Gamtos mylėtojas, tyrinėtojas ir fotografas Marius Čepulis įsitikinęs – jei ne jo žmona, vargu ar būtų atrakinęs tiek gamtos paslapčių ir užfiksavęs tiek jos stebuklų. Gamtininkas džiaugiasi ne tik žmonos kantrybe, kai namai trumpam pavirsta egzotiškų gyvūnų prieglauda, bet ir jos palaikymu profesinėje srityje.
– Ar gamtininko profesiją pasirinkai pats, ar manai, kad tokiu gimei?
– Aš visada norėjau būti gamtininkas. Teta tai išpranašavo, nes pusvalandį galėdavau apžiūrinėti vieną vikšrą – sakė, turiu būti gamtininku, tai ir tapau. Fotografija atsirado vėliau, paauglystėje, kadangi mano dėdė buvo fotografas ir dalis jo technikos pakliūdavo į mano ir mano brolio rankas. Abu ir tapome fotografais.
Pirmieji mano tyrinėjimai buvo labai paprasti, rinkau vabzdžių kolekcijas, vėliau bandžiau preparuoti kurmį, bet ne su skalpeliu, o su peiliu, tai greit apsitaškiau žarnomis ir nebeliečiau kurmių.
– Kokius gyvūnus esi laikęs ar globojęs savo namuose?
– Geriau klausti, kokių aš esu neturėjęs. Vienu metu esu auginęs visą zoologijos sodą, todėl man net sunku prisiminti. Tačiau namuose tikrai buvo skorpionų, paukštėdų, žalčių, pitonų, papūgų – bet tai net neįdomu, buvo iguanų, šimtakojų, nemažai turėjau varlių. Vaikystėje dažniau gyvendavo driežai ir sužeisti ar rasti paukščiai, meškėnai, šeškai. Peliukų net neverta vardyti.
– Kaip į tavo zoologijos sodą namuose žiūrėdavo tavo tėvai?
– Didžiausias zoologijos sodas atsidarė, kai jau pabėgau nuo tėvelių, bet namuose labiausiai visada norėjau šuniuko. Reikėjo prašyti labai ilgai, vėliau šuniukai keitėsi.
Man daiktų nereikia, gal povandeninės kameros dėklo ir reikėtų šiuo metu, bet nežinau – daugiau nieko.
– Kaip tau pavyksta atsisveikinti su gyvūnais?
– Aš žinau, kiek tie gyvūnai gyvena, aš žinau, kad jie negyvens amžinai ir nuo pradžių tam esu pasiruošęs. Pasiruošti, tai reiškia žinoti, kad bus sunku, bus liūdna, bet su tuo susitaikai. Prieš kelis mėnesius įvyko tragedija, katė susirgo infekcija, kuriai pasiruošti buvo neįmanoma. Tuo atveju – tris dienas paverki, viską išverki ir gyveni toliau.
– Ar yra gyvių, kurių labai nemėgsti?
– Yra dideli vabalai dusios – su jomis viskas yra gerai, bet jų lervos atrodo kaip iš fantastinių filmų. Tos lervos yra tikri ateiviai su dideliais žandais, kurie dar ir gali pasikelti ant kojų – labai gražūs, bet kartu ir labai baisūs. Lervos dar ir cypia, jų galima rasti pakrantėse.
– Kokie gyvūnai yra patys romantiškiausi?
– Vorai. Kas gali būti romantiškiau – voras, norėdamas susiporuoti su patele, supakuoja į voratinklį jai dovaną ir ji ja maitinasi. Kol ji maitinasi, voras ją apvaisina ir pabėga. Jei dovana būtų nesupakuota, galbūt patelė spėtų jį nugalabyti. Vorai taip pat sugalvojo, kam čia reikia vargti ir kartais supakuoja ne musę, o šiukšlę ar šapelį.
Jeigu nori užsiimti mėgstama veikla, turi kažką aukoti.
– Koks gyvūnas galėtų būti prezidentas?
– Prezidentas turėtų turėti smegenų, turėtų būti sumaniausias gyvūnas – stuburinis gyvūnas. Iš paukščių – kranklys, erelis. Ereliai nėra labai protingi, bet jie mato puikiai ir yra labai plėšrūs. Iš žvėrių tai galėtų būti banginiai arba orkos. Delfinai yra taip pat labai protingi, tačiau jie yra ir gudrūs, mėgsta užsiimti prievarta, kartais ir puola žmones, norėdami poruotis.
– Kas tau šiandien yra geriausia dovana?
– Patirtis ar kelionė, ar laikas su tuo žmogumi, kuris dovanoja. Man daiktų nereikia, gal povandeninės kameros dėklo ir reikėtų šiuo metu, bet nežinau – daugiau nieko.
– Ar jaunystėje galvojai apie šeimą?
– Gal dabar žmonės ir daro sąrašus – apsimoka ar neapsimoka turėti santykius ar juos oficialiai registruoti. Anksčiau negalėdavai nevesti, dabar gali gyventi ir tai daryti, anksčiau turėjai vesti, tokios buvo tradicijos ir tokia buvo visuomenė. Bet, aišku – niekada to nepergalvojau – myli ir vedi, jei nemyli, tai ir nevedi.
– Ar žmona tau padeda būnant tokios profesijos atstovu?
– Be žmonos nebūtų gamtininko, nebūtų Mariaus Čepulio. Be šeimos palaikymo: tiek žmonos, tiek tėvų, tiek brolio, tikrai nieko nebūtų buvę. Jeigu nori užsiimti mėgstama veikla, turi kažką aukoti – yra keturi vaikai, laiko reikia viskam. Todėl pagalba yra labai svarbi, už ją būsiu visada dėkingas.
– Ar žmona tau draudžia parsinešti kokius nors gyvūnus namo?
– Jokių tarakonų! Kai reikėjo juos filmuoti, tai slapta juos atsinešiau ir uždariau vonioje, kad niekur neišbėgtų. Panašiai yra su varnomis: kažkada mieste pakalbinau varnas, bet namo žmona neleido pakviesti. Namuose yra katė.
Viso pokalbio klausykite laidos įraše.
