Lietuvoje

2019.07.27 07:00

Laikai, kai šeimą planuoti teko abortais: pasidaryti galima buvo darbe, o nepilnamečių tėvai neprivalėjo apie tai žinoti

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.07.27 07:00

Kokybiškų, prieinamų kontracepcijos priemonių nėra, tad pagrindinis būdas išvengti neplanuoto šeimos pagausėjimo – abortas. Tačiau daliai moterų jį darytis gėdinga ir nedora, tad stengiasi kuo slapčiau: gal vykti į kitą miestą, gal tartis su „abortmacheriu“, kad priimtų naktį, o gal išbandyti liaudiškus būdus. Tokia buvo tarybinės moters dilema.

Per metus sovietmečiu gimdavo 20–30 tūkst. naujagimių ir oficialiai buvo atliekama apie 40–50 tūkst. abortų. Tačiau kiek jų buvo iš viso, įskaičiavus ir tuos, kurie dokumentuose nenuguldavo, istorikams pasakyti sudėtinga. Linkstama manyti, kad dar trečdalis nuo to, kas buvo oficialu, sako Lietuvos istorijos instituto doktorantė Ieva Astromskaitė.

Abortas – ir darbovietėje

Iki 1955-ųjų Sovietų Sąjungoje galiojo įstatymas, kuris draudė abortus, grįstus ne medicininėmis indikacijomis. Tai reiškia, kad abortą galima buvo atlikti tik tuo atveju, jeigu jį rekomenduodavo gydytojų komisija. Tokią rekomendaciją pragrįsti galima buvo grėsme moters sveikatai arba rizika vaisiaus apsigimimui. Tad, pasak istorikės, situacija iki 1955-ųjų labai miglota.

„Viena vertus, dėl labai prastos (beveik nesančios) medicininių indikacijų dokumentacijos, kita vertus – dėl to, kad apie pagal pageidavimą darytus abortus sužinome daugiausiai iš tokių šaltinių kaip, pavyzdžiui, nėščiųjų epikrizių. Todėl atvejų paieška yra sudėtinga, likusi tokiame kriminaliniame šešėlyje“, – teigia I. Astromskaitė.

1955-aisiais Sovietų Sąjungoje legalizavus neštumo nutraukimą dėl asmeninio pageidavimo, tokią procedūrą pradėjo teikti visos ligoninės, moterų gimdymo namai, moterų konsultacijos punktai, kaimo gydymo apylinkės, ambulatorijos ir netgi kai kurios gamyklos, kuriose dirbdavo daug moterų ir buvo įrengti moterų konsultacijos kabinetai. Iškilo ir viena įstaiga, kuri užsiiminėjo konkrečiai tik šia medicinine procedūra – Vilniaus abortariumas.

Moterys ateidavo vienos. Dažniausiai jų nelydėdavo nei vyrai, nei mamos, nei seserys ar draugės.

Įstaigų tinklas buvo labai platus, procedūros atliktos kone konvejeriu, bet, pasak I. Astromskaitės, to neužteko: eilės siekdavo porą savaičių, ne visoms tekdavo 3 lovadieniai, kurie oficialiai priklausydavo, trūkdavo specialistų, tad abortus atlikdavo dauguma praktiką atliekančių akušerijos ir ginekologijos studentų.

„Per visą laikotarpį pasiūla niekada nepatenkino paklausos“, – pasakoja istorikė.

Nuo 1962-ųjų abortus pasidaryti jau galėjo ir nepilnametės be tėvų sutikimo.

Už pinigus galima ir naktį, ir pradelsus

Nėštumo nutraukimas buvo atliekamas gimdos gramdymo, kitaip dar vadinamu abrazijos, būdu. Jis oficialiai galėjo būti taikomas iki 14 vaisiaus savaitės. 7 dešimtmečio pradžioje imtasi modernaus vakuuminio metodo, kuris ilgainiui tapo vyraujančiu.

„Sovietų Sąjungos kontekste Lietuva šiuo klausimu buvo gana pažengusi šiuo klausimu, mat net Vakarinėje Rusijos dalyje, pavyzdžiui, Leningrade buvusiuose abortariumuose, vakuuminis metodas naudotas tikrai rečiau, nors buvo mažiau skausmingas už abraziją“, – aiškina Lietuvos istorijos instituto atstovė.

Remiantis vieno iš abortariumuose dirbusių gydytojų prisiminimais, nuskausminimas darant abortus buvo minimalus, o per darbo dieną gydytojas turėjo padaryti maždaug 15 abortų. Įspūdį iš šios procedūros atlikimo kabinetų medikas lygino su skerdykla – kuo greičiau ir kuo daugiau – tiesiog konvejeriu.

„Procedūra buvo tiek skausminga, kad pacientui išties buvo reikalinga pilna narkozė, tačiau norint gauti stipresnę anesteziją ar nuo 1973-iųjų pradėtas naudoti linksminamąsias dujas, su svarbesniais gydytojais reikėdavo tartis iš anksto, dažnai – per pažintis ir kyšius“, – anuometinę realybę nupasakoja I. Astromskaitė.

Iki 1962-ųjų nėštumo nutraukimo operacijos buvo mokamos, nemokamai jos atliktos tik tuo atveju, jei skirtos dėl medicininių priežasčių. Vėliau procedūra tapo visiškai nemokama, nors galiojo nerašytos taisyklės – tam tikra suma kai kuriems gydytojams būdavo įbrukama kaip kyšis, ypač kai norėta užsitikrinti konfidencialumą.

O jis daliai moterų būdavo itin svarbus – atvykusios pasidaryti procedūros, jos neretai dengdavosi veidą, stengdavosi pasislėpti, likti neatpažintos – grėsė gėda ir aplinkinių pasmerkimas.

Jei toks konfidencialumas netenkindavo, iš anksto susitarus buvo galima pasidaryti abortą ir naktį. Kaip pasakoja istorikė, už pinigus abortai būdavo atliekami ir kai vaisiui būdavo daugiau nei 14 savaičių. Tokie atvejai kartais iškildavo aikštėn, bet gydytojai dažniausiai išsisukdavo.

7 abortai per gyvenimą

Moterys ateidavo vienos. Dažniausiai jų nelydėdavo nei vyrai, nei mamos, nei seserys ar draugės. „Tai buvo įvairaus amžiaus, įvairios socialinės, įvairios šeimyninės padėties, įvairaus išsilavinimo moterys. [...] Tai buvo laikoma normaliai šeimos planavimo praktika“, – sako istorikė.

Labai retai, pasak jos, sveikatos istorijoje įrašytas vienas abortas. Dažniausiai – arba nė vieno, arba du ir daugiau.

„Tarybinės moters“ straipsniuose, raginusiuose daugiau gimdyti, nėštumo nutraukimas kaip problema, išryškinama kalbant apie pirmąjį abortą dėl galimo reprodukcinės sveikatos ar darbingumo sutrikdymo, taip pat dažniausiai minimi daugybiniai nėštumų nutraukimai, kurie reiškia „tarybinei moteriai nepriderantį egoizmą ir parazituojantį pareigos valstybei neatlikimą“.

„Itin dažnai propagandoje minimi 7 abortai per gyvenimą. Sunku paaiškinti, ar 7 reiškia nepateisinamai didelį kiekį, ar normą“, – teigia I. Astromskaitė. Lyginant oficialiai pateikiamus dokumentus, Lietuvoje abortų mastas, pasak jos, buvo mažesnis nei kitose Sovietų Sąjungos valstybėse. Šiandieninėje Lietuvoje per metus atliekama apie 4–5 tūkst. abortų.

Analizuodama šią temą, istorikė rėmėsi archyviniais dokumentais, sovietine propagandine literatūra, visuomenės švietimui skirtų paskaitų tekstais, kitų Sovietų Sąjungos valstybių duomenimis, atliko kokybinius interviu. Apie abortus sovietmečiu ji kalbėjo konferencijoje „Meilės vardu: lytys ir seksualumas XX a. Lietuvoje“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt