Lietuvoje

2019.09.26 15:07

Teismas išteisino kaltinamuosius dėl gaisro Rumšiškėse per festivalį „Granatos Live“

BNS2019.09.26 15:07

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai išteisino kaltinamuosius dėl gaisro Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse per festivalį „Granatos Live“, ketvirtadienį pranešė teismas.

Teismas taip pat pažymėjo, jog gaisrą galėjo sukelti ne pirotechnika, o signaliniai fakelai.

Dėl neatsargaus svetimo turto sugadinimo kaltinimai buvo pateikti renginio metu fejerverkus leidusiai įmonei bei buvusiam šios įmonės darbuotojui D. S.

Abu kaltinamieji išteisinti, neįrodžius, kad jų veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad šiuo atveju nukentėjusiojo asmens šioje byloje apskritai nėra“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Gaisras Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse kilo 2017 metų vasarą, sudegė du pastatai – žala tuomet įvertinta 208 tūkst. eurų. Jų atstatymu pasirūpino festivalio „Granatos Live“ organizatoriai.

Teismas pažymėjo, kad muziejus ir Kultūros paveldo departamentas yra pareiškę, kad nereikš pretenzijų, o Lietuvos liaudies buities muziejui priklausantys du pastatai, nukentėję gaisro metu, nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, todėl nebuvo padaryta didelė žala mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčiai vertybei.

Teismas taip pat nustatė, kad fejerverkų leidimui buvo gautas leidimas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos bei iš muziejaus, naudotos paženklintos pirotechnikos priemonės, jų ženklinimas nepažeidė įstatymo keliamų reikalavimų, o duomenų, jog naudotos mortyros veikė netinkamai, byloje nėra.

Nepasitvirtino ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog renginio metu buvo naudojami pirotechnikos gaminiai, kurių dalys pasiekia žemę nevisiškai sudegusios.

Teismo vertinimu, toks kaltinimas grindžiamas ne byloje surinktais įrodymais, o daroma prielaida pagal bandymų ataskaitą, neteisingai interpretuojant ataskaitos duomenis ar vadovaujantis netiksliu vertimu.

Be to, kilo pagrįsta abejonė, ar pirotechnikos gaminių smilkstantys likučiai gali nuskrieti daugiau nei pusę kilometro, t. y. maždaug aštuonis–dešimt kartų toliau, nei technologiškai apibrėžtos ir specialisto nurodytos fejerverko efekto pasklidimo ribos.

Nuosprendyje taip pat pažymėta, kad renginio metu žmonės turėjo ir naudojo signalinius fakelus, kuriems būdinga labai aukšta temperatūra, galinti inicijuoti padegimą.

Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas jų naudojimas tiek 2016, tiek 2017 metais vykusiuose renginiuose, todėl tikėtina, kad tokie fakelai galėjo būti panaudoti muziejaus vietose, o neatsargus jų naudojimas sukelti gaisrą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt