Lietuvoje

2019.09.03 11:22

Vaikus žudantis meningokokas B: didžiausiame pavojuje – per 150 tūkst. Lietuvos vaikų

tik penktadalis tėvų paskiepijo vaikus nuo meningokoko savo lėšomis; atnaujinta 16.11
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT RADIJAS, BNS2019.09.03 11:22

Antradienį Lietuvoje prasideda šviečiamoji iniciatyva, kviečianti visuomenę sužinoti daugiau apie meningokoko B ligą. Naujausios apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai tėvų, auginančių vaikus iki 10 metų, teigia neturintys pakankamai žinių apie meningokoko B bakterinę infekciją, o per 150 tūkst. Lietuvos vaikų – susirgimo rizikos grupėje.

Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo, Lietuvoje sergamumas šia liga yra didžiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių – tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose, aštuonis kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje.

„Meningokokas B yra viena iš itin sunkių bakterinių infekcijų formų, viena iš tų, kurios žudo mūsų vaikus. Dažniausiai ji atsiranda šaltuoju metų laiku, rudenį arba žiemą. Jos simptomai yra labai bendriniai, sunku atskirti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos“, – pasakoja profesorius.

Nepaisant to, kad kūdikius Lietuvoje nuo meningokoko infekcijos galima skiepyti nemokamai, tuo pasinaudojo vos penktadalis tėvų. Toks žemas vakcinacijos lygis, neduoda efekto, teigia medikai.

„Naujausi tyrimai parodė, kad tik penktadalis tėvų skiepija savo vaikus. Jeigu norime pasiekti vakcinacijos efektyvumą, turi būti skiepijama ne mažiau nei 95 procentai“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Pasak konferencijos organizatorių, penktadalį vaikų tėvai paskiepijo savo lėšomis.

Teigiama, kad per metus šalyje gimsta apie 30 tūkst. kūdikių. Metų pradžioje išnaudota 9800 vakcinos dozių, kuriomis paskiepyta 8300 kūdikių. Iš viso už 2,6 mln. eurų nupirkta 45 tūkst. vakcinos dozių.

Anot R. Kėvalo, blogiausia, kai vienu metu atsiranda ir gripo epidemija, o tuo pačiu metu klastingai „išlenda“ ir meningokokas B.

„Per pirmąsias 4–6 valandas praktiškai negalime jo atskirti nuo paprasto peršalimo, o po 8 valandų kartais prasideda visiškai negrįžtami procesai. Kiekvienas atvejis yra individualus, bet vidutiniškai apie 10–15 proc. užsikrėtusių vaikų miršta, o išgyvenusieji turi negrįžtamų pasekmių: nuo to, ką rodo sukurta lėlė iki galvos smegenų ar kitų sistemų pažeidimų“, – supažindina Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Lietuvoje per metus suserga vidutiniškai apie 80 asmenų, didžioji jų dalis – vaikai iki penkerių metų. Ši rizikos grupė yra imliausia tokiai infekcijai. Profesoriaus teigimu, didesnį susirgimų skaičių lemia susiklosčiusi epidemiologinė situacija.

„Prieš keletą metų taip buvo ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau įvedus vakcinavimą, įtraukus šiuos skiepus į skiepų kalendorių, situacija tikrai gerėja. Lietuvoje vakcinavimas įvestas tik nuo 2018 m. gegužės 1 dienos, tad 4–5 kartos (apie 150–200 tūkst. vaikų) yra rizikos grupėje. (...) Tėvai turėtų kreiptis į gydymo įstaigas, net ir patiems medikams sunku atskirti šią infekciją, nėra jokių specifinių tyrimų ar požymių“, – ragina R. Kėvalas.

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos Aurelijos Žvirblienės, sunku paaiškinti, kodėl sergamumas meningokoku Lietutuvoje yra toks didelis, palyginti su kitomis šalimis.

„Daugelyje kitų šalių sergamumas yra tiesiog mažesnis, bet mes neturime atsakymo kodėl. Galbūt yra kokie nors pavojingi meningokoko B kamienai, paplitę Lietuvoje, galbūt mūsų imuninė sistema genetiškai ypatinga“, – svarstė A. Žvirblienė.

Pasak jos, šalys, kurios turi tokią riziką, turėtų pasirūpinti savo apsauga.

Nuo šios infekcijos gali išgelbėti tik švarus geriamas vanduo ir skiepai, teigia R. Kėvalas: „Jei kiekvienoje pasaulio valstybėje turėtume šiuos du komponentus, kasdien išgelbėtume apie 14 tūkst. gyvybių.“

Antradienį pristatytas ir naujas ligos simbolis – lėlė, vaizduojanti šia infekcija sergantį vaiką.

„Sudėtingiausia, kuriant šią lėlę, buvo rinkti informaciją apie meningokoką B, nes jos nėra labai daug. (...) Norėjome nenaudoti konkretaus vaiko, kad tai etiškai nieko neįžeistų“, – teigia skulptorius Algimantas Kensminas, sukūręs lėlę.

„Man yra tekę tokių pavyzdžių matyti nemažai ir realybėje. Šiuolaikinėse medijose yra tikrai pakankamai informacijos apie šią infekciją, tačiau reikia neabejingai žiūrėti į tokią riziką, juolab, kad mes gyvename zonoje, kurioje susirgimai yra labai stiprūs, jų 7–8 kartus daugiau nei kaimyninėse šalyse“, – dėsto R. Kėvalas.

Anksčiau šiemet nuo meningokoko skiepytis skatino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, liga – išties sunki, nusinešanti gyvybes, o vaikai turi didžiausią riziką ja susirgti.

Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra nemokama. Kūdikiai ir vaikai skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją gauna trijų mėnesių kūdikiai, antrąja – penkių mėnesių, trečiąja – 12–15 mėnesių vaikai.

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo pernai liepos, kai vakcina tapo kompensuojama, jau paskiepyta kiek daugiau nei 26 tūkst. vaikų. Tam sunaudota virš 37 tūkst. vakcinos dozių.

VLK teigia nuo vakcinos kompensavimo pradžios sudariusi sutarčių dėl 90 tūkst. vakcinos dozių įsigijimo. Didžioji dalis jų jau pristatytos į Lietuvą, apie 35 tūkst. dozių bus atgabentos dalimis pagal poreikį.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 40 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų – penkios mirtys. Mirė keturi vaikai iki penkerių metų ir vienas suaugęs asmuo.

Šiemet registruoti trys mirties nuo šios ligos atvejai.

„Labas rytas, Lietuva“ II d. Šviečiamoji iniciatyva meningokoko B pavojams suprasti – tėvai raginami neatidėliotinai paskiepyti savo vaikus

Populiariausi