Lietuvoje

2019.08.28 15:05

Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai?

LRT.lt2019.08.28 15:05

Trečiadienį spaudos konferencijos metu premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad serga limfoma. Tai – kraujo sistemos vėžys, kuris pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet ilgainiui gali išplisti ir į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus. Gydytojai teigia, kad nors kai kuriems pacientams liga atsinaujina, daugelis jų gydomi visiškai išgyja.

S. Skvernelis anksčiau pirmadienį pranešė, kad turės tęsti gydymą, todėl „artimiausiais mėnesiais teks laikas nuo laiko skirti dėmesį ir būtinoms procedūroms“. Vyriausybės vadovas sakė, kad „stengsis, kiek tai įmanoma, neatsitraukti nuo darbų“.

Jo teigimu, prieš kelias savaites atlikta operacija praėjo puikiai, o kol kas liga nėra išplitusi, taikomas gydymas, taikoma imunoterapija ir chemoterapija. Daugiau detalių apie sveikatos problemas premjeras nepateikė.

Taip pat skaitykite

Kas yra limfoma?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) internetiniame puslapyje pateiktoje informacijoje rašoma, kad įvairiose kūno dalyse esančių ląstelių veikla skirtinga, tačiau visos ląstelės dauginasi ir atsikuria tokiu pačiu keliu. Normalus organizmo ląstelių dalijimasis – tai kontroliuojamas procesas, tačiau kartais dėl įvairių priežasčių ląstelių dalijimasis sutrinka, jos ima daugintis nekontroliuojamai ir besidaugindamos suformuoja darinį, vadinamą naviku. Limfoma – tai limfinės sistemos piktybinis navikas, tačiau ji gali pažeisti ir kitus organus.

SAM publikuota informacija parengta pagal Vilniaus universiteto onkologijos instituto medžiagą, ją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė.

Limfomos ląstelės pasižymi sugebėjimu plisti į kitas vietas, visų pirma į kitus limfmazgius, tačiau gali patekti ir į kraują, o su juo – į įvairius organus. Kai tik ląstelės patenka į naują vietą, ten jos vėl ima daugintis ir suformuoja naują naviką.

Kokios limfomos atsiradimo priežastys?

Nors pasaulio mokslininkai nuolat atlieka tiriamuosius darbus, skirtus limfomų priežastims atrasti, jos vis dar nežinomos. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama.

Susirgimą limfoma gali lemti aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ligoniai, kuriems skiriama spindulinė terapija ar chemoterapija, turi didesnę tikimybę susirgti leukoze ar limfoma, ligą gali paskatinti chemikalai, genetiniai veiksniai.

Kokie limfomos simptomai?

Dažniausias simptomas – neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje. Kiti simptomai gali būti stiprus prakaitavimas arba karščiavimas, ypač naktimis, nepaliaujamas viso kūno niežulys, apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis, pasikartojantis kosulys arba dusulys, rašoma SAM.

Kaip nustatoma limfomos diagnozė?

Tyrimai, kurie įvertinami prieš nustatant ligos stadiją: kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, kaulų čiulpų tyrimas, tyrimas ultragarsu, kompiuterinė tomografija (KT skenavimas). Kiti tyrimai yra sudėtingesni, jie atliekami ne visada, o tik jei prireikia.

Galutinė limfomos diagnozė nustatoma chirurgiškai pašalinus padidėjusį limfmazgį ir ištyrus ląsteles per mikroskopą. Limfmazgio pašalinimas – mažos apimties operacija kuri dažniausiai atliekama vietinės nejautros sąlygomis. Jei tiriant naviką mikroskopu randama limfomos ląstelių, gydytojas paskiria tyrimus, kurie reikalingi ligos išplitimui nustatyti. Tai labai svarbu, nes nuo ligos išplitimo priklauso, koks gydymo metodas bus pasirinktas.

Skiriamos keturios ligos stadijos, kurias trumpai galima apibūdinti taip:

· pažeista viena limfmazgių grupė ir liga yra tik vienoje diafragmos pusėje,

· pažeistos dvi ar daugiau limfmazgių grupių ir liga yra tik vienoje diafragmos pusėje,

· liga yra abiejose diafragmos pusėse,

· liga išplitusi už limfmazgių ribų, pavyzdžiui, pažeidusi kepenis, plaučius, kaulus.

Koks galimas limfomų gydymas?

Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis, galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai naudojami gydymo būdai – spindulinė terapija ir chemoterapija (atskirai arba derinant šiuos gydymo metodus – skiriant kartu arba vieną po kito).

Planuojant limfomų gydymą atsižvelgiama į daugelį veiksnių – limfomos tipą bei išplitimą, padidėjusių limfmazgių dydį, bendrą paciento sveikatos būklę, ligonio amžių ir kt.

Kas bus, jei liga atsinaujins?

Daugelis pacientų gydomi visiškai išgyja. Tačiau kai kuriems liga atsinaujina. Jei taip atsitinka, skiriamas pakartotinis gydymas, kurio tikslas – išgydyti pacientą. Vėliau turi būti atliekama kamieninių ląstelių transplantacija. Jei visiškai išgydyti nėra galimybės, skiriamas paliatyvus gydymas, kuriuo ligą siekiama kontroliuoti, t. y. sumažinti limfmazgius ir padaryti viską, kad pacientas kuo ilgesnį laiką jaustųsi gerai. Gydoma naudojant chemoterapiją, spindulinę terapiją, šie metodai kartais derinami.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.