Lietuvoje

2019.05.06 05:30

Kuo arčiau referendumas – tuo daugiau klausimų: duris atidarytume ne visiems lietuviams

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.06 05:30

Nors iki referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo liko mažiau negu savaitė, iki šiol iki galo nėra aišku, kuriose šalyse gyvenantys lietuviai galėtų tikėtis išsaugoti Lietuvos pilietybę. Vyriausybė tvirtina, kad šalių sąrašai yra paruošti, tačiau, kaip pastebi LRT.lt kalbintas teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius, Seimas, jei referendume teikiamai iniciatyvai būtų pritarta, iš esmės turės teisę numatyti, kuriose šalyse gyvenantys lietuviai galės turėti daugiau negu vieną pilietybę.

Artėjant referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, vertėtų prisiminti, kad Lietuvos ir kartu kitos valstybės ar valstybių pilietybę lietuviai gali turėti ir šiuo metu, tačiau tokie atvejai pasižymi tam tikromis aplinkybėmis.

Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę šiuo metu gali turėti užsienyje gimę lietuvių vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo, gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo per santuoką su kitos šalies piliečiu. Pavyzdžiui, jei Lietuvos ir Danijos pilietybes įgijęs asmuo susituokia su Irano piliečiu, jis įgyja Irano pilietybę, o Lietuvos pilietybės nepraranda. Tokios šeimoje gimęs vaikas gimimu įgyja Lietuvos, Danijos ir Irano pilietybes.

Tuo metu, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pavyzdžiui, jei Lietuvos pilietis vestų Prancūzijos pilietę ir po ketverių ar penkerių metų jam atsivertų galimybė gauti Lietuvos sąjungininkės, Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pilietybę, Lietuvos pilietybės jis netektų.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvos pilietybę gali susigrąžinti tremtiniai ir jų palikuonys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m., ir tokiu būdu turėti daugiau negu vieną pilietybę. Kitaip tariant, jie, įgydami kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės neišsaugo, tačiau gali ją atkurti. Pavyzdžiui, jei Rusijos piliečio seneliai buvo Lietuvos piliečiai, tai šiuo metu galiojančios įstatymų nuostatos tokiam žmogui leidžia susigrąžinti Lietuvos pilietybę ir neprarasti Rusijos pilietybės.

Sekmadienį, gegužės 12 d., balsuosime referendume, kuriame tautai bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnį, jį suformuluojanti taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Jei pritartume sekmadienį referendume teikiama šiai Konstitucijos pataisai, tai mūsų piliečiai, gyvenantys kitose šalyse ir įgiję kitos valstybės pilietybę, galės išsaugoti Lietuvos pilietybę ir tokiu būdu turėti dvi ir daugiau pilietybes.

Šalių, kuriose lietuviams nusišypsotų laimė, sąrašas

Akcentuojama, kad referendume dėl pilietybės išsaugojimo siūloma spręsti dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgyjant kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Kurios šalys atitinka šį kriterijų arba kuriose šalyse gyvenantys lietuviai turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę?

Remiantis Seime užregistruoti Pilietybės konstituciniu įstatymo projektu, europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus be Lietuvos atitinka 43 šalys, tai yra ES narės ir (ar) valstybės, dalyvaujančios Europos ekonominės erdvės susitarime, NATO narės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Albanija, Islandija, JAV, Juodkalnija, Kanada, Norvegija, Turkija, Australija, Čilė, Izraelis, Japonija, Meksika, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Šveicarija, Lichtenšteinas.

Jei bus pritarta referendume teikiama Konstitucijos pataisai, šios šalyse gyvenantys lietuviai, įgydami šių šalių pilietybes, galės išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Šalių, kuriose lietuviai, neišsaugotų pilietybės, sąrašas

Minėtame Pilietybės konstitucinio įstatymo projekte taip pat nurodytos valstybės, kurios neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus. Tai – valstybės, kurios dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitos valstybių sąjungose ar sandraugose.

Į šį „juodąjį“ sąrašą patenka Nepriklausomų valstybių sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės. Iš viso jų yra 10: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadžikija, Uzbekija, Turkmėnija.

Jei bus pritarta referendume teikiamai Konstitucijos pataisai, tai šiose šalyse gyvenantys lietuviai, įgydami šių šalių pilietybes, negalės išsaugoti Lietuvos pilietybės.

Taip pat Lietuvos pilietybės išsaugoti negalėtų ir kitose pasaulio valstybėse (nepatenkančiose į minėtą 43 šalių sąrašą) gyvenantys ir tų šalių pilietybes įgiję lietuviai.  

Matulionis: galimybės pakeisti sąrašus yra minimalios

LRT.lt kalbintas vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis tvirtino, kad 43 valstybių, kuriose lietuviai turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, sąrašas sudarytas, remiantis tuo, kad jos atitinka Lietuvos, tai yra europinės ir transatlantinės integracijos kryptį. Pašnekovas pažymėjo, jog toks sprendimas priimtas ir atsižvelgiant į Lietuvos konstitucinį aktą dėl nesijungimo į posovietines organizacijas.

D. Matulionis nepaneigė, kad minėtas 43 valstybių sąrašas galėtų būti plečiamas, tačiau, anot jo, tokia galimybė yra minimali.

„Egzistuoja Vakarų geopolitinės krypties principas dėl Konstitucijos pakeitimo ir galimybės, kad kas nors dar patektų į tą sąrašą, yra minimalios. Yra labai aiškūs kriterijai. Kita vertus, yra mūsų konstitucinis aktas dėl nesijungimo į posovietines struktūras. Taigi tokiu atveju negali būti jokių nuogąstavimų, kad į sąrašą paklius valstybės, kurių nenorėtume, kad pakliūtų“, – dėstė vyriausybės vicekancleris.

Jo teigimu, dalis valstybių nepatenka į sąrašą tų, kuriose lietuviai referendumo sėkmės atveju galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, ir dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

„Jeigu mes atidarome duris pilnai, tai atsiranda problemų, kurios gali sukelti tam tikrų nacionalinio saugumo implikacijų. Sakykime, Rusijos ir kartu Lietuvos pilietis sugalvoja grįžti į Lietuvą ir dirbti valstybės tarnyboje arba eiti į Lietuvos politiką, tai yra būti renkamas. Galbūt tas žmogus yra pasirašęs kokią sutartį su kita valstybe dėl bendradarbiavimo su atitinkamomis tarnybomis ir, įsivaizduokite, mes įsileidžiame į savo valstybes struktūras tokį žmogų, dėl kurio gali kilti problemų“, – aiškino D. Matulionis.

Vyriausybės vicekancleris tvirtino neįžvelgiantis lietuvių, gyvenančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus neatitinkančiose valstybėse, diskriminacijos.

„Čia yra politinio apsisprendimo klausimas. Mes negalime pasakyti, kad mes atidarome duris visiems lietuviais, kurie išvyksta į bet kokią šalį ir nori išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tada mes atvirai įteisintumėme daugybinę pilietybę ir tai būtų nepriimtina. Dėl to ir pasirinktas Vakarų politinės integracijos kriterijus, kuris nekelia jokių problemų ir tose šalyse gyvenantys mūsų žmonės galėtų išsaugoti pilietybę“, – komentavo D. Matulionis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dalyje šalių lietuviai referendumo sėkmės atveju negalėtų išsaugoti Lietuvos pilietybės, tačiau jie turėtų teisę šią pilietybę atkurti.

„Jie turi teisę atstatyti Lietuvos pilietybę tuo atveju, jei jie gali įrodyti, kad jų tėvai ar seneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų“, – pažymėjo D. Matulionis.

Teisininkas: Seimas gali viską pakeisti

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius LRT.lt pasakojo, kad 43 valstybių, kuriose siūloma, kad lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, sąrašo atsiradimas iš esmės susijęs su Lietuvos geopolitine orientacija į Vakarų demokratinį pasaulį. Anot jo, tai yra tam tikras sutarimas, su kuriomis šalimis Lietuvai, atmetant šalis, kurios nėra draugiškos Lietuvai.

„Norint neutralizuoti plačią galimybę turėti dvigubą pilietybę, buvo pradėta galvoti apie tai, kad reikia apibrėžti tam tikrą erdvę, kurioje gyvenama pagal tas pačias vertybes ir ta erdvė yra Lietuvos geopolitinė orientacija į Vakarų demokratinį pasaulį. Todėl buvo pasirinktos valstybės, atitinkančios europinį, transatlantinį kriterijų. Tose šalyse dviguba pilietybė nekels grėsmės Lietuvai“, – aiškino V. Sinkevičius.

Teisininko įsitikinimu, kalbėti apie nelygias lietuvių, gyvenančių ES, NATO šalyse ir lietuvių, gyvenančių, pavyzdžiui, Baltarusijoje teises į pilietybės išsaugojimą nėra reikalo.

„Ar yra diskriminacija? Jeigu pažiūrėtume į 1997 m. Europos konvenciją dėl pilietybės, tai ten yra įtvirtinti kai kurie principai, kad valstybė gali apibrėžti, kas yra jos piliečiai, valstybė gali apibrėžti ir nustatyti, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka savo valstybės pilietybės. Tai dabar Lietuva apibrėžia, kad, jei asmuo įgis europinės ir transatlantinės integracijos valstybių pilietybę, tai kartu turės ir Lietuvos pilietybę.

Lietuva taip pat turi teisę nustatyti, kad tie žmonės, kurie įgis kitų valstybių, kurios nepatenka į sąrašą, atitinkančių europinės, transatlantinės integracijos kriterijų, pilietybes, tai jie praras Lietuvos pilietybę. Šiuo atveju tarptautinė teisė dvigubos arba daugybinės pilietybės klausimus palieka spręsti konkrečiai valstybei. Tarptautinė teisė neutrali šiuo požiūriu“, – akcentavo pašnekovas.

Tiesa, V. Sinkevičius akcentavo, kad, jei būtų pritarta referendume siūlomam Konstitucijos pakeitimui, iš esmės Seimas priimtų sprendimų, kuriose šalyse gyvenantys lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.

„Seimas gali nuspręsti, kokios valstybės atitinka tą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, ir kokios neatitinka. Šiame nutarime dėl referendumo griežtai nepasakyta, kad bus ES ir NATO valstybės. Ką Seimas nustatys konstituciniame įstatyme, tas ir bus nustatyta. Seimas čia turi labai didelę laisvę, jis gali tą valstybių sąrašą išplėsti labai stipriai – gali būti ir 80 valstybių. Tarkime, Seimas pasakys, kad Rusija atitinka europinės integracijos kriterijus ir kas tą uždraus? Gal Konstitucinis Teismas įsikiš, bet neaišku. Tarkime, Venesuela atitinka kriterijus ar ne? Nežinau. Seimas čia turi plačią diskreciją ir dėl baigtinio sąrašo nėra aišku“, – atkreipė dėmesį buvęs KT teisėjas.

Valdžia išsisukinėja, nes nežino visų atsakymų?

V. Sinkevičius, kalbėdamas apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, negailėjo kritikos referendumo iniciatoriams. Anot teisininko, tautai siūlant praplėsti pilietybės išsaugojimo galimybes, nepagalvota apie tai, kokios gali būti to pasekmės, pavyzdžiui, apie piliečio pareigą ginti valstybę, kurios pilietybę jis įgyja.

„Kai kalbama apie prievolę ginti šalį, tai kalbama, kad Lietuva sudarys tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis. Mes turime pirmiausia atsakyti į klausimą, ar Konstitucija leidžia Lietuvai sudaryti tokias sutartis, pagal kurias asmuo gali neatlikti konstitucinės pareigos atlikti privalomąją krašto apsaugos tarnybą“, – perspėjo V. Sinkevičius.

Anot jo, valdžios institucijos, organizuojančios referendumą, iki šiol nesugeba atsakyti ir į daugelį kitų, itin svarbių klausimų. V. Sinkevičiaus įsitikinimu, artėjančiam referendumui nėra tinkamai pasiruošta.

„Valdžios institucijos, kurios lyg labai skatina, remia tą referendumą, nėra jam tinkamai pasirengusios. Valdžios institucijos neatsako į esminius klausimus, nukreipia kalbą, aiškina, kad neva viską nustatysime įstatymais, sutartimis, kad „sunku pasakyti, matysime, kaip bus“, „kitos valstybės sprendžia, tai ir mes išspręsime“.

Kitaip tariant, nekalbama koks yra keičiamo Konstitucijos straipsnio ryšys su kitais Konstitucijos straipsniais, pavyzdžiui, su 56 straipsniu, kuriame kalbama, kas gali būti renkamas Seimo nariu, nekalbama, koks pilietybės ryšys su teise dalyvauti Seimo rinkimuose, referendumuose, nekalbama iki kurios kartos bus išsaugota pilietybė. Labai daug informacijos yra nutylima, nes nežinomi atsakymai, o atsakymų nėra, nes referendumui nėra tinkamai pasiruošta“, – kritikavo teisininkas.

Parlamentarė: juokingiausia, kad pasirinko šūkį „reikia aiškumo“

LRT.lt kalbinta parlamentarė, Seimo Užsienio reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė tvirtino nematanti problemos, kad į sąrašą šalių, kuriose lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, pakliūva tik dalis pasaulio valstybių.

„Tas valstybių sąrašas gali būti koreguojamas Seime ir keičiantis aplinkybėms. Pavyzdžiui, jei mūsų kaimynė Baltarusija staiga taptų liberalios demokratijos valstybe ir ateityje priklausytų Vakarų bendruomenei, tai Pilietybės įstatymą galimą pakeisti ir jį pakeisti galima lengviau negu pačią Konstituciją. Noriu pasakyti, kad konstitucinis įstatymas suteikia lankstumo – atsižvelgiant į nūdienos aktualijas, parlamentas galėtų keisti ir valstybių sąrašą, ir pilietybės suteikimo kriterijus“, – komentavo A. Armonaitė.

Vis dėlto A. Armonaitės manymu, valdžios institucijos referendumui pasiruošti tinkamai nesugebėjo.

„Juokingiausia, kad kampanijos šūkis yra „reikia aiškumo“, bet to aiškumo informacinėje kampanijoje nėra. Yra tik vienas kitas aiškesnis balsas. Susitelkimo, galiu pasakyti, irgi nėra, nors pradžioje kelta idėja, kad reikia tokio susitelkimo, kaip tada, kai balsavimo dėl narystės ES. Deja, šis procesas nuvilia“, – kalbėjo parlamentarė.

Tiesa, Seimo narė pabrėžė, kad nepaisant aiškios informacijos apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo trūksta, nereikėtų prarasti vilties, kad Konstitucijos pataisai lietuviai pritars.

Vyriausybė pilietybės referendumą buvo įrašiusi į prioritetinių darbų sąrašą ir man atrodo, kad jie šio klausimo neišpildo, neįgyvendina. Nematau, kur yra įdėta darbo, bet mes negalime priiminėti kitų įstatymų, kol neįvyko referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Reikia stengtis siekti kuo pozityvesnio rezultato bet kurioje situacijoje. Aš palaikau pilietybės išsaugojimo idėją. Manau, kad turime stengtis, kad ta žinutė referendume būtų kuo pozityvesnė, kad ji būtų paskleista pasaulio lietuviams, nes pilietybės išsaugojimas taptų kvietimu sugrįžti, dalyvauti valstybės gyvenime“, – aiškino pašnekovė.