Lietuvoje

2019.07.02 09:20

Užsienyje dirbantys lietuviai medikai kreipiasi į Nausėdą: prašo neskirti savo gydytoju Žaliūno

atnaujinta 11.24
LRT RADIJAS, LRT.lt2019.07.02 09:20

Užsienyje dirbantys lietuvių medikai prašo išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos sutvarkyti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ir atsisakyti žingsnio savo gydytoju skirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių Remigijų Žaliūną.

Lietuviai gydytojai teigia manantys, kad išrinktasis prezidentas turėtų pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti asmeniniu gydytoju pasirinkti R. Žaliūną, nes jis buvo apklaustas politinės korupcijos byloje, kurioje figūruoja koncernas „MG Baltic“.

Laiške rašoma, kad gydytojus nustebino asmeninių išrinktojo prezidento gydytojų pasirinkimas, nepaisant saugumo tarnybų įspėjimų bei viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimą interesų konfliktą nepaisymą.

„Esame įsitikinę, kad, viešai iškilus abejonėms veiklos skaidrumu, akademikas prof. R. Žaliūnas neturėtų jokių galimybių tapti asmeniniu prezidento gydytoju, pavyzdžiui, kurioje nors Skandinavijos valstybėje. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmenims, dirbantiems su aukščiausiais valstybės pareigūnais, yra itin griežti brandžios demokratijos valstybėse.

Todėl mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, reiškiame susirūpinimą dėl prezidento institucijos diskriminavimo – abejotinos reputacijos asmenų priėmimas į Lietuvos prezidento aplinką mums ne tik kelia nuostabą, bet ir neprideda pasitikėjimo mūsų valstybe“, – teigiama laiške.

LRT.lt primena, G. Nausėda sako, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos negavo tokios informacijos, kuri verstų keisti sprendimą. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad rektorius R. Žaliūnas palaiko glaudžius ryšius tiek su politikais, tiek su prieštaringos reputacijos verslininkais. Vienas iš jų, koncerno „MG Baltic“ byloje teisiamas Raimondas Kurlianskis, net buvo R. Žaliūno vadovaujamo universiteto Tarybos narys. Tačiau duomenys apie tai – nuslėpti.

Beveik 30 gydytojų iš 7 užsienio valstybių – daugiausia Skandinavijos šalių – taip pat teigia jaučiantys didelį nerimą dėl sveikatos apsaugos padėties ir kviečia naująjį šalies vadovą peržiūrėti medikų darbo krūvį, mažinti biurokratiją, mažinti atskirtį tarp didžiųjų ir mažųjų gydymo įstaigų.

„Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje vis dar yra smarkiai politizuota ir centralizuota. Vieša paslaptis, jog esminiai sprendimai Lietuvos sveikatos sistemos strategijoje daromi ne atsižvelgiant į ekonominius ir visuotinius geros sveikatos priežiūros principus, o yra diriguojami dviejų stambiųjų šalies universitetų ir jiems pavaldžių ligoninių elito. (...)

Būtent dėl to esminė jos pertvarka nevyksta jau keletą dešimtmečių, o tokios ydingos sistemos įkaitais tampa ir pacientai, ir medikai. Net naujai ruošiamų medikų skaičius nustatomas atsižvelgiant ne į Valstybės, o į universitetų interesus ruošiama per daug naujų specialistų, kurių nemaža dalis tuoj emigruoja, užuot skyrus deramą dėmesį jau dirbančių medikų kvalifikacijos kėlimui“, – dėsto užsienio gydytojai.

Užsienio lietuviai gydytojai taip pat kelia klausimą, ar tikrai visais atvejais Lietuvai reikia pirkti itin brangią medicinos įrangą, nes toks gydymas esą prieinamas tik nedidelei daliai sergančiųjų.

„Stambieji medicinos centrai sunaudoja didžiąją dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir ES paramos fondų finansų. Tikslas išlaikyti aukščiausio lygio medicinos paslaugas ir nuolat progresuoti yra sveikintinas, tačiau ekonomiškai nepagrįsti itin brangūs sprendimai lemia tai, jog aukščiausios kokybės medicinos priežiūra prieinama tik nedidelei daliai gyventojų.

Tuo tarpu regioninė visuomenės dalis lieka be gerai organizuotos, profesionalios pagalbos ir be ankstyvos ligų diagnostikos. Per didelį dėmesį brangiai instrumentinei aparatūrai ir neracionalų jos naudojimą kritikuoja Valstybės kontrolės auditas prašytume Jūsų atkreipti dėmesį į šias išvadas“, – rašo medikai.

Prašoma, kad išrinktasis prezidentas įgyventintų rinkiminės kampanijos metu duotus pažadus ir vykdytų realią skaidrumo bei regionų vystymo, gerovės valstybės politiką.

Visą laišką galite rasti čia:

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt