Lietuvoje

2019.09.17 05:30

Išsikapsto vienas iš šimto: gatvėje atsiduria ne tik blogų šeimų vaikai

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.09.17 05:30

Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija LRT.lt sako, kad gatvės vaikų, kurie nuolat gyvena, miega ir dirba gatvėje, yra vienetai, o vaiko teisių sistema šalyje pakankamai stipri, nevyriausybinės organizacijos (NVO) įžvelgia daugiau problemų. NVO teigimu, šiuo metu Lietuvoje sprendžiame tik pasekmes, o pačios problemos lieka neliečiamos, todėl patys auginame gatvės vaikus.

Gatvės vaikai pasaulyje paprastai gyvena, dirba ir miega gatvėje, beveik nepalaiko ryšių su savo šeima. Šie vaikai dažniausiai gyvena sodų bendrijose, taip pat jų galima pamatyti tabore, stoties rajone ar prekybos centruose. Savo šeimoje tokie vaikai neretai patiria fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą bei nepriežiūrą, o išėję į gatvę neretai išnaudojami ir prostitucijai, tampa sunkių nelegalių darbų ar prekybos žmonėmis aukomis, gamyklų darbininkais ar kariais.

Taip pat skaitykite

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išskiria, kad Lietuvai nėra būdingos tokios problemos, kaip vaikų įtraukimas į karo veiksmus ar į darbą didžiulėse gamyklose, tačiau jiems būdingi įvairūs trauminiai išgyvenimai, emociniai sunkumai, žemesni socialiniai įgūdžiai, didelis noras kam nors priklausyti ar jaustis reikalingiems.

„Tokie vaikai tampa tik dar labiau pažeidžiami, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje gatvės vaikai įtraukiami į įvairias nusikalstamas veikas, buriasi į gaujas, daug dažniau patiria įvairių formų smurtą, ypatingai seksualinį išnaudojimą. Gatvės vaikams Lietuvoje yra būdingos smurto ir nepriežiūros namuose problemos. Vaikai nebėga iš ten, kurie jie jaučiasi mylimi, gerbiami ir vertinami, kur nėra išnaudojami ar kitaip pažeidžiamas jų saugumas“, – teigia ministerijos atstovai.

Sprendžiame pasekmes, o ne problemas

Labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams“ direktorius Gediminas Tvarijonas LRT.lt sako, kad šiuo metu Lietuvoje sprendžiamos problemos pasekmės, o ne pati problema. Problemą pradedame spręsti tada, kai vaikas jau bėga iš namų, geria, vagia, nusikalsta, o tada jau per vėlu suteikti tinkamą pagalbą, teigia jis. Kaip didžiausią problemą fondo vadovas išskiria dėmesio vaikams trūkumą, todėl, svarsto jis, gatvės vaikai nebūtinai ateina iš girtuokliaujančių šeimų – tai gali būti išsiskyrusios šeimos, dėmesio vaikams neskiriančios šeimos.

NVO vaikams konfederacijos direktorės Elenos Urbonienės manymu, šiuo metu imamasi nepakankamai priemonių padėti gatvės vaikams, o tai, sako ji, yra sisteminė problema. Anot jos, visų pirma, tokiems vaikams reikia papildomo dėmesio, neformalaus bendravimo, o tada būtų galima pradėti žiūrėti, kaip su jais dirbti, kas tokias paslaugas turėtų suteikti.

Anot G. Tvarijono, turime atkreipti dėmesį jau į pradinukus ar netgi priešmokyklinio amžiaus vaikus. Vėliau netinkamos jų priežiūros problema virsta į rūkymą, girtuokliavimą, bėgimą iš pamokų ir namų, vagiliavimą. Tinkamas vaikų užimtumas spręstų dalį šių problemų, įsitikinęs fondo direktorius.

„Didelė dalis vaiko politikos orientuota į pasekmių gydymą, gaisrų gesinimą, o ne į jų prevenciją. Mes patys sėkmingai auginame gatvės vaikus – jų reikšmingai nesumažės tol, kol nebus finansuojamos programos, skirtos prevencijai, gerųjų įpročių formavimui. <...> Jeigu geriau finansuojami kalėjimai, priklausomybių reabilitacijos, alkoholikų gydymas, tai ir nebus didelio suinteresuotumo vykdyti prevenciją, kad tokių dalykų nebūtų, nes laiko ir pinigų reikia daug, o rezultatas nėra nei momentinis, nei emocionalus“, – kalba G. Tvarijonas.

Išsikapsto vienas iš šimto

G. Tvarijono teigimu, kartais kyla abejonių, ar galima padėti šeimai, kuri girtuokliauja, šiuo klausimu jis skeptiškas: „Yra įstatymai, kurie leidžia paimti vaiką iš šeimos. Girtuokliaujančių tėvų neperauklėsi. Nemanau, kad toks turėtų būti tikslas – perauklėti tai, kas jau susiformavę.“

Kaip sako fondo direktorius, vaikams, kurių tėvai girtuokliauja, galima padėti, paimant juos iš tokios šeimos. Jei tėvai norės, dės visas pastangas susigrąžinti vaiką, todėl visiems bus geriau, jei tokie tėvai netraumuos ir nežlugdys vaiko, tvirtina jis.

Kita gatvės vaikų grupė atsiranda iš šeimų, kurios nesusiduria su minėtomis problemomis, – čia pagrindinė problema yra per mažas dėmesys vaiko poreikiams, netinkamas užimtumas. G. Tvarijonas išskiria būrelių svarbą ir juos vadina „surogatiniu tėvų dėmesio pakaitalu“. Vis dėlto tokioms šeimoms galima padėti, įsitikinęs specialistas.

Kalbėdamas apie gatvės vaikų ateitį, G. Tvarijonas nėra optimistiškas – tokie vaikai jau susiduria su problemomis, o kas laukia vėliau? Fondo direktorius tvirtina, kad išsikapsto tikriausiai vienas vaikas iš šimto, o kitų ateitis bus sudėtinga. Vis dėlto specialistas sutinka, kad yra ir tokių vaikų, kurie iš namų bėga siekdami tėvų dėmesio, tačiau nėra linkę į rimtas problemas, kurios gali daryti įtaką jų tolesniam gyvenimui. Tokie paaugliai pasirenka tokį maištavimo būdą, tačiau netampa asocialiais visuomenės nariais.

Per mažai dirbame su šeimomis

E. Urbonienė išskiria tai, kad labai daug dėmesio skiriama formaliems dalykams, pavyzdžiui, darbuotojų mokymams, etatams, kitiems biurokratiniams sprendimams, o tai, sako ji, neleidžia koncentruotis sprendžiant tikrąsias problemas. Ji taip pat pabrėžia, kad kol kas per mažai dirbama su vaikų šeimomis, – jei norime, kad kaip galima mažiau vaikų išeitų iš namų, reikia labai preciziškai dirbti ne tik su vaiku, bet ir su jo šeima, kalba E. Urbonienė.

„Reikia akcentuoti ir pagalbą šeimai, nes tai yra vienintelė prevencinė priemonė vaikui nepapulti tarp institucionalizacijos girnų. Jei šeimai padėsime žmogiškai, tada situacija pasikeis, o galime atiminėti vaikus, bausti tėvus ir nieko nepasiekti“, – tikina E. Urbonienė.

NVO atstovė svarsto, kad kartais savivaldybėms labiau rūpi kuo aukštesnį bokštą pastatyti, kelius sutvarkyti, o ne galvoti apie prioritetus – vaikus. Pamirštame tuos žmones, kuriems reikia pagalbos, sako E. Urbonienė. Ji išreiškia norą, kad teikiama pagalba būtų žmogiška.

„Tikrai yra daug problemų, žmogiškų problemų, nereikalingos konkurencijos tarp savivaldybių – juk turėtume žiūrėti į vieną pusę, galvoti, kaip padėti žmogui“, – kalba ji.

Finansavimą dienos centrams reikėtų didinti dvigubai

E. Urbonienė akcentuoja ir dienos centrų reikšmę, kadangi tai – vienintelė prevencinė priemonė. Jos manymu, turime plėsti vaikų dienos centrų paslaugas, didinti jų finansavimą, kadangi dabar, sako ji, dienos centrams skiriama daugiausia 10–12 tūkst. eurų metams. Anot NVO atstovės, ši suma realiai padengia dviejų žmonių atlyginimus, todėl, norint iš tiesų padėti vaikams, finansavimas turi būti didinamas mažiausiai dvigubai.

„Dienos centrai paprastai būna šviesuliai, jų vaikai savanoriauja „Maisto banke“, atneša maisto ir savo vargšams tėvams, kurie degraduoja“, – LRT.lt pasakoja NVO vaikams konfederacijos direktorė.

Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos vadovas Haris Urvinis sutinka, kad dabartinis finansavimas neleidžia suteikti vaikams tinkamų paslaugų, ir pritaria E. Urbonienei, kad finansavimą reikėtų didinti maždaug dvigubai.

E. Urbonienė sutinka, kad situaciją pagerintų ir kitoks požiūris į socialinius pedagogus. Ji akcentuoja, kad socialiniai pedagogai neturėtų būti apkraunami pašaliniais darbais, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo skirstymu. NVO atstovė kritikuoja ir tai, kad šiuo metu vienam socialiniam darbuotojui priskiriama apie 400 vaikų, o tai yra „žiaurus skaičius“, kalba ji.

Į vaiko teisių pažeidimus reaguojama greičiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija LRT.lt sako, kad Lietuvoje benamių vaikų, kurie nuolat gyventų – miegotų ir dirbtų gatvėje, yra vienetai, nes vaiko teisių sistema šalyje pakankamai stipri, o, ją centralizavus, reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimus yra daug greitesnis ir sėkmingesnis. Ministerija išskiria ir augantį visuomenės pilietiškumą – žmonės vis dažniau praneša apie nerimą keliančias situacijas.

Vis dėlto ministerija sutinka, kad yra ir vaikų, kurie daug laiko praleidžia gatvėje ar kitose tam tikro tipo vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose ar gyvenamųjų namų rūsiuose, o vėliau grįžta į savo gyvenamąją vietą. Tokie vaikai dažnai buriasi į gaujas, įsitraukia į nusikaltimus, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme.

Dėl šios priežasties, teigia ministerijos atstovai, Lietuvai daug aktualesnė ir vis didesnį nerimą kelia vaikų, kurie daug laiko praleidžia gatvėje, problema. Taip pat viena didžiausių socialinių šalies problemų yra iš namų ar iš globos institucijų bėgantys vaikai.

„Gatvės vaikais tampa pažeidžiamiausios vaikų grupės, kurios susiduria su didelėmis rizikomis ir negauna jiems reikalingos pagalbos ir paslaugų. Tai gali būti vaikai, kurie nuolat patiria jiems artimoje aplinkoje įvairių formų smurtą ir išnaudojimą, kurie jaučiasi nevertinami, neišgirsti, nereikalingi, negerbiami, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, vaikai, gyvenantys šeimose su didele vaikų apleistumo problema“, – teigia ministerijos atstovai.

Išskiria dienos centrų svarbą

Pasak ministerijos, sprendžiant gatvės vaikų problemą svarbiausios prevencinės priemonės, kurios kompleksiškai apima tiek vaikų užimtumą, tiek jam reikalingų paslaugų teikimą, pavyzdžiui, vaikų dienos centrai, kuriuos finansuoja ministerija.

„Šiuose centruose vaikai užimti socialiai reikšminga veikla, jie apsaugoti nuo laiko leidimo gatvėje ir su tuo susijusių iššūkių, taip pat centruose dirbama ir su vaikų šeimomis – padedama ugdyti vaikų ir jų šeimų socialinius ir gyvenimo įgūdžius“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme.

Pasak ministerijos atstovų, taip pat finansuojami Mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje projektai – šis finansavimas skiriamas siekiant užtikrinti jaunimo laisvalaikio užimtumą.

Ministerija akcentuoja ir šeimų, ypač tų, kurios susiduria su didesnėmis rizikomis, kurioms būdingas įvairus vaikų apleistumas, stiprinimą. Anot ministerijos atstovų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja įvairias priemones, skirtas šeimoms stiprinti ir paslaugas joms plėtoti, pavyzdžiui, kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, Tėvų liniją, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektus.

Kokią pagalbą skiria valstybė?

Į klausimą, ar valstybė galėtų skirti daugiau lėšų dienos centrų veiklai, ministerija atsakė, kad, siekdama skatinti ir plėsti vaikų dienos centrų veiklą, ministerija kasmet valstybės biudžeto lėšomis remia centrų veiklą, skiria finansavimą jų vykdomiems projektams. Paramą yra gavę per 450 vaikų dienos centrų, daugiausia jų yra Vilniuje.

„Vaikų dienos centrų projektų finansavimas nuolat didinamas. 2019 m. 345 vaikų dienos centrų projektams finansuoti skirta 5,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šių metų pradžioje vaikų dienos centrus Lietuvoje iš viso lankė 5 tūkst. 854 vaikai. Nuolat buvo maitinami 4 tūkst. 465 vaikai. Taip pat šiuos centrus lankė 355 neįgalūs vaikai.

Svarbu paminėti, kad Vaikų dienos centruose į šios vasaros veiklas numatoma įtraukti 4 tūkst. 200 vaikų – organizuoti būrelius, stovyklas, išvykas ir ekskursijas. Šių vaikų vasaros užimtumui organizuoti planuojama panaudoti maždaug 336 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Kaip teigia ministerija, 2018 m. buvo skirta 3,9 mln. eurų 281 vaikų dienos centrui, dar 66 vaikų dienos centrai finansavimą gavo ketvirtame metų ketvirtyje, ministerijai skyrus papildomus 300 tūkst. eurų naujų centrų steigimui. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais paslaugas vaikų dienos centruose gavo 8,9 tūkst. vaikų. 2017 m. ministerija 3,6 mln. eurų finansavo 250 vaikų dienos centrų, paslaugos suteiktos 8,7 tūkst. vaikų.

Rašoma, kad šiuo metu valstybės dotacijų lėšomis finansuojamos socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų pareigybės savivaldybėse. Šie specialistai teikia pagalbą ne socialinę riziką patiriančioms šeimoms, bet ir visoms šeimoms, kurioms reikalinga pagalba. Per 2018 m. paslaugos buvo suteiktos beveik 11 tūkst. šeimų ir 21,7 tūkst. vaikų jose.