Lietuvoje

2019.09.06 19:37

Lietuvos nacionalistai marginalizuoja LGBT bendruomenę, Lenkijoje – pavojinga situacija

Vismantas Žuklevičius, LRT.lt2019.09.06 19:37

Mitinge prieš atminimo lentos, skirtos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, nuėmimą sušmėžavo ir vaivorykštės vėliava. Pagrindiniame mitingo rengėjų plakate šalia Dovydo žvaigždės vėliavos plevėsavo ir vaivorykštė, o simboliai pristatyti kaip siekiantys sumenkinti Lietuvos didvyrių vardą. LGBT asmenys nacionalistiniuose diskursuose vis labiau laikomi tautos priešais, o ne tautos dalimi. Kaimynės Lenkijos intelektualai jau skambina pavojaus varpais – nacionalizmas skaldo tautą ir veda prie absurdo ir neapykantos.

Kiek nacionalistai išnaudoja homofobiją savo tikslams ir kas vyksta mūsų kaimyninėje Lenkijoje?

Ieškoti priešų ir skaldyti visuomenę

Lietuvių kalbos instituto (LKI) Sociolingvistikos skyriaus mokslo daktaras, Vilniaus universitete (VU) norvegų kalbą dėstantis serbas Vukas Vukotičius teigia, kad visame pasaulyje nacionalistų tautos vizija yra labai homogeninė. Lietuva, esą, ne išimtis.

„Tautininkų, tokių kaip Vytautas Radžvilas ar Arvydas Juozaitis, pagrindinis politinis įrankis yra visuomenės supriešinimas – surasti kuo daugiau priešų. Žydų ar kitų tautinių mažumų neužtenka. Nacionalistų marginalizuojama LGBT bendruomenė yra saldus kąsnis, kuris, deja, vis dar skaniai nuryjamas daugumos lietuvių“, – LRT.lt portalui sakė VU dėstytojas.

Pasak V. Vukotičiaus, tautininkų tikslas yra tuos menamus „priešus“ demonizuoti viešojoje erdvėje ir taip bauginti tautą, kad štai „pasižiūrėkite kiek pykčio ir nesantaikos mūsų visuomenėje per tuos gėjus, lenkus ar žydus“.

Pasak filologo, mitinguojančių prieš atminimo lentos, skirtos J. Noreikai-Generolui Vėtrai, nuėmimą, pagrindiniame rengėjų plakate vaivorykštės vėliava sušmėžavo neatsitiktinai.

„LGBT bendruomenė oficialiai neišsakė jokios pozicijos dėl Generolo Vėtros atminimo lentos nukeldinimo, tačiau, nepaisant to, ši bendruomenė pristatyta kaip menkinanti Lietuvos didvyrių vardą, tarsi einanti ne su tauta, o prieš ją“, – pastebi LKI daktaras.

Lengva papirkti

Kalbėdamas apie savo gimtinę, Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis kalbininkas teigia, kad nacionalizmas Serbijoje yra grįstas pinigais.

„Žmogui, turinčiam veiklos ir jaučiant stiprų finansinį pagrindą, nacionalizmas mažai kada imponuos, tačiau darbo neturintį jaunimą ar nereikalingais pasijutusią pagyvenusią visuomenės dalį galima tiesiog lengvai papirkti finansiškai, – įsitikinęs V. Vukotičius. – Už pinigus galima ir akmenį į gėjų paleisti.“

V. Vukotičius pasidžiaugė, kad atvirkščiai nei daugumoje Vidurio Europos šalių, Lietuvos nacionalistams nesisekė nei prezidento, nei Europos Parlamento rinkimuose.

„Manau, kad lietuviai bijo euroskepticizmo – per daug apsimoka būti Europos Sąjungoje (ES), – konstatuoja VU dėstytojas. – Daugybė lietuvių migravo į kitas ES šalis, tad mezgasi glaudūs ryšiai tarp likusių ir išvykusių tautiečių. Laisvas judėjimas lietuviams yra labai svarbus faktorius, tad nacionalistinės, antieuropietiškos idėjos čia nesusilaukia didelio palaikymo.“

Stumia į tamsesnes paraštes

Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje euroskeptikų gretos gausėja, o nacionalizmo banga auga kaip ant mielių. Lenkijoje gimusi, Vilniuje Europos žmogaus teisių fonde gyvenimą Baltijos šalyse tirianti Marta Bednarczyk sako buvusi šokiruota nacionalistų išpuolių prieš pirmojo Balstogės LGBT, vykusio liepos pabaigoje, parado dalyvius.

Eitynių priešininkai, kurių gretose buvo futbolo sirgalių ir kraštutinių dešiniųjų, skandavo „Dievas, garbė ir tėvynė!“ ir „Balstogė be iškrypėlių!“, o parado dalyvius „pasveikino“ kiaušiniais, plytomis, akmenimis, buteliais ir petardomis. M. Bednarczyk reiškia susirūpinimą, kad prie homofobijos prisidėjo ir populiarus savaitraštis „Gazeta Polska“.

„Liepą konservatyvus savaitraštis „Gazeta Polska“ išleido numerį, prie kurio buvo pridėti „zona be LGBT“ žymintys lipdukai. Toks gerai apgalvotas leidinio žingsnis skaldo Lenkijos visuomenę, o LGBT bendruomenė nustumiama į dar tamsesnes paraštes“, – susirūpinimo per diskusiją Vilniaus kino festivalyje „Kreivės“ neslėpė M. Bednarczyk.

Daugiau nei 30 Lenkijos miestų ir provincijų yra paskelbusios deklaracijas, kad jos – „zonos be LGBT ideologijos“.

Kliūva ir Lenkijos lietuviai

Lietuvoje viešintis vienas ryškiausių Lenkijos intelektualų Adamas Michnikas, neslepiantis savo simpatijų Vilniui, sako sunkiai galintis kalbėti apie šviesią Lenkijos ateitį.

„Valdžioje yra nacionalistinė partija, kuriai neįdomus pasaulis. Vyriausybė toleruoja fašistines pažiūras, kurios buvo būdingos tarpukario laikotarpiu, o pati sistema primena Putino Rusiją, nors politikai yra antirusiški, rusofobai. Žmonės Lenkijoje dūsta ir miršta. Ne tik tiesiogine prasme“, – liūdesio neslepia vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų.

Pasak lenkų disidento, visoks nacionalizmas veda prie absurdo, pykčio, netolerancijos ir neapykantos. „Tai turime Lenkijoje, ir man dėl to tiesiog gėda. Lenkijoje vyksta siaubingi dalykai, bet tikiuosi, kad išgyvensiu, nes išgyvenau ir sovietiniais laikais“, – optimizmo nepraranda A. Michnikas.

Pastarąjį dešimtmetį Lenkijoje susikūrė bent kelios dešimtys naujų nacionalistinių ir net neonacistinių organizacijų. Viena aktyviausių ir labiausiai žinomų yra dar tarpukaryje susikūrusi ONR „Falanga“ („Obuz narodowy radikalny“ – radikalus tautinis judėjimas). Šios organizacijos ultranacionalistai griežtai pasisako prieš Lenkijos narystę ES, tautines mažumas, nevengia rasistinių lozungų ir šūkių, o internete platina vaizdo medžiagas, populiarinančias lenkų neonacistinį judėjimą, palydimą nacistinėmis arba netgi buvusios SS dainomis ir maršais.

Lenkų radikaliam tautiniam judėjimui ne kartą užkliuvo ir Punsko bei Seinų valsčių lietuviai. Nuo „Falangos“ jie itin nukentėjo 2011-aisiais ir 2013-aisiais, kuomet suniokoti lietuviški kaimų lentelių pavadinimai, išniekintas paminklas, skirtas lietuvių klojimo teatro 100-osioms metinėms, lietuvių literatūros klasiko poeto Albino Žukausko tėviškėje sudaužyta ir raudonais dažais apipilta paminklinė lenta ant akmens, skirto poeto gimimo 100-osioms metinėms.