Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamu ministrų kabinetu bei profesinių sąjungų ir verslo asociacijų atstovais aptarė Seimo rudens sesijos darbus.
Tiek Vyriausybė, tiek prezidentas sako, kad rudenį svarstomas kitų metų biudžetas turėtų būti skirtas mažinti socialinę atskirtį, tačiau nesutariama dėl šaltinių, kuriais finansuoti didesnes socialines išlaidas.
Kalbėdamas apie rudens sesijos darbus prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad po pokalbio su ministrų kabinetu rado bendrą supratimą, kaip siekti gerovės valstybės ir į kokias visuomenės grupes būtina pirmiausia atkreipti dėmesį.
„Tie vieneri metai neprivalo būti išbraukti kaip priešrinkiminiai metai, kuomet jau nieko nebegalima pakeisti. Tai turi būti lygiai taip pat darbingi metai kaip įprastai. Ir mūsų sutarimas ir vizija į gerovės valstybės įgyvendinimą yra ganėtinai panaši. Tiek aš, tiek premjeras sutinkame, kad reikia atkreipti dėmesį į mūsų skurdžiausiai gyvenančias grupes – senjorus, neįgaliuosius, žmones, kurie augina vaikus, ir tam tikslui reikia daugiau solidarumo visuomenėje“, – sakė prezidentas.
Pasidžiaugė nauja prezidentūros bendravimo maniera
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad remtų idėją didinti per biudžetą perskirstomą biudžeto dalį, kuri šiuo metu yra „nepateisinamai maža Lietuvoje“.
„Mes pateikėme pasiūlymus mažinti gyvulių ūkio apraiškas Lietuvoje, suvienodinti kai kuriuos tarifus ir tikimės judėti toliau, pasiremdami Vyriausybės formuojamu biudžetu ir pateikdami Seimui savo idėjas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, siūlomas paketas apims ir kitus dalykus – korupcijos prevencijos naują redakciją, viešųjų pirkimų naujų įstatymų pakeitimus.
Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis po pokalbio su prezidentu pasidžiaugė nauja bendravimo su prezidentūra forma, kuomet darbai aptariami su visa Vyriausybe, išsakomi svarbiausi darbų prioritetai.
„Mes girdime, kartu dirbame ir darysime viską, kad tie tikslai būtų pasiekti“, – sakė premjeras.
S. Skvernelis pasidžiaugė, kad rado bendrumą ir dėl griežtos fiskalinės drausmės laikymosi, kad bus bandoma vengti bereikalingo ir populistinio išlaidumo.
„Rinkiminiai metai suponuoja rizikas tam tikram populizmui, tačiau manau, kad surėmę pečius laikysime, kad nebūtų išlaidaujama nepagrįstai, o visi mokestiniai pakeitimai būtų nukreipti į vienintelį tikslą – mažinti skurdą ir socialinę atskirtį“, – kalbėjo premjeras.
Nausėda paragino Seimo narius neįsijausti į biudžeto siūlymus
Kalbėdamas apie galimas naujas mokesčių korekcijas, premjeras S. Skvernelis teigė, kad kai kurie sprendimai bus jau šių metų įstatymo projektuose ir Vyriausybė atsižvelgs į vadinamojo gyvulių ūkio mažinimą šalyje.
„Priiminėjame sprendimus, kad mokesčiai būtų suvienodinti ir priklausytų ne nuo veiklos rūšies, o nuo pajamų. Manau, kad tai reikalauja politinės diskusijos, tačiau iš principo kryptis yra tikrai aiški ir ja eisime“, – sakė premjeras.
Premjeras S. Skvernelis pabrėžė, kad galutiniai skaičiai dėl būsimų mokestinių pakeitimų, „pinigų politikos“ matysis spalio viduryje, kuomet bus tvirtinamas biudžetas Vyriausybėje.
„Spalio 16–17 dieną Vyriausybė priims galutinį sprendimą dėl biudžeto, vėliau jis kelsis į Seimą. Žinoma, kaip euro zonos narė, turėsime vykti ir pasitvirtinti atitikimą su fiskaline drausme. Konkretūs skaičiai matysis spalio pabaigoje, kiek bus skiriama lėšų pensininkams, kiek dirbantiesiems, vaiko pinigams ir kitiems sektoriams“, – kalbėjo premjeras.
G. Nausėda pridūrė, kad ir Vyriausybė, ir prezidentūra itin atidžiai vertins fiskalinės politikos liniją, jos drausmę, todėl politikai neturėtų savo siūlymais pernelyg plačiai užsimoti.
„Noriu priminti, visos alternatyvos yra atviros ir jei bus pernelyg plačiai fantazuojama dalykais, kurių neįmanoma įgyvendinti ir kurie galėtų sužlugdyti finansinį šalies stabilumą, prezidentas visada turi veto instrumentą. To nevertėtų pamiršti tiems Seimo nariams, kurie pernelyg atitrūksta nuo Žemės rutulio ir pasineria į kitas stratosferos erdves“, – vaizdžiai apie būsimą biudžetą kalbėjo prezidentas.
Vienas svarbiausių artimiausių darbų politinėje darbotvarkėje – švietimo sistemos peržiūra ir sutvarkymas. Kalbėdamas apie šį sektorių prezidentas įžvelgia esminį kriterijų – tai turėtų būti perspektyviniai dalykai, kurie turėtų nulemti švietimo kokybės pokytį.
„Kai kas klausia, kodėl nacionalinis švietimo susitarimas negimsta prezidentūroje. Aš kaip tik sveikinu pastangas siekti susitarimo ne pradedant nuo prezidentūros, o kalbėtis pačioms partijoms. Jei išaiškėtų, kad kai kurie klausimai nesisprendžia, mes pasiūlysime moderatoriaus arba arbitro paslaugas ir stengsimės pasiekti tuos nacionalinius susitarimus. Matau akivaizdžias pastangas ir daugelio partijų susidomėjimą šiuo susitarimu ir aktyvų dalyvavimą jame“, – pasidžiaugė šalies vadovas.
