyras negali būti silpnas arba, jeigu jis yra silpnas, turi pats susitvarkyti savo problemas, kad galėtų pastatyti save į vietą – sugrįžti į tą savo geležinį vaidmenį“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, jeigu vyras negali būti silpnas, vadinasi, jis negali būti pažeidžiamas ir rodyti emocijų, kadangi „visuomenė uždaro vyrą į tokį narvą, kad jam labai sunku pradėti ieškoti pagalbos tuo metu, kai jis susiduria su tokiomis problemomis.“ „O kai vyras neieško pagalbos, skausmą skandina alkoholyje, depresijoje, rūkydamas, net pasirenka pasitraukimą iš gyvenimo. O kur dar nusikalstamumas! Lietuvoje turime net 95 proc. kalinių vyrų. Ir tai nėra atsitiktinumas“, – konstatuoja D. Paulauskas.

Slepia emocijas

Specialistas sako, kad spontaniškai kylančios muštynės, o ir apskritai smurtas, agresyvus vairavimas yra savaime suprantami vyriškumo atributai, nors iš esmės jie nėra teigiami. Vis tik, pasak jo, turime visuomenių, kur vyrai yra kitokie. „Pavyzdžiui, Skandinavija. Tai reiškia, kad mūsų stereotipizuojami vyro charakterio atributai nėra atėję su prigimtimi“, – įsitikinęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas.

„Mes turėtume „pralaisvinti“ vyriškumo suvokimą. Būti pirmam yra gerai. Siekti karjeros taip pat. Tikrai niekas nenori skatinti vyrų tinginystės. Tačiau kada tų lyderio kriterijų yra per daug ir vyrui neleidžiama išeiti iš tų kriterijų rėmų, tada ir susiduriame su įvairiomis socialinėmis problemomis“, – sako D. Paulauskas.

Pašnekovo teigimu, visuomenė kuria stereotipą, kad moterys yra emocingos, tačiau vyrai yra ne ką mažiau emocingi. „Paprasčiausiai vyrai tas emocijas yra išmokyti slėpti. Ta pati visuomenė yra tolerantiška moterų emocijoms, o vyrų... Nemanau“, – pastebi knygos autorius.

Išvaizda taip pat svarbi

Pašnekovas sako pastebintis, kad lietuviai vyriškumą supranta labai natūralistiškai, o ir kalbėjimo tradicijos, pasak jo, mes neturime. „Apie vyrus kalbame tik sėkmės, siekimų, laimėjimų kalba. Vyrai apie save pasakoja tik per šias prizmes. Vyrai nežino, kaip kalbėti apie problemas. Mes net tokių sąvokų, žodyno neturime, – konstatuoja ekspertas. – Apie moteris ir moteriškumą yra parašyta daug knygų. Visiems aišku, kad yra motinystė. Daug kalbėta ir rašyta apie moters grožį, išvaizdą. Tačiau kūno kultas yra ne tik moterų, bet ir vyrų. Ir vyrai išgyvena dėl savo išvaizdos, galvoja apie savo bicepsus, pilvo raumenis, plikimą, pražilimą.“

Specialistas sako populiariojoje lietuvių literatūroje neradęs knygų šia tema, kur „vyras tiesiog prisėstų ir išpiltų viską apie save“. „Akademinėje literatūroje turime profesorių Artūrą Tereškiną, kurio pagrindinė tyrimų sritis yra vyrai: pažeidžiami, nepatenkinantys vyriškumo lūkesčių, šeimos galvos, atrodantys kietai, nenugalimi“, – sako D. Paulauskas.

Rašytojas LRT RADIJO studijoje prisiminė anglišką frazę „boys will be boys“ (berniukai bus berniukai), kuri, pasak jo, sufleruoja visuomenei nuleisti rankas, nes „čia juk vyrai, nieko nebepakeisi.“ Taip mes, pašnekovo teigimu, tarsi nurašome vyrus.

D. Paulauskas neabejoja, kad vaikystėje bene kiekvienas berniukas turėjo savo geriausią draugą, su kuriuo praleido, kaip yra sakoma, pusę savo gyvenimo, tačiau, metams bėgant, vyrui turėti kitą vyrą kaip geriausią draugą, pasak jo, stereotipiškai tampa pavojinga.

„Augdamas pradėjau galvoti, kad gal jau nevyriška turėti geriausią draugą, su kuriuo leidi daug savo laisvo laiko. Išorė taip pat signalizavo, kad vyrams nėra ko draugauti, kartais netgi buvo klijuojama gėjiškumo etiketė, – asmeniniais išgyvenimais dalijasi jis. – Tas artumas pradėjo atrodyti pavojingas. Atsirado baimė rodyti jautrumą ir nuoširdumą – padėti kitam, turėti artimą ryšį. Kitų akyse taip daryti atrodė pavojinga, nes vyras su vyru turi konkuruoti, o ne draugauti. Tokia yra visuomenės nuostata, kurią aš jaučiu ir jaučiau paauglystėje, tuomet pradėjau „atstūminėti“ savo draugus vien dėl to, kad tai buvo nevyriška. Tokia visuomenės nuostata ugdo vyro konkuravimą su kitais, nieko neprisileidimą prie savęs.“

Prieštaringi reikalavimai

LRT.lt informuoja, kad neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu visuomenei buvo pristatyta apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą. Tyrimo rezultatus pristatęs D. Paulauskas sakė susidūręs su labai įdomiu rezultatu, kai vyrams taikomi lūkesčiai yra priešingi, tad sunku juos išpildyti nesusipainiojus.

Respondentams buvo užduoti klausimai, ar sutinka su pateiktais teiginiais, ir buvo gauti tokie atsakymai: 81 proc. respondentų pritarė, jog šiuolaikiniai vyrai turi būti vyriškesni, 61 proc. pritarė, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę, 53 proc. norėtų, kad vyras rūpintųsi savo karjera labiau nei moteris, 49 proc. manė, kad vyras turi būti raumeningas, 44 proc. pritarė, kad berniukai neturi žaisti su lėlėmis, o 45 proc. pritarė, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir panašiai, yra nekaltas dėmesio rodymas.

Tačiau net 89 proc. apklaustųjų pritarė, kad vyrai turi būti rūpestingi, švelnūs ir jautrūs, 76 proc. pritarė, kad vyrai turi praleisti tiek pat laiko su savo šeima ir vaikais kaip ir moterys, 76 proc. pritarė, jog normalu, kai vyrai verkia, 21 proc. pritarė, kad vyro nuomonė yra svarbesnė nei moters., 37 proc. pasisakė, kad vyrai iš prigimties elgiasi agresyviai, o 81 proc. pritarė, kad vyrai nepakankamai rūpinasi savo sveikata.

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos eksperto, prieštaringi reikalavimai perša išvadą, kad mes dabar gyvename tuo metu, kai naujos nuostatos pasirodė, bet dar neįsitvirtino, o senosios nuostatos vis dar egzistuoja.

Parengė Vismantas Žuklevičius