Lietuvoje

2019.05.13 18:19

Dėl nepavykusių referendumų ekspertas beda pirštu ir į valdžią: politikai į tai žiūrėjo neatsakingai

Izabelė Pukėnaitė, Joana Lapėnienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.13 18:19

Išankstiniais duomenimis, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau nepakako pasisakiusių „už“. Referendume dalyvavo apie 53 proc. rinkėjų. Iš jų 73,5 proc. balsavo „už“. Savo ruožtu Konstitucinės teisės ekspertas sako, kad dėl nepavykusio referendumo šešėlis krinta ir ant valdžios, kuri nesugebėjo ir tinkamai komunikuoti ir sutelkti žmonių.

Tam, kad Konstitucija būtų keičiama, taip turėjo balsuoti daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų.

Rezultatų sostinėje laukę Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai sako, kad teigiamai pasisakiusių skaičius įpareigoja vėl grįžti prie šio klausimo. Tačiau, jei būtų organizuojamas naujas referendumas, jo klausimas turėtų būti formuluojamas paprasčiau.

Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad galima būtų svarstyti Ramūno Karbauskio idėją referendumą kartoti, sumažinant būtinų balsų kartelę.

„Tai tiesiog Lietuvos referendumai neturi didelių šansų, nes tokie įstatymai. Sveikintina iniciatyva keisti kartelę. Jei ji būtų pakeista, [referendumas] būtų ir įvykęs. Mes, pasaulio lietuvių bendruomenė, nenusivylę, džiaugiamės, kad tauta parodė savo kryptį ir pilietybės išsaugojimas yra svarbu, reikės tai spręsti, pergalvoti referendumo patį įstatymą“, – sako D. Henke.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė teigia mananti, kad pasiūlymas dėl kartelės mažinimo bus teikiamas dar kartą.

„Aš manau dėl kartelės mažinimo mes tikriausiai Seimui siūlysime dar kartą svarstyti šį klausimą ir kreipsimės į Konstitucinė Teismą prašydami tą normą įvertinti, nes tai būtų teisėtas, pagrįstas kelias. Ta milžiniška kartelė sukurta, turint omeny sovietų kariuomenę, kuri tuo metu valstybėje buvo. Dabar mes tokių grėsmių, kurios lemtų tokią kartelę, neturime, esame ir ES, ir NATO erdvės valstybė. Dėl kartelės klausimo Seime bus diskutuojama“, – sako A. Širinskienė.

Kitas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121 neįveikė 50 proc. aktyvumo kartelės, todėl laikomas neįvykusiu. Referendume dalyvavo 47 proc. rinkėjų. Iš nuomonę pareiškusių „už“ balsavo apie 76 proc.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra sakęs, kad 1996 metais žmonės pasakė, jog nereikia mažinti parlamentarų skaičiaus, bet, pasak jo, tai buvo numatyta valstiečių partijos programoje, todėl vėl atvertas kelias  žmonėms nuspręsti.

„Seimo narių sumažinimas, aiškiai žmones apie tai [pasisakė], nuomonė aiški, bet referendumas neįvykęs. O dėl dvigubos pilietybės, tai džiaugiuosi, kad yra pakilimas. Taip pat aiški nuomonė pasakyta. [...] Tiesiog buvo subalsuota iš dalies. Kojomis jei kojomis nebūtų balsuota, tai būtų atsakymas vienareikšmis. Balsavimas kojomis – tai biuletenio neėmimas“, – sako V. Pranckietis.

Jo įsitikinimu, šiuo metu su pagarbą reikia priimti žmonių sprendimą nemažinti Seimo narių skaičiaus: „Tai nuramins daug aistrų ateičiai. Populizmas nėra visiška blogybė. Mes jį vertiname visada kaip blogybę, bet tai yra žmonių nuomonės atspindėjimas. Tai ta nuomonė tokia buvo, kad žmonės norėjo spręsti dėl sumažinimo, bet nenusprendė sumažinti.“

Ekspertas: politikai į tai žiūrėjo neatsakingai

Referendumui dėl pilietybės nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke pirmadienį teigė, kad galimo naujo referendumo klausimas turėtų būti formuluojamas paprasčiau.

Savo ruožtu Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius sako, kad rengti du referendumai – skirtingi, nes vienas jų, dėl Seimo narių mažinimo – visiškai populistinis.

„Tai, kad buvo nepritarta Seimo narių mažinimui tikrai džiugina, nes tai buvo visiškas populizmas, o populizmas nėra gėris. Tai, kad nebuvo pritarta daugybinės pilietybės išplėtimui, tokia yra tautos valia“, – sakė ekspertas.

Anot V. Sinkevičiaus, dažnai kalbama apie aukštą sprendimo priėmimo kartelę, tačiau ekspertas pabrėžia, jog šis sprendimas atsirado neatsitiktinai, nes Konstitucijos pirmas skirsnis yra saugomas ypatingai.

„Nematau jokio pagrindo mažinti tą kartelę. Problema šiame referendume buvo ne tik formuluotės sudėtingumas, bet nesugebėjimas žmonių kalba išaiškinti, už ką yra balsuojama. Žmonės netgi buvo klaidinami, kad jūs neva balsuosite už pilietybės išsaugojimą, bet ne už daugybinę pilietybę. Jeigu asmuo turės kelias pilietybes, tai jis bus dvigubas pilietis ar ne? Akivaizdu, kad bus. Politinė valdžia turi prisiimti atsakomybę už tai, kad ėjo į referendumą labai neatsakingai, į tokius referendumus reikia eiti kai yra nacionalinis susitarimas. Šį kartą to nebuvo“, – sako V. Sinkevičius.

Konstitucinės teisės ekspertas teigia, kad valdžios užsispyrimas spręsti šį klausimą iki tol, kol bus išspręstas, rodo, kad tai rodo iš dalies valdžios tam tikras ambicijas, tačiau čia pat paaiškėja ir trūkumai – valdžia nesugeba mobilizuoti užsienyje gyvenančios diasporos, ką parodė ir šio balsavimo skaičiai.

„Juk neatėjimas į referendumą tai yra atsisakymas dalyvauti Lietuvos valstybės valdyme“, – apie mažą aktyvumą užsienyje sakė ekspertas.

Plačiau apie dvigubos pilietybės referendumą žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS reportaže

Laba diena, Lietuva. Porinkiminė Lietuva užsienio spaudoje