Lietuvoje

2019.09.25 12:11

Kęstutis Navickas: Greta Thunberg pasako tai, ko mes labiausiai nenorime girdėti

susiginčijo, kuri valdžia padidino miškų kirtimo normas
Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.09.25 12:11

Šešiolikmetė mergaitė iš Švedijos Greta Thunberg audrina visuomenę. Ką tik ji emocingai pasisakė Jungtinėse Tautose pasaulio valstybių lyderiams, be to, penkias valstybes, tarp jų ir Vokietiją, apkaltino pažeidžiant Žmogaus teises. Ar tokie veiksmai leidžia manyti, kad Donaldas Trumpas, Kinijos, Indijos vadovai viską mes ir ims spręsti klimato kaitos problemą? Ir koks skirtumas, kiek plastiko mes perdirbame, jei kasdien milijonai pakuočių patenka į vandenyną?

„Dienos temoje“ – Kęstutis Navickas, buvęs aplinkos ministras, ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Juos kalbina žurnalistė Indrė Makaraitytė.

– Antradienį Lietuvos prezidentas taip pat pasisakė Jungtinėse Tautose. Man nesukėlė jis didžiulio ažiotažo kaip G. Thunberg. Ar tikrai prezidentas pasakė viską, ką Lietuva yra padariusi kovojant su klimato kaita, pone K. Navickai?

K. Navickas: Prezidentas savo kalboje iš tikrųjų labiau akcentavo biokuro panaudojimo sėkmę, bet reikia nepamiršti, kad Lietuva yra sėkminga ir vėjo energetikos, ir saulės energetikos srityje. Kaip tik tuo metu man teko dirbti su tais projektais. Iš pradžių visi ekspertai sakė, kad „kur jau mes čia tą vėją vystysime“. Buvo prognozės 10 kartų mažesnės, kad mes čia išvystysime, ir gąsdinimai, kad elektros tiekimas nutrūks. Iš tikrųjų šiandien turime 10 kartų daugiau – 27 proc. iš atsinaujinančios energetikos, ir elektra šviečia, kaip matote. Greta ką ir sako: „Nustokite vieną kartą išsisukinėti, imkite ir darykite.“

– Ką jūs būtumėte kitaip pasakiusi nei Lietuvos prezidentas?

V. Vingrienė: Manyčiau, tikrai prezidentas per mažai ambicingus tikslus išsakė, jis labiau minėjo biokuro naudojimą, būtent šildymo srityje, bet ne tik kuras yra pagrindinis atsinaujinančios energijos šaltinis. Toje pačioje šildymo srityje mes turėtume pirmiausia, mažindami klimato kaitos padarinius, labiau atkreipti dėmesį į energijos efektyvumo, sunaudojimo galimybes mažesnes per renovaciją daugiabučių. Ne tik daugiabučių, bet ir pritaikant mažesnio sunaudojimo galimybes, tai yra ir mažoji renovacija, kas jau yra padaryta. Čia mano kartu su kolega Virgilijumi Poderiu iniciatyva buvo priimta galimybė tik šilumos punktų ir šilumos paskirstymo renovacija, kas šiandien labai aktualu, ir padėtų gyventojams taupyti energiją, ir sumažintų kaip tik CO2 emisijas.

– Bet didžiausią atgarsį Jungtinėse Tautose sukėlė G. Thunberg. Dabar pasižiūrėkime, ką reikėjo pasakyti, kad viso pasaulio akys būtų būtent ten.

Greta Thunberg, aplinkosaugos aktyvistė: Manęs čia neturėtų būti, turėčiau būti mokykloje, kitoje vandenyno pusėje. Kaip jūs drįstate... Savo tuščiais žodžiais jūs žlugdote mano svajones, žlugdote vaikystę, bet aš iš tų, kuriems dar pasisekė. Žmonės kenčia, žmonės miršta, visa ekosistema nyksta. Prasideda masinis nykimas, o jūs galite kalbėti apie pinigus, sekti pasakas apie amžiną ekonomikos augimą. Sakote, mus girdite, suvokite padėtį, kad ir kokia būčiau įpykusi, nenoriu tuo tikėti, nes jeigu tikrai suprastumėte, kokia padėtis, ir toliau nieko nedarytumėte, būtumėte blogis, o aš tuo nenoriu tikėti.

– Tokia emocinga buvo Greta. Pone K. Navickai, jūs sukinėjotės, kai buvote aplinkos ministras, pasaulio galingųjų kabinetuose kalbėdamas apie aplinkos, klimato kaitos problemas. Iš tiesų tiek daug veidmainysčių, kaip ir kalba Greta?

K. Navickas: Ji iš tikrųjų pasako tą, ko mes nenorime girdėti. Ji atskleidžia tą mūsų vidų, kuris ir vyksta. Ypač politikoje. Politikai labai gražiai kalba įjungus kameras. Tas vyksta ir Europos Taryboje: kol yra transliuojama realiu laiku, tol yra kalbama. Kai tik kameros išsijungia, tada įsijungia derybininkai, kurie bando vienaip ar kitaip sugalvoti, kaip tuos mūsų įsipareigojimus sumažinti. Iš tikrųjų mes neturėtume savęs plakti, nes Europos Sąjungoje ir Europos Komisija yra pati prisiėmusi gana ambicingus tikslus. Bet Lietuvoje, žiūrint tą progresą ir bėgantį laiką, taip pat matosi, kad mes dar gerokai atsiliekame ir paliekame sprendimus ateities kartoms, ateities visuomenei. Ko labiausiai ir nesinorėtų, nes 9 proc. sumažinimas iš vadinamojo neprekybinio sektoriaus – tai jau automobilių, namų ūkio ir žemės ūkio didelis tikslas, o šiandien mes nieko, jokios pažangos nepadarėme, nors jau praėjo metai po šitų įsipareigojimų priėmimo.

– Jūs esate „valstietė–žalioji“. Ar jūs galėtumėte prisiimti atsakomybę kaip valdžios atstovė dėl veidmainiavimo? Kur Lietuva, jūsų manymu, veidmainiavo per šiuos 3 metus, kol esate Seime?

V. Vingrienė: Manyčiau, kad pirmiausia, grįžtant prie pačios Gretos, ji labai daug tiesos pasakė ir tikrai atkreipdama dėmesį būtent pasaulio lyderių, kad mes iš tikrųjų neturėtume gal žiūrėti vien į pinigus, ką mes kalbame, ar į amžiną ekonomikos augimą. Bet turėtume kaip tik žiūrėti į klimato kaitos padarinių problemų sprendimą per atsinaujinančios energetikos, per kitų aplinkosaugos aspektų plėtrą, per aplinkosaugos verslų plėtrą, kaip paskatą augti ekonomikai atverti kelius naujoms galimybėms, naujiems verslams.

– Jūs trejus metus esate valdžioje, tai ką Lietuva šiuo aspektu padarė ir kur, pavyzdžiui, nepadarė, ką galėjo padaryti?

V. Vingrienė: Mes tikrai pakankamai einame tuo keliu, kad spręstume tiek būtent renovacijos klausimus, tiek atsinaujinančios energetikos plėtros klausimus.

– Šita valdžia nusprendė, kad reikėtų didinti miškų kirtimo normas.

V. Vingrienė: Aš atsiprašau, čia kaip tik ne šita valdžia – čia buvęs aplinkos ministras gali prisiimti atsakomybę dėl miško kirtimo padidinimo 6 procentais. Aš kaip tik nepritariu tokiam aspektui, juo labiau, kad tai yra didžiulė problema ir paskata eksportuoti mažiausios pridėtinės vertės produktais, tai yra žaliavinė mediena. Kaip tik mano pačios buvo iniciatyva registruoti pataisą, kad reikia apmokestinti tokią medieną ir kad mes kaip tik paskatintume aukštos pridėtinės vertės gamybą: baldai, lentos – visa kita, kur ir būtų mūsų permainos.

– O šis naujasis ministras yra labiau žaliasis?

V. Vingrienė: Mes dirbame ta kryptimi. Dabar yra, kaip ir numatyta, miškų plotus padidinti iki 40 proc., šiandien turime 33 proc. Yra skirta miškų atsodinimui ir plėtrai 14 mln. eurų. Taip pat klimato kaitos programoje atsinaujinančiai energetikai, gaminančių vartotojų skatinimui – mes tikrai dirbame ta kryptimi, kad iš tiesų spręstume problemas. Lygiai taip pat žiedinė ekonomika, kuri taip pat prisidėtų prie klimato kaitos proceso stabdymo.

K. Navickas: Daug gražių žodžių.

– Išėjote ir pasidarė ekologiškesnė šita valdžia.

K. Navickas: Be abejo, sakau, daug gražių žodžių iš ponios V. Vingrienės, bet tų 1 600 ha valstybinės žemės, mažo našumo apleistos valstybinės žemės, taip ir neperdavė miškų sodinimui. Labai konkretus darbas, o visa tai, ką ponia V. Vingrienė minėjo, yra jau seniai prasidėję darbai – renovacija ar atsinaujinančios energijos plėtra. Tai yra jau prieš šitą valdžią prasidėjęs procesas, ir šitoje vietoje tiktai šitos valdžios parama yra tai, kad bent jau netrukdė, o kalbant apie visokius kitus dalykus, pasigyrimus pridėtinės vertės, tai su klimato kaita nesusiję. Ir pati V. Vingrienė sakė, kad peraugęs miškas prisideda neigiamai prie klimato kaitos.

V. Vingrienė: Aš taip nesakiau. Čia jūs sakėte.

K. Navickas: Iš tikrųjų grįžtant prie to, ką mes ir matome, ką sako V. Vingrienė iš vienos pusės, ir iš kitos pusės ką sako Greta. Vienoje pusėje yra didelis veidmainiavimas, didelis prisiėmimas nuopelnų, kurių pats nepadarei. Iš kitos pusės automobilių mokesčio šiandieną neturime. Žemės ūkio tarša – priemonės jokios nėra priimtos žemės ūkiui sumažinti. Kaip minėjau, 1 600 ar 1 700 ha, kurie turėjo būti perduoti miškų plėtrai, apleistos valstybinės žemės, – taip pat nieko. Nors visiškai techninis, visiškai paprastas klausimas, kuris yra sustojęs vietoje.

– Ponia V. Vingriene, ar atsakysite?

V. Vingrienė: Norėčiau atsakyti, kad būtent dėl mažai taršių automobilių tai aš būčiau šalininkė, ir mes galvojame apie tai, kad labiau būtų paskata įsigyti mažiau taršius automobilius, elektromobilius, hibridiniais varikliais.

– Bet ko trūksta, ponia V. Vingriene, kad taip būtų?

V. Vingrienė: Jau ir einama link to. Dabar Aplinkos ministerija taip pat yra skyrusi kompensaciją įsigyjant mažos taršos automobilius. Kaip matote, miestai taip pat įsigyja viešojo transporto priemones ekologiškai draugiškas, t. y. Vilniaus miestas įsigijo elektrinius autobusus, kas išties mažintų aplinkos taršą, nes automobiliai kaip tik labiausiai ir teršia mūsų orą. Antras yra mūsų žemės ūkis, be abejo.

– Pajuokausiu, ar žinote, kad naujasis aplinkos ministras važinėja su dideliu galingu automobiliu?

V. Vingrienė: Aš, tiesą pasakius, nemačiau jo važinėjančio. Pati neturiu automobilio ir važinėju viešuoju transportu – tai galiu pasakyti. Taip pat ir dviračiu.

– Pone K. Navickai, kodėl tiek daug vis dėlto yra triukšmo aplink G. Thunberg veiklą ir tokio nepasitikėjimo, kas už jos galėtų stovėti? Tarsi naudojamasi yra jos, kaip vaiko, balsu.

K. Navickas: Labiausiai norima sumenkinti tą žinią keliant visokias inscenizacijas arba kas už to stovi, bet reikia nepamiršti, nuo ko viskas prasidėjo. Tai vaikas, kuris kartą nusprendė, kad gana, kiekvieną penktadienį sėdėjo prie parlamento, prie Riksdago Švedijos, ir nuo to viskas prasidėjo. Iš pradžių palaikymo nebuvo, paskui pasigavo visos medijos ir visa kita. Bet reikia nepamiršti tai, ką ji sako: „Baikite tą veidmainystę.“ Ji padarė didžiulius sujudimus Europoje. Praeitą penktadienį Berlyne buvo 120 tūkst. demonstrantų, Hamburge – 70 tūkstančių. Didžiulis pokytis vyksta ten. Lietuvoje iš tikrųjų yra olimpinė ramybė, ir mūsų kultūrai, matyt, jau įprasta patyčių kultūra. Iš tikrųjų dėl to gaila, nes tas, kas keliauja, kas eina į kalnus, kas mato, aš pats mačiau ir buvau ten, kur yra žemėlapiuose, visai nesenuose žemėlapiuose, parodyti ledynai, šiandien mes matome balas.

– Ponia Virginija, kodėl ta olimpinė ramybė? Jums, „valstiečiams“ ir žaliesiems, nereikėtų sukrėtimo Seime, kad imtumėtės greičiau veiksmų prieš klimato kaitą?

V. Vingrienė: Mes stengiamės ir darome tuos veiksmus, bet iš principo būtent tos mergaitės iškeltas klausimas ir toks protestas, manau, visų šalių parlamentus ir visuomenę kaip ir skatina priiminėti sprendimus. Aš tikrai labai sveikinu šią iniciatyvą ir manau, kad ji bus veiksminga visiems atkreipiant dėmesį. O mes tikrai imsimės, be abejo, žalieji. Tikrai palaikome būtent visus įmanomus...

– Gal galėtų ir „valstiečiai“ palaikyti, ne tik žalieji?

V. Vingrienė: Pas mus nuomonės įvairios.

Dienos tema. Kęstutis Navickas ir Virginija Vingrienė susiginčijo: kuri valdžia padidino miškų kirtimo normas? (su vertimu į gestų k.)