Lietuvoje

2019.08.02 14:07

Lengvesnis patekimas į Seimą – tikisi tautinės mažumos, bet norėtų ir kitos partijos

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.08.02 14:07

Artėjant Seimo rinkimams tikslinamos apygardų ribos, kuriamos naujos užsienio lietuviams, tačiau tautinės mažumos žadėto dėmesio taip ir nesulaukia. Prieš dvejus metus tautinių mažumų politinėms partijoms planuota sumažinti rinkimų barjerą, tačiau toks įstatymo projektas net nebuvo užregistruotas. Valdantieji prie jo grįžti ir neketina – vietoje to siekia sumažinti kartelę visiems rinkimų žaidėjams.

Dar 2017 m. kovą opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys ir parlamentinės Gegužės 3-osios grupės iniciatorius Andrius Kubilius prašė papildyti Seimo pavasario darbų programą Seimo rinkimų įstatymo pataisomis. Jomis esą būtų siekiama nustatyti žemesnį barjerą rinkimuose dalyvausiančioms tautinių mažumų politinėms partijoms. Projektą grupė ketino siūlyti svarstyti pavasario sesijos metu, tačiau per daugiau nei dvejus darbo metus jo nesugebėjo nė įregistruoti.

Pats A. Kubilius, šį pavasarį išrinktas Europos Parlamento nariu, teisinosi, kad būnant opozicijoje „yra sunku tokių programų įgyvendinimą paversti realybe“. Visgi politikas požiūrio į problemą nepakeitė ir tikina, kad tokios pataisos yra aktualios ir šiandien.

„Dabar dominuoja vien tiktai Valdemaro Tomaševskio „Lenkų rinkimų akcija“, kuri dabar yra priversta sudaryti koaliciją su Rusų aljansu, nes, kitu atveju, jie negali įveikti net to pradinio 5 proc. barjero. Kitos partijos nyksta būtent dėl to, kad galimybių joms normaliai veikti praktiškai nėra. Bet kokiai alternatyvai atsirasti, kad ir tarp pačių lenkų, yra labai sudėtinga. Žinant tai, kad lenkų skaičius yra ribotas, apie 200 tūkst., tai akivaizdu, kad jiems būtų sunku įsitvirtinti“, – įsitikinęs A. Kubilius.

Šiuo metu didžiausios Lietuvos tautinės mažumos yra lenkai (6,6 proc.), rusai (5,8 proc.), baltarusiai (1,2 proc.) ir ukrainiečiai (0,5 proc.). Tačiau visų jų interesams šiandien atstovauja vos 3 politinės partijos: Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos rusų sąjunga ir Politinė partija Rusų aljansas. Visos jos vienija apytiksliai po 2 tūkst. narių. Dar viena, Lietuvos lenkų liaudies partija, buvo išregistruota 2010 m.

Pasak A. Kubiliaus, norint paskatinti aktyvesnį tautinių mažumų dalyvavimą šalies politiniame gyvenime, būtina jiems mažinti iki šiol taikomą 5 proc. rinkimų barjerą. Šiandien pastarasis yra vienodas visoms Lietuvos partijoms, dalyvaujančioms rinkimuose. Partijų koalicijoms kartelė dar aukštesnė – 7 proc. Kiek būtų galima ją nuleisti – A. Kubilius tikina, kad tai būtų derybų klausimas. Vienas variantų – tautinių mažumų partijoms netaikyti apskritai jokio barjero.

„Aišku, yra visokių baimių, kad tai paskatintų radikalizmą, kad ten koks nors Viačeslavas Titovas Klaipėdoje, surinkęs labai mažai balsų, jau taptų kažkokiu politiku. Bet visas tas baimes galima racionaliai svarstyti ir galvoti, kaip jas amortizuoti. Tada galėtų lenkų, rusų bendruomenės išsirinkti atstovą, gal tradiciškai žydai galėtų susikurti. Visi jie yra Lietuvos piliečiai, turintys savo specifinių poreikių: kultūrinių, švietimo, identiteto, etninių, ir valstybei turi rūpėti, kad visi Lietuvos piliečiai jaustųsi patogiai“, – sakė A. Kubilius.

Lenkai patys iniciatyvos imtis nežada

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras po 2016 m. Seimo rinkimų parengė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą, taip pat nustatytas per didelis narių skaičius registruojant naują partiją.

LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis teigia, kad ataskaitos išvados atitinka tarptautinius teisės dokumentus, reglamentuojančius tradicinių tautinių mažumų teises. Jis priminė, kad Lietuva dar 2000 m. pasirašė ir ratifikavo be išlygų tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

„Minimalus partijų narių skaičius turi būti proporcingai panašus kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis siekia 1000. Pas mus prieš keliolika metų buvo 400. Socialdemokratų ir konservatorių iniciatyva šis skaičius buvo padidintas iki 2000. Galima išgirsti tokias nuomones, kad tokiu būdu jie siekia atsikratyti konkurencijos. 5 proc. barjeras tautinių mažumų organizacijoms 1990–1996 m. nebuvo taikomas, bet tie patys socialdemokratai su konservatoriais jį įvedė. Pagal kitų Europos šalių praktiką, jis galėtų būti bent per pusę mažesnis“, – įsitikinęs V. Tomaševskis.

LRRA-KŠS yra vienintelė parlamentinė partija, o jos frakcija po derybų tapo ir valdančiosios koalicijos Seime dalimi. V. Tomaševskis patikino, kad derybų eigoje klausimo dėl kartelės sumažinimo tautinių mažumų atstovams frakcija nekėlė. Šiuo klausimu Seimo rinkimų įstatymo pataisų frakcija inicijuoti taip pat neketina, tačiau, jeigu toks projektas būtų įregistruotas, LLRA-KŠS frakcijos nariai joms pritartų.

„Tam turi pritarti ir visos kitos partijos, kadangi tai numato Europos teisės standartai“, – įsitikinęs V. Tomaševskis.

R. Karbauskis: barjerą mažinti reikia visiems

Prieš rinkimus aktyviai dirvą purenantys valdantieji „valstiečiai“ į tautines mažumas gręžtis nė neketina. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija šiandien nusitaikiusi į kur kas didesnę rinkėjų grupę – užsienio lietuvius ir bando įnirtingai kloti pamatus naujos rinkimų apygardos atsiradimui. Tuo metu tautinių mažumų klausimas, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio nuomone, nėra aktualus.

„Lietuvoje tikriausiai tokio poreikio nėra (mažinti barjerą tautinių mažumų politinėms partijoms – LRT.lt), nes Lenkų rinkimų akcija, kuri turi požymius tautinių mažumų partijos, veikia ir plečia savo veiklą visoje Lietuvoje. Aš manyčiau, kad čia turėtų būti truputį kitas klausimas keliamas - dėl sumažinimo kartelės visoms partijoms. Taip būtų įtraukiamos į politinį gyvenimą tos partijos, kurios niekaip neįveikė 5 proc. barjero. Aš tikrai manyčiau, kad būtų galima svarstyti iki 4 proc., galbūt iki net iki 3 proc. mažinti barjerą visoms. Šitoje vietoje diskusija tikrai galėtų būti ir mes iki Seimo rinkimų turime tam pakankamai laiko“, – sakė R. Karbauskis.

Kartu, anot „valstiečių“ lyderio, būtų diskutuojama ir dėl kartelės nuleidimo rinkimuose dalyvaujančioms partijų koalicijoms. Joms kartelę esą vertėtų nuleisti nuo 7 proc. iki 6 ar net 4 proc.

Jau registruotos pataisos

Tokia iniciatyva labai reali. Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Simonas Gentvilas liepos pabaigoje įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisas. Jomis numatoma rinkimuose dalyvaujančioms ir mandato Seime siekiančioms partijoms nustatyti 4 proc. barjerą, o partijų koalicijoms – 6 proc. barjerą. Apie lengvatas rinkimuose dalyvaujančioms tautinių mažumų politinėms partijoms neužsimenama.

Anto Seimo nario, ši pataisa leistų ir mažesnėms partijoms turėti atstovų Seime.

„Mes matome, kad visuomenė įvairėja ir yra poreikis, kad skirtingesni politikai jai atstovautų. Didžiosios partijos, kaip „valstiečių“ ar konservatorių, patekusios į Seimą, akivaizdžiai tarpusavyje nesusitaria, tai galima būtų įsileisti į Seimą ir smulkesnių partijų atstovų. Matydami perspektyvą, kad partijos tik smulkėja, kad skaidosi ir didžiausios, ir mažesnės partijos, manome, kad kyla pavojus, kad Lietuvoje gali išsivystyti arba vienpartinė, arba dvipartinė sistemos“, – portalui LRT.lt komentavo S. Gentvilas.

Seimo rinkimų pataisa galės esą pasinaudoti ir tautinių mažumų politinės partijos, tačiau šios gyventojų dalies atstovavimą Seimo narys įsivaizduoja kitaip.

„Mums, aišku, reikėtų siekti to, kad tautinių mažumų partijos būtų integruotos į tradicines, ideologines partijas, kaip, pavyzdžiui, yra Estijoje. Ten nėra rusų mažumos tautinės partijos, nepaisant to, kad trečdalis visų gyventojų asocijuoja save su rusų tautybe. Pas mus mažumos yra gerokai mažesnės, bet turi atskiras politines partijas. Tai mūsų demokratijos yda, kad mes skaidomės ne pagal ideologijas, o pagal tautas. Visiems mums, politikams, yra labiau kritika, kad skiriamės ne idėjomis politikoje, bet tautomis“, – įsitikinęs Seimo narys.

S. Gentvilas taip pat siūlo sumažinti ribą, pagal kurią užtektų mažesnės kartelės ir siekiant atgauti rinkimų užstatą. Iki šiol užstatą kandidatas ar kandidatų sąrašas atgaudavo perlipęs 3 proc. barjerą. Jį siuloma mažinti iki 2 proc.

Kremliaus grėsmė – ne priežastis vengti diskusijos

Vieningos nuomonės, kaip aktyviau įtraukti tautines mažumas į politinį gyvenimą, Europoje nėra. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje tautinių mažumų politinėms partijoms, dalyvaujančioms rinkimuose, barjero apskritai nėra. Dėl šios priežasties savo atstovus visuomet čia turi didžiausios – vokiečių tautinės mažumos nariai.

Praėjusių metų rugsėjį Vilniuje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius taip pat paragino Lietuvą priimti įstatymą, kuris panaikintų patekimo į Seimą kartelę tautinėms mažumoms.

„Manau, kad tai būtų gerai, nes lenkų mažuma taptų saugesnė. Diskutuodami su mumis jie kartais argumentuoja, kad dėl to jie yra priversti kurti koalicijas su Rusijos mažuma. Tai nėra gerai turint omenyje, kad mes žinome, jog Rusija abejose šalyse yra laikoma grėsme“, – vizito metu sakė J. Czaputowiczius.

Panašios nuomonės laikosi ir VDU politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto. Jis tikina, kad žemesnė kartelė atvertų galimybę ir kitoms tautinių mažumų partijoms aktyviau dalyvauti rinkimuose, tokiu būdu sukuriant atsvarą vienintelei parlamentinei LLRA-KŠS.

Antra, šiandien tautinės mažumos sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl jų atstovų skaičius turėtų atitikti proporcijas ir Seime. Tokiu atveju iš 141 parlamentaro net 20 vietų priklausytų tautinių mažumų politikams. Palyginimui, šiandien LLRA-KŠS teturi frakciją iš 8 narių.

„Visada, kiekviename žingsnyje yra ir tam tikrų naujų perspektyvų, ir tam tikrų pavojų. Perspektyvos būtų tokios, kad gal ta tautinių mažumų prezentacija būtų įvairesnė, nes viskas dabar glaudžiasi po V. Tomaševskio sparnu ir tas sparnas dominuoja labai daug metų. O pavojus būtų, be abejo, kad gali kažkokie net labiau prorusiški įeiti atstovai, negu dabar yra po V. Tomaševskio sparnu.

Toli gražu su šita partija nėra viskas tvarkoje, jeigu ji iš vienos pusės kovoja už tautinių mažumų teises, o iš kitos pusės žavisi Putinu. Visada yra ir pliusų ir minusų, kiekviename žingsnyje, todėl nereikia galvoti, kad tai yra stebuklinga lazdelė. Kai tik pradarai duris, tai gali ir bičiulis ateiti, ir priešas. Bet, manyčiau, šiuo klausimu diskusijos reikia“, ­– įsitikinęs A. Pukšto.