„Kai pamačiau keturmetę mergaitę smėlio dėžėje, negalėjau pamiršti jos rudų akių. Pajutau didžiulį norą pakviesti ją į šeimą, nutiesti kelią tolimesniam jos gyvenimui. Romų tautybės vaikams beprotiškai sunku surasti globėjus. Tikėtina, kad jos laukė gyvenimas globos institucijoje“, – pasakoja Vilniuje gyvenanti globėja Ingrida, jau vienuolika metų kartu su vyru globojanti Mariją. Apie tai rašoma projekto „Vaikai yra vaikai“ rengėjų pranešime žiniasklaidai.
Dabar globėjai parenkami pagal vaiko poreikius
Ingridai minčių apie globą kildavo dažnai, ypač kai su vienoje vaikų paramos akcijoje dirbusiais vyro tėvais keliaudavo aplankyti globos namuose augančių vaikų. Susitikimas su penkiamete mergaite buvo lemtingas.
„Mes su anyta vežėme akcijos diplomus ir smėlio dėžėje atsitiktinai pamačiau ją, simpatišką, mažą mergaitę. Kažkas širdyje suvirpėjo. Grįždama namo jau buvau apsisprendusi ją globoti. Su vyru kalbėjomės keletą dienų, vyro tėvai taip pat turėjo abejonių, ar tikrai sugebėsime. Mūsų pasiryžimas buvo stipresnis“, – prisimena globėja.
Ingridos globos pradžia buvo prieš 11 metų, kai globėjai galėdavo pabendrauti su globotiniais iš globos namų ir pakviesti juos į šeimą. Dabar šeima renkama vaikui. Globėjo parinkimo komisija, įvertinusi konkretaus vaiko poreikius, vertina galimų globėjų lūkesčius ir galimybes, parenka geriausiai vaiko interesus tinkantį globėją. Parinktas globėjas gauna informaciją apie vaiką, gali su juo susipažinti.
Įsiklausyti, kalbėtis ir išlikti kantriems
Prieš 11 metų Ingrida dirbo aukle, tad į šeimą atkeliavus Marijai, ji veždavosi mergaitę kartu pas auklėjamą vaiką. „Esu labai dėkinga savo bičiulei, kuri leisdavo atvykti kartu su ja, abu migdydavau pietų miego“, – pasakoja globėja.
Ingrida atvira – pirmas savaites buvo „medaus“ laikotarpis, o vėliau pradėjo skleistis karštas globotinės temperamentas, greitai atėjo iššūkių metas. „Buvo toks laikotarpis, kai sakydavo, tu nesi mano mama. Kažkuriuo metu tapau atstumtąja šeimoje, nes mergaitė mano vyro klausydavo, elgdavosi pavyzdingai, o aš susirinkdavau visus nemaloniausius žodžius“, – pasakoja Ingrida.
Globėjai ypač padėjo konsultacijos su globos koordinatoriumi. Reikėjo laiko, įsiklausymo, daugiau kartu praleistų valandų laiko, prie stipresnio ryšio kūrimo prisidėjo ir kelionės drauge į šokių būrelį, kurį ypač pamėgo Marija. „Teko išlaukti, būti kantriai, kol jos požiūris pradėjo keistis. Vėliau teko susidurti ir su paauglystės iššūkiais, kai vėlgi prireikė laiko, pokalbių, konsultacijų. Nebūkime naivūs, kad viskas bus gražu ir pūkuota. Manau, kad su panašiomis problemomis susiduria visos vaikų turinčios šeimos ir nereikėtų išskirti globojamų“, – įsitikinusi Ingrida.
Padeda atvirumas
Kokia buvo Marija globos pradžioje ir dabar – kaip diena ir naktis. Greitai 16-ąjį gimtadienį švęsianti mergina mokykloje užima seniūnės pavaduotojos pareigas, toliau lanko itin mėgiamus gatvės šokius, daug laiko praleidžia su bendraamžiais. „Iš pradžių ji norėjo kuo greičiau užaugti ir palikti tėvų namus. Bet čia turbūt daugelio vaikų svajonės. O dabar ji niekur neskuba, jaučiasi saugi, nurimusi, pilnavertė šeimos narė. Juokauja, kad gyvens pas mus iki 30 metų“, – šypsosi Ingrida.
Pasak globėjos, mergina puikiai sutaria ir su seneliais, kuriems ji – pirmoji anūkė, kuri labai mylima ir lepinama. „Kaip minėjau, tikrai ne viskas globos metu buvo sklandu. Tačiau, kai šeimoje lankosi vaiko teisių specialistai ir globos koordinatorė, visuomet atvirai pasakojame, kaip mums sekasi, kokios konkrečios problemos kyla. Marija irgi viską tiesiai iškloja, kas jai ant širdies guli. Tuomet visi kartu galvojame, kaip spręsti sunkumus. Nieko neslepiame, Marija irgi viską mato. Atvirumas tikrai padeda“, – neabejoja Ingrida.
Globėjos nuomone, nors viešojoje erdvėje vis dažniau girdima apie globą, pasakojamos globėjų istorijos, bet žmonės vis tiek dar nenoriai apie tai kalba. „Marija mokykloje nieko neslepia šia tema ir ateityje pati norėtų globoti. Bet ji drąsi, tvirta mergina ir džiaugiuosi, kad tokia užaugo“, – sako Ingrida.
Ji dalinasi, kad Marija yra apsisprendusi pasikeisti pavardę į globėjų ir labai to laukia. „Norėjome ją įvaikinti ir suteikti pavardę, bet pasitarę nusprendėme likti globėjais. Vaikas žino visą šeimos istoriją, savo seseris, mamą, tačiau savo tėvais laiko mus“, – pasakoja Ingrida.
Moteris visiems, kurie svarsto apie globą, siūlo neabejoti ir daugiau pasitikėti savimi. Puiki Globėjų ir įtėvių rengimo (GIMK) programa padės išsigryninti, ar tai tas kelias. „Dabar žvelgiant į prieš 11 metų žengtą žingsnį, galiu pasakyti, kad buvome labai drąsūs. Nežinau, ar dabar pasiryžtume. Nors susipažinus su Egle Vaitkevičiene ir jos vyru, kuri šeimynoje užaugino dešimtis globojamų vaikų, gavau pliūpsnį motyvacijos ir jau vėl kirba mintis globoti. Gal kai Marija baigs mokyklą ir neturėsim ką veikt...“, – šypsosi Ingrida.
Balandžio duomenimis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4046, o globos institucijoje (šeiminiuose namuose) – 958 vaikai. Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 54 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3096 globėjų šeimos, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.
Likus dviem savaitėms iki visose Lietuvos savivaldybėse vyksiančios Vaikų globos savaitės, Vaiko teisių gynėjų Globos centrų tinklo projektas „Vaikai yra vaikai“ kviečia susipažinti su globėjais. Jie pasakoja apie pasirinkimą globoti, kaip jie atliepia tėvų globos netekusių vaikų emocinius poreikius, kokius vyraujančius mitus vis dar tenka paneigti ir ką jiems reiškia globa. Vaikų globos savaitė šiemet minima birželio 22–28 dienomis. Tradicinis globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“ birželio 27-ąją įvyks Šiauliuose.
