Nėra dienos, kai netrukus į „Euroviziją“ išvykstančios grupės „Katarsis“ narys, gitaristas Alanas Brasas nepaima į rankas gitaros – jis džiaugiasi galėdamas save išreikšti grodamas su skirtingomis grupėmis, o taip pat mėgaujasi groti mokydamas kitus. „Apskritai, esu žmonių žmogus, tad man labai patinka bendrauti, dirbti su mokiniais, groti su kolegomis, susitikti su publika. Tai mane labai įkrauna“, – LRT.lt sako jis.
Iki „Eurovizijos“ Bazelyje lieka vis mažiau laiko, tad LRT.lt kviečia geriau pažinti šiemet mūsų šaliai atstovausiančios grupės „Katarsis“ narius, daugiau sužinoti apie jų muzikinį kelią ir gyvenimą nužengus nuo scenos.
– Kaip prasidėjo jūsų muzikinis kelias?
– Mokiausi Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje, garsėjančioje sustiprintu muzikiniu ugdymu. Ten septynerius metus mokiausi groti pianinu, aštuntoje klasėje atsirado ir gitara. Netrukus įstojau į Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją, gitaros specialybę.
Jau tada viskas sukosi apie muziką ir kūrybą. Po pamokų su bendramoksliais rinkdavomės pagroti rūsyje, kurdavome savo dainas, buvome įkūrę grupę „Kieno miške kankorėžiai“. Prasidėjo pirmieji koncertai, išleidome mini albumą.
– Kaip prisimenate savo pirmąjį koncertą? Jau tada sužavėjo scena?
– Tiesą sakant, patį pirmąjį koncertą prisimenu miglotai. Kaip tik prieš jį susirgau, pakilo aukšta temperatūra, todėl tėvai bandė mane atkalbėti nuo pasirodymo, bet nepasidaviau ir kažkaip išprašiau, kad išleistų. Taigi iš pirmojo koncerto išliko tokie prisiminimai.
Turbūt scena labiausiai sužavėjo po to, kai su grupe pasirodėme alternatyvios muzikos festivalyje RUMSHK, po jo supratau, kad mano vieta scenoje. Taigi abejonių, kad savo ateitį siesiu su muzika, neturėjau jau nuo mokyklos, dar tada žinojau, kad stosiu į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją, kurioje šiandien studijuoju džiazo muzikos atlikimą. Ir man labai patinka, nors stengiuosi neapsiriboti vienu stiliumi.
Tiesą sakant, pradėjęs kurti maniau, kad linksiu į kažką sunkesnio, pavyzdžiui, roką, bet vos tik prisėdu kurti, gaunasi kažkas ramaus, melancholiško, su daugiau instrumentalo. Taigi dabar džiaugiuosi galėdamas išreikšti save per skirtingą muziką.
– Niekada nejautėte spaudimo iš aplinkos, kad muzika galbūt galėtų būti puikus hobis, bet profesiją reikėtų pasirinkti kitokią?
– Mano aplinkoje to nebuvo, labai džiaugiuosi, kad šeima visada mane labai palaikė.
– Turbūt dabar visas jūsų dėmesys sutelktas į „Katarsį“ ir nenumaldomai artėjančią „Euroviziją“, vis tik tai nėra vienintelė grupė, kurioje grojate, tiesa?
– Tiesa. „Katarsiui“, kaip ir sakėte, dabar skiriu daugiausia laiko ir dėmesio, tačiau įprastai savo laiką daliju tarp skirtingų projektų. Prieš trejetą metų pradėjau groti Gamkos grupėje, neseniai prisijungiau prie džiazroko grupės „Galera“.
– Šiemet išleidote ir solinį albumą?
– Taip, sausį pasirodė mano mini albumas „Pats kaltas“. Nors man labai patinka groti su skirtingomis grupėmis, jose esu labiau atlikėjas nei kūrėjas. Gamka yra savo projekto variklis, „Katarsiui“ kuria Lukas (L. Radzevičius – LRT.lt), mes su kitais grupės nariais prisidedame tik prie dainų aranžuočių. Taigi pastaruosius kelerius metus, kai apsigyvenau Vilniuje, nuo kūrybos buvau kiek atsitraukęs, bet jos labai trūko. Taip įrašiau penkias dainas ir gimė mano mini albumas, kurį prodiusavo geras draugas Matas Beržinskas.
– Atsiradus socialiniams tinklams, atsidaro ir daugiau kuriančių bei savo kūrybą skelbiančių internete. Ar sunku būti pastebėtam tokioje gausoje?
– Tie, kurie domisi alternatyvia scena, patikins, kad šiandien konkurencija išties yra labai didelė, kad išsiskirtum, reikia turėti duomenis, savitumo. Vis tik man svarbiausia, kad galiu save išreikšti, atlikti muziką ir dalytis savo kūryba. Aišku, visada malonu, jei ja kažkas susidomi, klausosi. Bet man nesvarbu, ar manęs klausosi dešimtys tūkstančių, ar keli šimtai – kiekvieną klausytoją labai vertinu ir labai džiaugiuosi.
– Ir vis tik tai dar ne visos jūsų muzikinės veiklos – esate gitaros mokytojas.
– Tai labai užpildantis ir daug vidinio džiaugsmo teikiantis darbas. Daugiausia dirbu su paaugliais, nors pas mane ateina ir maži vaikai, ir suaugusieji. Labai smagu matyti, kaip kiekvienas jų mokosi, tobulėja. Tačiau man taip pat svarbu, kad jie ne tik išmoktų groti – kadangi mano mokiniams tai veikiau yra laisvalaikio pomėgis, pažymių jiems nerašau, noriu, kad jie taip pat gerai praleistų laiką, pasimėgautų muzika, o kartais išsikalbėtų ar pasipasakotų.
Pamenu, kad pats Šiauliuose turėjau puikų gitaros mokytoją, kuris buvo ne tik mokytojas, bet ir draugas, kuris visad išklausydavo, palaikydavo ar tiesiog papasakodavo kažką įdomaus. Aš taip pat mėgstu bendrauti su savo mokiniais, sužinoti, kuo jie gyvena, kas jiems įdomu, svarbu. Apskritai, esu žmonių žmogus, man labai patinka bendrauti, dirbti su mokiniais, groti su kolegomis, susitikti su publika. Tai mane labai įkrauna.
– O kaip atitrūkstate nuo muzikos?
– Studijos, darbas su grupėmis ir mokiniais – esu nuolat apsuptas muzikos ir nėra dienos, kai nepaimu gitaros į rankas. Vargu, ar pavyksta atsiriboti, bet jei noriu pailsėti, susitinku su draugais, einu pasivaikščioti, įsijungiu kokį nors filmą ar serialą, labai mėgstu atrasti ką nors naujo ir nematyto.
– Turite mėgstamiausią serialą?
– Niekada nenuvilia „Ofisas“.
– O kokios muzikos klausotės laisvalaikiu?
– Labai įvairios! Mano grojaraštyje tikrai rastumėte ir vieną kitą Beyonce ar Arianos Grande dainą. Bene labiausiai laisvu metu mėgstu melancholišką muziką, jei reikėtų išskirti mano mėgstamiausius atlikėjus, paminėčiau Elliott Smith, King Krule, „Fontaines D.C.“, Jeff Buckley ir pan.
– Jau netrukus išvykstate į „Euroviziją“, su kokiomis mintimis ruošiatės kelionei?
– Iš pradžių buvo sunku patikėti, kad keliausime į tokį konkursą, kad pasirodysime tokiai didelei televizijos auditorijai, tačiau jau kurį laiką gyvename šiuo konkursu, tad manau, kad esame pasiruošę ir žinome, kas mūsų laukia. Bus daug darbo, tačiau stengsimės viską atlikti kiek galime geriausiai.
