Lietuvoje

2019.07.19 15:34

Pasienio ruože: kaip sukasi kontrabandininkai, kad baudos jų nebegąsdina

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.07.19 15:34

Šiukštu nekirsti sienos, negabenti per daug, neturėti turto. Tokios pagrindinės standartinio kontrabandininko taisyklės. Ir tada jau pora baudų daugiau ar mažiau – nebegąsdina.

Dieveniškių kilpa – Lietuvos kampelis, iš trijų pusių supamas Baltarusijos. Sienos su šia pigesnių akcizinių prekių turinčia šalimi iš viso čia – 102 kilometrai – maždaug tiek, kiek yra kelio nuo Vilniaus iki Kauno. Ir modernios stebėjimo sistemos čia neįrengtos, tad kontrabandininkai nevengia čia bandyti savo laimės.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Į kiekvieną nežiūri kaip į potencialų pažeidėją

Tiesa, yra vienas viską apsunkinantis dalykas – ties vieninteliu išvažiavimu iš kilpos yra Širvių atraminis punktas. Tad jeigu nelegalias prekes norima tiekti toliau, reikia nepastebėtiems praslysti ir pro čia. O tai – užduotis ne iš lengvųjų. Lietuvos teritorijos plotis toje vietoje, kur įsikūręs punktas, nesiekia 4 kilometrų, tad ir pro šoną prasmukti vargu ar pavyks.

Punkte Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbuotojai budi visą parą. Čia jie pasidomi, kokiu tikslu vykstama, gali paprašyti parodyti tapatybę įrodantį dokumentą, atidaryti bagažinę, kilus įtarimų – patikrinti automobilį ir įdėmiau.

„Tai, kas vyksta čia, gali būti bet kuriame taške, kur galioja pasienio teisinis režimas“, – akcentuoja Žydrūnas Vaikasas, komentuodamas punkto darbo specifiką. Jis yra Gintaro Žagunio užkardos, kuriai priklauso ir Širvių punktas, vadas.

Vienus automobilius pasieniečiai tikrina atidžiau, kitus praleidžia greičiau. Kaip pareigūnai atsirenka?

Visų pirma, pabrėžia užkardos vadas, pasieniečių funkcija – tarnauti vietiniams gyventojams. O didžioji dauguma vietinių, pasak Ž. Vaikaso, tikrai nėra kontrabandininkai.

„Užkardos veikimo teritorijoje gyvena virš 4 tūkst. žmonių. Iš jų nėra ir 1 procento tų, kurie aktyviai užsiima šitomis nusikalstamomis veikomis. [...] Mūsų pareiga – užtikrinti, kad žmonės, kurie gyvena pasienyje, justų kiek įmanoma mažiau nepatogumo ir diskomforto dėl to, kad čia esame“, – aiškina jis.

Todėl kiekvienas, stabtelėjęs prie punkto ar keliaujantis po pasienio ruožą esą nėra visų pirma purtomas kaip potencialus pažeidėjas. O ir vis daugiau vietinių, kaip teigia Ž. Vaikasas, pasieniečiams padeda: „Jie puikiai supranta, kad kontrabanda nėra baigtinis nusikaltimas – iš esmės tie asmenys įtraukiami ir priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms“.

O kontrabanda uždirbti pinigai, pasak užkardos vado, grupuočių jau „investuojami“ kitiems piktiems kėslams.

Kontrabandininkas „su stažu“

Tie, kurie užsiima nelegaliu akcizinių prekių gabenimu, dažnai būna „su stažu“, t. y. įkliuvę pasieniečiams jau ne kartą. Būtent jų automobilius pareigūnai visuomet tikrina atidžiau.

Tikriausiai įdomu, kodėl ne kartą įkliuvę kontrabandininkai nusikaltimą daro ir toliau? Todėl, kad bausmė jų nebegąsdina.

Nelegalus sienos kirtimas – nusikaltimas rimtas. Už jį baudžiama pagal baudžiamąjį kodeksą. Todėl patyręs kontrabandininkas pats sienos niekada nekerta – jis tik gaudo tai, ką permeta. O permeta irgi tiek, kad baudžiamojo kodekso būtų išvengta ir būtų pritaikyta administracinė atsakomybė. Tai reiškia, kad tokie nusikaltėliai kalėjimo išvengia, o renka baudas.

„Jie baudų yra prisirinkę dešimtimis tūkstančiais eurų. Ir baudos jų jau nebegąsdina. Nes jie įprastai neturi jokio turto, išieškojimas negalimas“, – aiškina Ž. Vaikasas.

O ir administracinio arešto, liaudiškai vadinto „atsėdėjimo už baudas“ jau nebėra.

Skausminga, pripažįsta pareigūnas, kad nelegalių prekių gabenimu užsiima daugiausiai jaunimas. Tai stebintis VSAT, pasak Ž. Vaikaso, jėgas telkia į prevenciją: „Svarbiau ne pagauti jaunuolį, bet kad tas jaunuolis apskritai nebūtų įtrauktas.“ Dieveniškių kilpoje pasieniečiai jungiasi prie bendruomenės iniciatyvų, veikia jaunojo pasieniečio būrelis.

Į veiklą dar vaikai įtraukiami palyginti nekaltai – visų pirma esą jų paprašoma stebėti pareigūnus, atlikti savotiškas žvalgo funkcijas, toliau jau – kiti „karjeros“ laiptai. Po pirmųjų baudų – suvokimas, kad įsidarbinti bus sunkiau, o ten, kur reikalinga nepriekaištinga reputacija – jau neįmanoma.

Nors visai neseniai gabenantis baltarusiškas cigaretes įkliuvo ir senjoras. Jis slėptuvėje gabeno kelis tūkstančius pakelių. Tačiau užkardos vadui sunku patikėti, kad jie priklausė būtent šiam žmogui. „Net neabejoju, kad krovinys nebuvo jo. Buvo jaunesnių žmonių, kurie jį naudojo kaip priedangą (nes jis turi invalidumą, yra vyresnio amžiaus).“

Nelegalų mažai, bet pasitaiko

2019 metais Ž. Vaikaso vadovaujamos užkardos pareigūnai užfiksavo 6 nelegalius sienos kirtimo atvejus, vienas asmuo iš jų nebuvo sulaikytas. O nelegalių akcizinių prekių krovinių pasieniečiai aptiko 25. Iš viso juose buvo apie 100 tūkst. baltarusiškų cigarečių pakelių.

Didžioji dauguma Dieveniškių kilpoje sučiumpamų kontrabandininkų – vietiniai gyventojai, bet pasitaiko ir Vilniaus miesto bei rajono, Trakų rajono gyventojų. „Toks asmuo atvažiuoja į pasienio ruožą ir klausiamas, ką veiks, negali to paaiškinti. Arba matome, kad jis mėtosi, meluoja. Tada jau aiškinamės, koks jo tikslas“, – pasakoja VSAT atstovas.

Nors Dieveniškių kraštas nėra patrauklus nelegaliai migracijai – juk reikia kirsti sieną, o tada – be įtarimų pravažiuoti per Širvių postą, – sieną kirsti bandė indų šeima (5 asmenys) ir du irakiečiai.

Pasieniečiai kilpoje yra arčiausiai žmogaus esantys pareigūnai. Jeigu, pavyzdžiui, į čia esantį kaimą iškviečiama policija dėl smurto artimoje aplinkoje, į įvykio vietą visų pirma skuba pasieniečiai. Jie drausmina ir kelių eismo taisykles pažeidžiančius gyventojus.