Vienos dienos festivaliui „FFF!!!“ besiruošiantis kūrėjas Free Finga įsitikinęs – galimybė susiburti ir būti bendrume yra didžiausia šių laikų vertybė.
Viso pokalbio su Free Finga galite pasiklausyti čia:
– Kaip atrodė tavo dienos, besiruošiant vienos dienos festivaliui?
– Orų ministerija mums žada gerą orą, ateina karštoji banga – net jei bus lietaus, jis bus be galo gaivus. Su grupe vis dar repetuojame, kad galėtume parodyti geriausią muzikinę dalį, bet kadangi šis festivalis yra daugiau nei vien tik muzika, mums liko daug juokingų darbelių. Turime pasirūpinti kamuoliais – žaisime futbolą, stalo tenisą, šachmatus, stalo žaidimus. Bus ir maisto, ir gėrimų – norime, kad žmonės ateitų ir nebeišeitų.
– Ar tiesa, kad festivalyje telpa viskas, ką pats labiausiai mėgsti?
– Tikra tiesa (...). Mes į koncertus žiūrime labai atsakingai ir rimtai, todėl nenorėjome keltis į erdves, kurias kiti atlikėjai jau yra išbandę – „Litexpo“ po mūsų festivalio užsidaro metams. Tai yra proga apsilankyti įdomioje erdvėje, kurioje susitinka gamta ir miestas, pasiklausyti muzikos.
Vienintelis būdas priešintis chaosui, neteisybei, atskirčiai, interneto užvaldymui, propagandai yra būrimasis ir veikimas kartu.
Turėsime ir sceną, skirtą didžėjams – aš pasiilgau šokių, man atrodo, kad lietuviška šokių muzika šiandien yra neįdomi, tačiau renginyje mes turėsime braziliškos, lotynų muzikos – ji nuostabiai tinka, kai norisi šokti.
– Kodėl ėmeisi būtent festivalio formato?
– Man atrodo, esu labai nuoširdus. Dabartiniame kontekste, pasaulio nestabilume, vienintelis būdas priešintis chaosui, neteisybei, atskirčiai, interneto užvaldymui, propagandai yra būrimasis ir veikimas kartu. Man tai yra labai svarbu, noriu gerai praleisti laiką, kurį turime.
Aš noriu mėgautis kiekviena diena – šis jausmas atėjo, kai pradėjo daugėti blogų naujienų. Noriu daugiau atiduoti kitiems. Kartu mes galime išspręsti ir vienišumą, ir baimę, ir nepasitikėjimą.
– Kaip manai, kodėl pagalba jauniesiems talentams, mentorystė yra svarbi?
– Jaunieji talentai rodo kelią ir man, tarp mūsų vyksta apsikeitimas idėjomis, aš nuoširdžiai noriu pamatyti juos koncertuojančius, jie mane įkvepia (...). Festivaliai Lietuvoje miršta, norėčiau pradėti kažką naujo, nes žmonės vis dar nori linksmintis – manau, kad kartu galime pasiūlyti žmonėms langą į gerą laiką.
Festivaliai Lietuvoje miršta, norėčiau pradėti kažką naujo, nes žmonės vis dar nori linksmintis.
– Kaip tu jautiesi klausydamas savo kūrinių?
– Kartą prie manęs priėjo kaimynė ir pasakė: „Neturėjau progos tau pasakyti – taip gražu, ką tu pasakei – vėjau, man širdį prapūsk.“ Tai yra pats gražiausias dalykas. Menininkų rolė, ar bet jau mano, yra atliepti tai, ką jaučiame. Jei pataikau – man būna labai gera.
– Ar esi kritiškas sau ir savo kūrybai?
– Esu priekabus sau, žinau, kad nesu pats geriausias vokalistas, bet savo įgūdžius sudėjęs į vieną lėkštę, galiu paruošti visai gerą patiekalą.
– Kaip manai, ar lietuviško žodžio valdymas tau yra įgimta ar įgyta savybė?
– Kadangi turiu daug viešai kalbėti, tikrai manau, kad daug kas mane baustų, maišau lietuvių kalbą su anglų kalba, naudoju netaisyklingus kirčius, tačiau man tai patinka. Jei mane baudžia, kažką darau gerai. Lietuvių kalba yra lanksti, kai ji bus įsprausta į rėmus, ji mirs. Mūsų bandymas išsaugoti bočių kalbą yra labai garbingas, bet turime būti lankstūs, ir muzikoje galime nebijoti eksperimentuoti.
– Kaip tu įsivaizduoji, kaip ateityje gali skambėti Free Finga?
– Free Finga skyla į dvi dalis. Viena dalis išgyvena kažkokį didelį pokytį gyvenime, norisi trapiai jį aprašyti, tačiau kita mano pusė nori kurti trankią ir greitą muziką, jaučia poreikį patenkinti vidinį žvėrį. Visada esu tarp dviejų polių.
Visada esu tarp dviejų polių.
– Kaip atrodo tavo dienotvarkė? Ar joje daugiau kūrybos, ar vadybos?
– Dabar gyvenu tarp organizacinių reikalų, bet pastaruoju metu daug sportuoju, žaidžiu futbolo komandoje „Tūžis“, dalyvaujame mini futbolo lygoje – daug mano minčių nueina ten. Tuo pačiu aš mėgstu patinginiauti, noriu kažkur išvykti, nenoriu tik sėdėti ir dirbti, bandau gyventi smagu gyvenimą, kad vėliau nesigailėčiau, jog visą vasarą praleidau studijoje.
– Jei futbolo varžybos sutaptų su galimybe kažkur dalyvauti – kaip spręstum šį klausimą?
– Komandoje yra daugiau žaidėjų, paprašyčiau, kad mane pavaduotų, bet kartais man tenka rinktis.
– Ką palaikai Pasaulio futbolo čempionate?
– Iš pradžių norėjau jį boikotuoti, bet taip visuomet nutinka, kai prasideda čempionatas, – nevalingai pradedi jį stebėti. Man labai patiko japonų žaidimas, kaip ir norvegų. Palaikau mažesnes valstybes, norėčiau, kad laimėtų kažkas, kas dar nėra laimėjęs.
