Jau daugiau nei pusę amžiaus trumpiausią metų naktį Kernavėje minios žmonių susirenka drauge paminėti tradicinę Rasos šventę, kurioje prisimenami senieji, mūsų protėvių papročiai.
Pagal ikikrikščioniškas tradicijas Rasos šventė Kernavėje vėl atgaivinta dar 1967-aisiais ir čia vyksta kasmet. Ir šiemet žmonės čia rinkosi jau pirmadienį nuo vidudienio, kai mietelyje pradėjo veikti amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė.
Popietę prasidėjo kupoliavimas su žolininke, vainikų pynimai, žolynų burtai, o vakarop duris atvėrė apeiginiai vartai, turintys ir simbolinę reikšmę – tradiciškai kiekvienas praeidamas pro juos turėdavo nusiprausti, simboliškai apsivalyti. Iškart po to Pilies kalno papėdėje ir prasidėjo linksmybės – skambėjo dainos, sukosi apeiginiai rateliai, žaidimai.
Tradicinė Rasos šventė neapsieina ir be aukuro, stebulių ir šventės laužų, vainikų plukdymo, šokinėjimo per laužą, paparčio žiedo paieškų, prausimosi rasa ir tekančios saulės pasitikimo ant piliakalnių.
Visi šie Rasos šventės, dar vadinamos Kupolinėmis, papročiai įprasmina aukščiausią saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.
Šventės akimirkos – LRT.lt fotoreportaže.
