Šeimininkai augintinius dažniausiai įamžina nuotraukose, paveiksluose ar net tatuiruotėse. Tačiau Evelina Dvojakovskaja pasirinko kitą būdą – ji augintinių kopijas kuria iš vilnos. Kaip gimsta tokie darbai, rodyta laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.
Reportažą galite žiūrėti čia:
Iš pirmo žvilgsnio – tai tik vilnos kuokštelis, adata ir karkasas iš vielos. Tačiau Evelinos rankose šios paprastos priemonės virsta mažais šunimis, katinais, paukščiais ar net žirgais. Šis pomėgis Evelinos gyvenime atsirado visai netikėtai – prieš pusantrų metų. Vieną žiemos dieną, tvarkydamasi namie, ji rado vėlimo adatų rinkinį. Kūryba Evelinai nesvetima, jai patinka piešti, mokėsi siūti ir modeliuoti, tad netrukus kilo mintis pabandyti ką nors nuvelti.
„Sugalvojau nuvelti savo šuniuką, bet padaryti tokį mažiuką, tiesiog atminimui, ne atminimui, kad būtų. Galiu pasakyti, kad Džekas yra mano pagrindinis įkvėpėjas, nuo jo viskas ir prasidėjo. Ir man kažkaip taip patiko šitas darbas, kaip meditacija kažkokia“, – sakė mergina.
Paskatinta mamos, Evelina Džeko nuotrauka ir maža vilnone jo kopija pasidalijo rankdarbių grupėje socialiniuose tinkluose. Netrukus telefonas ėmė mirgėti nuo pranešimų – žmonės pradėjo itin aktyviai domėtis Evelinos darbais. Taip pomėgis pamažu virto veikla, džiuginančia ir kitus. Kiekvienas Evelinos darbas prasideda ne nuo vilnos, o nuo augintinio istorijos.
„Reikia didelės meilės gyvūnams, nes norint padaryti taip, kad miniatiūra atrodytų kuo panašesnė į gyvūnėlį, tu turi labai gerai įsižiūrėti į nuotraukas, pajusti žmogaus aprašymą apie šitą gyvūną, nes kartais žmonės užsisakinėja atminimui, nes jau ten nebeturi gyvūnėlio arba turi labai mažai nuotraukų. Tad visada paklausiu, ar yra kažkokių papildomų bruožų“, – sakė kūrėja.
Iš pradžių Evelina vėlė visai mažas, maždaug penkių centimetrų figūrėles. Dabar jos darbai didesni – dažniausiai 10–12 centimetrų. Ji pasakoja, kad visko mokosi pati ir su kiekvienu darbu vis geriau supranta, kaip formuoti kūną, išgauti kryptį ir suteikti ne tik panašią išvaizdą, bet ir charakterį.
Vieną miniatiūrinį gyvūną Evelina gali nuvelti per kelias dienas. Nors dažniausiai užsakomos šunų ir kačių miniatiūros, jai teko velti ir paukščiukus, ir triušius, net žirgo miniatiūrą. Kruopščiame darbe pasitaiko ir linksmų nesusipratimų.
Viena moteris užsakė kopiją savo augintinio taksiuko. Evelina padarė kopiją, išsiuntė ir jai atsakė: „Tai išvis ne toks gyvūnas kaip turėtų gautis, neatrodo, kad gyvas.“ Mergina atsiprašė, kad taip įvyko, moteris prašė perdaryti, kad būtų, kaip nuotraukoje. Evelina pasiaiškino, kokioje nuotraukoje – pasirodė, kad toje, kur ji laikė ant rankų savo Džeką. Teko aiškinti, kad visgi miniatiūra nėra tas pats, kas realus realaus dydžio gyvūnas.
Be gyvūnų miniatiūrų Evelina kuria ir seges, pakabukus, edukacinius žaisliukus vaikams. Kartais ji imasi visai netikėtų projektų – pavyzdžiui, neseniai Šaltibarščių festivalio proga vėlė šaltibarščių lėkštučių formos seges.
