„Pats noras rūpintis sveikata yra geras. Problemos prasideda tada, kai tyrimų yra daugiau negu skundų. Tada randama atsitiktinių nukrypimų, neaiškių žymenų, pradedamos konsultacijos dėl mažai reikšmingų rezultatų, kartojami tyrimai, didėja nerimas“, – apie pastaruoju metu vis labiau populiarėjantį „longevity“, kitaip ilgamžiškumo, reiškinį LRT.lt pasakoja šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius. Kitas pakalbintas gydytojas rezidentas Tadas Valentinas Alčauskas sako: „Su „longevity“ mada atėjo moksliškai nepagrįstų tyrimų ir lašelinių bumas.“
Prof. V. Kasiulevičius LRT.lt teigia, kad sveikas senėjimas yra rimta medicinos kryptis, o komercinis longevity yra įvairialypis reiškinys, nes jame kartu egzistuoja ir perspektyvus mokslas, ir agresyvi rinkodara.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Biologinį amžių nustatančių tyrimų nauda yra ribota, nes dažnai nėra aišku, ką gydytojas turi daryti su gautu rezultatu.
- Nėra tokio papildo, kurį būtų galima rekomenduoti visiems sveikiems žmonėms kaip įrodytą gyvenimo trukmės ilginimo ar senėjimo stabdymo priemonę.
- Problemos prasideda tada, kai tyrimų yra daugiau negu skundų.
- Patikimiausia „longevity“ medicina“ yra gerai veikianti šeimos medicina.
- Žmogaus senėjimas yra per sudėtingas, kad jį išspręstų viena ampulė ar kapsulė.
– Jūsų nuomone, longevity yra mokslu pagrįsta medicinos sritis, ar labiau mada ir rinkodaros sukurtas terminas?
– Žmogaus siekis kuo ilgiau išlikti sveikam yra visiškai pagrįstas. Medicinoje tam vartojame terminus „sveikas senėjimas“, „ligų prevencija“, „funkcinio pajėgumo išsaugojimas“, „įrodymais pagrįsta profilaktika“. Tai kasdienė šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų praktika. Tačiau komercializuotas žodis longevity šiandien dažnai reiškia ne įrodymais pagrįstą prevenciją, o brangiai supakuotą sveikatinimo industriją be aiškių indikacijų.
Man artima amerikiečių mokslininko Erico Topolo pozicija, kad ateities medicina turėtų transformuotis nuo reaktyvaus ligų gydymo prie ankstyvesnės širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir neurodegeneracinių ligų prevencijos.
Tokie tyrimai gali sukelti klaidingai teigiamų radinių, nerimą, papildomas nereikalingas intervencijas.
Prof. Vytautas Kasiulevičius
– Kurios populiarios longevity praktikos, jūsų galva, neturi medicininio pagrindo?
– Tiksliau būtų sakyti „neturi pakankamo įrodymų pagrindo rutiniškai rekomenduoti sveikiems žmonėms“. Dalis šių krypčių yra įdomios mokslui, tačiau kaip kasdienės medicininės intervencijos dar nėra įrodytos.
Biologinio amžiaus testai, kai pagal vieną parametrą ar skaičių siūlomas tyrimų, papildų ar infuzijų planas, gali būti naudingi moksliniams tyrimams, bet klinikinė interpretacija konkrečiam pacientui dažnai lieka neaiški. Tokioms praktikoms priskirčiau ir telomerų ilgio tyrimus, sveikiems žmonėms tampančius amžiaus ar ilgaamžiškumo matuokliais. Tam tikrą vaidmenį jie vaidina sergant kai kuriomis ligomis, bet ne kaip bendras profilaktinis testas.
Tokių priemonių arsenalą dažnai papildo intraveninės vitaminų, glutationo, magnio ar „detoksikacinės“ infuzijos sveikiems žmonėms. Intraveninė terapija turi medicininių indikacijų, bet nėra universalus sveikatinimo ar atjauninimo metodas. Hormonų, t. y. testosterono, augimo hormono, skydliaukės hormonų „optimizavimas“, kai nėra ligos, gali sukelti realią žalą sveikatai.
Metformino, rapamicino, senolitikų ar kitų vadinamųjų geroprotektorių skyrimas sveikiems žmonėms negali būti rutininė šeimos gydytojo praktika. Ir, aišku, pertekliniai tyrimai, pavyzdžiui: viso kūno magnetinio rezonanso tyrimas, navikiniai žymenys be indikacijų, labai platūs laboratorinių tyrimų paketai. Tokie tyrimai gali sukelti klaidingai teigiamų radinių, nerimą, papildomas nereikalingas intervencijas.
– Ar biologinio amžiaus testai, telomerų tyrimai, iš tiesų naudingi pacientui? Ką su tokiais tyrimais daryti?
– Biologinio amžiaus testai, epigenetiniai laikrodžiai, proteominiai, metabolominiai ar kiti modeliai mokslui yra įdomūs, nes jie gali padėti suprasti senėjimo biologiją ir rizikos fenotipus. Tačiau kasdienėje klinikoje jų nauda ribota, nes dažnai nėra aišku, ką gydytojas turi daryti su gautu rezultatu. Jeigu paciento „biologinis amžius“ yra, pavyzdžiui, septyneriais metais didesnis už chronologinį, šeimos gydytojo sprendimai vis tiek bus susiję su kraujospūdžio, lipidų, gliukozės, kūno masės, rūkymo, alkoholio, fizinio pajėgumo, miego, depresijos ar nerimo simptomų korekcija, vakcinacija ir atrankine patikra.
Tai, kad molekulė veikia ląstelėje ar pelės modelyje, nereiškia, kad ji pailgina sveiko žmogaus gyvenimą.
– Kaip vertinate longevity papildų, įvairiausių lašelinių industriją?
– Vertinu atsargiai ir gana kritiškai. Papildų rinka dažnai remiasi trimis dalykais: biologiniu pagrįstumu, mažos apimties tyrimais, dažniausiai tik su gyvūnais, ir žmogaus baime senti. Išaiškintas biologinis mechanizmas dar nėra klinikinė nauda. Tai, kad molekulė veikia ląstelėje ar pelės modelyje, nereiškia, kad ji pailgina sveiko žmogaus gyvenimą.
Mano jau minėtas NAD+ yra geras pavyzdys. NAD+ – svarbi organizmo medžiaga, tačiau jos naudojimo papildų forma klinikinių tyrimų duomenys prieštaringi arba nepakankami. NAD+ dalyvauja energijos apykaitoje, DNR pažaidų atsake ir kituose svarbiuose organizmo procesuose. Tačiau tai dar nereiškia, kad skiriant šiuos papildus pagerėja raumenų, smegenų ar kitų audinių funkcija. Mokslinėse apžvalgose nurodoma, kad nors NR ir NMN padidina NAD+ koncentraciją kraujyje, raumenyse NAD+ lygiai reikšmingai nepasikeičia, o raumenų mitochondrijų funkcijos pagerėjimo klinikiniuose tyrimuose nebuvo pastebėta. Intraveninės infuzijos sveikiems žmonėms kelia dar daugiau klausimų. Intraveninis NAD+ vartojimas gali padidinti NAD+ plazmoje, bet kartu daugėja jo skilimo produktų – nikotinamido, metilnikotinamido, ADP-ribozės.
Tai rodo, kad didelė dalis suleistos medžiagos greitai verčiama metabolitais, o ne pasiekia audinius taip, kaip reklamuojama. Be to, intraveninė terapija yra medicininė procedūra. Ji gali būti reikalinga esant dehidratacijai, malabsorbcijai (sutrikęs maistinių medžiagų virškinimas – aut. past.), konkrečių medžiagų trūkumui, bet kaip „detoksikacijos“, „imuniteto stiprinimo“ ar „atjauninimo“ metodas ji nėra pagrįsta. Lašinės infuzijos sukelta infekcija, flebitas (venos uždegimas – aut. past.), alerginė reakcija, elektrolitų ar vitaminų perdozavimas, vaistų sąveika yra reali, kaip ir klaidingas saugumo jausmas.
Papildas neturėtų būti skiriamas remiantis reklama ar biologinio amžiaus testo rezultatu.
– Ar yra papildų, kurių nauda ilgaamžiškumui tikrai įrodyta?
– Jeigu kalbame griežtai apie ilgaamžiškumą, nėra tokio papildo, kurį būtų galima rekomenduoti visiems sveikiems žmonėms kaip įrodytą gyvenimo trukmės ilginimo ar senėjimo stabdymo priemonę.
Papildų nauda galima esant tam tikrų medžiagų trūkumui. Vitaminas D gali būti naudingas esant jo trūkumui, osteoporozės ar griuvimų rizikai; vitaminas B12 vartojamas esant jo trūkumui, vegetarizmui, malabsorbcijai, metformino ar protonų siurblio inhibitorių vartojimui; geležis vartojama tik esant įrodytai geležies stokai; folio rūgštis – planuojant nėštumą ar nėštumo pradžioje; baltymų papildai gali būti naudingi vyresniems žmonėms, kuriems nepakanka baltymų arba yra sarkopenijos (amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos mažėjimas – aut. past.) rizika. Kreatinas kai kuriems vyresniems žmonėms gali būti svarstomas raumenų funkcijai gerinti, bet ne kaip gyvenimo ilginimo piliulė. Omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D tiriami įvairiose sveiko senėjimo srityse, bet net ir perspektyvūs biomarkerių pokyčiai dar nėra pailgėjusi gyvenimo trukmė.
Kita vertus, daugelis įrodymais pagrįstų rekomendacijų siūlo kai kurių papildų nevartoti. Pavyzdžiui, nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio prevencijai, o dėl multivitaminų ir daugumos kitų papildų naudos šių ligų pirminei prevencijai įrodymų nepakanka.
Papildas turi būti skiriamas remiantis indikacijomis, atsižvelgiant į mitybos ypatumus, paciento amžių, vartojamus vaistus, inkstų funkciją. Papildas neturėtų būti skiriamas remiantis reklama ar biologinio amžiaus testo rezultatu.
– Ar susiduriate su pacientais, kurie įtikėję longevity koncepcijos siūlomais tyrimais?
– Šeimos medicinoje vis dažniau matome pacientus, kurie ateina be aiškių skundų, tačiau atsineša didelį pageidaujamų tyrimų paketą. Dažnai tai yra išsilavinę, motyvuoti žmonės, kurie nori kuo ilgiau išlikti sveiki. Pats noras rūpintis sveikata yra geras. Problemos prasideda tada, kai tyrimų yra daugiau negu skundų. Tada randama atsitiktinių nukrypimų, neaiškių žymenų, pradedamos konsultacijos dėl mažai reikšmingų rezultatų, kartojami tyrimai, didėja nerimas.
Manau, šeimos gydytojo vaidmuo čia labai svarbus. Turime įvertinti, kokios yra realios rizikos, ko trūksta, kuriuos tyrimus verta kartoti, o kurių geriau nedaryti. Kaip minėjau, noras rūpintis sveikata yra geras, bet sveikatos valdymas turi remtis ne vien skaičiais, o sprendimais, kurie keičia klinikines baigtis.
– Ar longevity yra naujoji sveikatingumo revoliucija, ar tiesiog brangiai supakuotas senas patarimas: „Sveikai valgyk, judėk ir ilsėkis“?
– Nerūkyti, judėti, palaikyti normalų kraujospūdį, maitintis sveikai, miegoti, bendrauti, gydyti depresiją, skiepytis ir dalyvauti patikrose. Šie patarimai gal neatrodo futuristiniai, bet jų įrodymų bazė yra daug stipresnė negu daugumos brangių „anti-aging“ produktų. Kita vertus, nebūčiau visiškai ciniškas. Nauja yra tai, kad senėjimo biologija tapo rimta mokslo sritimi. Geriau suprantame uždegimą, imuninę sistemą, metabolizmą, mitochondrijas, ląstelių senėjimą, sarkopeniją, pažintinių sutrikimų riziką.
Ateityje genomika, proteomika, metabolomika, vaizdiniai tyrimai ir dirbtinis intelektas gali padėti tiksliau prognozuoti su amžiumi susijusių ligų riziką ir individualizuoti prevenciją. Tačiau šiandien didžiausia klaida būtų vietoje įrodytų intervencijų rinktis brangias, bet neįrodytas priemones. Kol kas patikimiausia „longevity medicina“ – gerai veikianti šeimos medicina.
– Kas šiandien longevity srityje jus labiausiai įkvepia ir kas labiausiai kelia skepticizmą?
– Labiausiai įkvepia tai, kad medicina vis daugiau kalba ne tik apie gyvenimo trukmę, bet ir apie sveiko gyvenimo trukmę. Ilgas gyvenimas be judrumo, atminties, savarankiškumo ir socialinio ryšio nėra tikras tikslas. Tikslas – kuo ilgiau išlikti funkcionaliam, savarankiškam ir gyvenančiam prasmingą gyvenimą. Įkvepia aiškėjanti galimybė mažinti didžiųjų su amžiumi susijusių ligų riziką: širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, neurodegeneracinių ligų, sarkopenijos, griuvimų, osteoporozės. Pavyzdžiui, 2024 m. „Lancet“ demencijos komisija nurodė, kad apie 45 proc. demencijos atvejų teoriškai būtų galima atitolinti arba išvengti veikiant 14 modifikuojamų rizikos veiksnių. Tai labai stipri prevencinės medicinos žinutė. Įkvepia ir tai, kad fizinis aktyvumas tampa metabolinės sveikatos ir pacientų savarankiškumo pagrindu.
Skepticizmą kelia longevity „paslapties“ kultūra, kai teigiama, kad yra vienas protokolas, viena infuzija, vienas papildas ar vienas biologinio amžiaus testas, kuris išsprendžia senėjimą. Žmogaus senėjimas yra per sudėtingas, kad jį išspręstų viena ampulė ar kapsulė.
Skepticizmą taip pat kelia gyvūnų tyrimų pervertinimas. Ląstelių perprogramavimas, senolitikai, NAD+ kelias, rapamicinas ir daugybė kitų dalykų yra moksliškai įdomūs, bet kol nėra gerų kokybiškų tyrimų su aiškiomis klinikinėmis baigtimis, neturėtume šių priemonių parduoti kaip įrodytos ilgaamžiškumo medicinos.
– Kokius tris patarimus duotumėte žmogui, kuris nori sveikas sulaukti 90 ar 100 metų?
– Pirmas patarimas – saugokite kraujagysles. Nerūkykite, kontroliuokite kraujospūdį, lipidus, gliukozę, kūno svorį, prieširdžių virpėjimą, miego apnėją, inkstų funkciją. Ribokite alkoholį. Dalyvaukite įrodymais pagrįstose vėžio patikrose, skiepykitės įvertinę savo amžių ir infekcinių ligų riziką. Tai nėra madinga, bet būtent šie dalykai labiausiai mažina infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, lėtinės inkstų ligos ir demencijos riziką.
Antras patarimas – tai fizinis aktyvumas. PSO rekomenduoja suaugusiesiems bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių intensyvaus aerobinio aktyvumo per savaitę, o raumenų stiprinimo veiklą – bent dvi dienas per savaitę. Vyresniame amžiuje raumenys yra jūsų nepriklausomybės garantas.
Trečia – investuokite į tarpasmeninius santykius ir kokybišką poilsį. Reguliarus miegas, psichikos sveikata, socialiniai ryšiai, klausos ir regos korekcija, intelektinė veikla ir prasminga kasdienė veikla yra ne mažiau svarbūs negu laboratoriniai rodikliai. Jeigu reikėtų pasakyti vienu sakiniu, sakyčiau: neieškokite amžinos jaunystės produkto – ieškokite būdo kuo ilgiau išlikti savarankiškiems ir gyvenantiems gyvenimą, kuris suteikia prasmę.
Alčauskas: yra pasipelnymo tikslais sukurtos klinikos, kurios siūlo neaišku ką
Kitas gydytojas, jaunosios kartos atstovas, – anesteziologijos gydytojas rezidentas ir jaunesnysis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo darbuotojas Tadas Valentinas Alčauskas skeptiškai vertina longevity madą.
„Joks sveiko proto gydytojas nebus prieš sveiką gyvenseną ir prevencinę mediciną, bet su longevity mada atėjo moksliškai nepagrįstų tyrimų bumas.
Kiekvienas tyrimas turi būti tikslingas. Prieš skiriant jį, gydytojas užduoda klausimą, ką tas tyrimas man parodys ir ką aš galėsiu pakeisti.
Jeigu žmogus pats imasi iniciatyvos save tirtis, taip pat turėtų užduoti sau šį klausimą. Pavyzdžiui, ką daryti su telomerų tyrimu (tyrimas matuoja chromosomų galuose esančias telomeras, kurios su amžiumi trumpėja. Tai leidžia tiksliai įvertinti biologinį amžių, – aut.past.) arba tyrimu, kuris vertina ląstelių energijos rezervus?
Ką daryti su tyrimo informacija, kuri sako, kad jūsų biologinis amžius keleriais metais skiriasi nuo metų skaičiaus pase? Nieko.
Žinoma, jeigu žmogus smalsus ir turi finansų, tegul darosi penkis tūkstančius tyrimų. Klausimas, kuris gydytojas jums tų tyrimų informaciją interpretuos. Taip. Yra klinikų, kurios konsultuoja mistinių sveikatos parametrų klausimais“, – sako T. V. Alčauskas.
Jis teigia, kad norint gyventi sveikai ir sumažinti lėtinių ligų riziką, pradėti reikia nuo paprastų, bazinių dalykų. Pavyzdžiui, dalyvauti profilaktinėse ligų programose, sveikai maitintis, laikytis miego režimo ir reguliariai judėti. Kad tai suprastum, anot jo, tikrai nereikia nustatinėti savo biologinio amžiaus.
Gydytojas kalba ir apie privačiose klinikose klestinčią įvairiausių profilaktinių lašelinių pasiūlą: pradedant lašelinėmis grožiui, baigiant antistresinėmis.
„Čia yra žmogaus skubėjimo išraiška. Mes nebeturime laiko pasirūpinti savo kūnu kasdien.
Pavyzdžiui, labai populiarios lašelinės pagirioms. Jų sudėtyje yra paprasčiausias vanduo. Galima pačiam gerti mineralinį vandenį, bet galima už 300 eurų jo susilašinti.
Kad ir kokios būtų siūlomos lašelinės, jos neapsaugos jūsų nei nuo infarkto, nei nuo insulto. Manau, tai yra pasipelnymo tikslais sukurtos klinikos, kurios siūlo neaišku ką.
Kartais juokauju su kolegomis, kad kai jau nebeturėsiu sąžinės, išeisiu dirbti į kokią privačią Laimo ligos kliniką ir lašinsiu sveikam žmogui antibiotikus“, – savo nuomonę apie longevity dėsto gydytojas.
