„Ar tiesa, kad namie ant palangės auginamos prieskoninės žolelės yra ne tokios geros kaip iš daržo? Ar apskritai yra skirtumas, kur auginame prieskonius ar pomidorus, kitas daržoves: ant palangės, balkone ar lauke? Girdėjau kalbų, kad mieste oras užterštas, vazone žemės mažai ir kokybė dėl to gali nukentėti. Kita vertus, juk neaišku, kuo daržoves tręšia jomis prekiaujančios močiutės...“, – domisi Agnė.
Vilniaus kolegijos dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas, lektorius Tomas Čižokas vardijo, kokius pliusus ir minusus turi prieskoninių augalų auginimas ant palangės.
Visų pirma, tai labai patogu, nes galima pasiekti lapelį ištiesus ranką ir iš karto jį naudoti maistui. Taip pat galima pasipuošti namų aplinką ir kontroliuoti situaciją: pasirinkti žemes, ekologiškas trąšas. Taip yra mažesnė tikimybė, kad augalai susirgs ar juos apniks kenkėjai, nebent jiems būtų sudarytos itin netinkamos sąlygos.
Kalbant apie skonines savybes, laimi lauke auginamos žolelės: jų skonis intensyvesnis, nes natūrali saulės šviesa skatina didesnę medžiagų, suteikiančių skonį, gamybą, taip pat gali būti daugiau vitaminų. Šiaurinėje buto pusėje augalams ypač trūks šviesos ir jie tįs, bus gležnesni, o skonis – silpnesnis. Augalai, auginami ant palangės, taip pat ribotai iš dirvožemio gaus maisto medžiagų.
„Taigi vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau aš už tai, kad ką nors namuose užsiaugintume. Jei nesame ypatingi gurmanai, tai ir jų skoninių savybių mums greičiausiai pakaks“, – sakė lektorius.
O kas laukia ant palangės ar balkone auginamų daržovių? T. Čižokas pastebėjo, kad jei nuspręsime auginti agurkus, reiktų rinktis savidulkes veisles, nes kitu atveju bitutės jais nepasirūpins ir žiedai bus tušti. Agurko ar pomidoro skonis labai priklauso nuo saulės šviesos, tad jeigu jos mažai, namuose tikrai nepavyks sudaryti tokių sąlygų kaip šiltnamyje ar lauke.
Dėl galbūt didesnio oro užterštumo mieste specialistas nesijaudina. Oras cirkuliuoja laisvai, tad jo užterštumas balkone gali būti ne ką didesnis už užterštumą netoliese esančiame darže, na, nebent gyvenate vienkiemyje tarp miškų. „Augalai linkę blogas medžiagas sugerti, bet gali jas pašalinti. Be to, lietuviai myli medžius ir krūmus, miestai apželdinti, tad mūsų oro užterštumo nepalyginsi su, pavyzdžiui, Kinijos didmiesčiais. Tad Lietuvoje augančių daržovių aš nebijočiau, išskyrus auginamas prie autostrados ar geležinkelio“, – sakė T. Čižokas.
Neretai daržo neturintiems ir daržoves ant palangės auginantiems žmonėms kyla klausimas dėl jų tręšimo: vazonai nedideli, bet tręšti vis tiek baisu. Specialistas sako, kad į vazoną patupdytam augalui trąšų tikrai reikės. Vazono žemėje esančias maisto medžiagas jis per kurį laiką „suvalgys“, nes intensyviai „dirba“ – auga, žydi, brandina vaisius, uogas – ir maisto jam reikia daug.
„Siūlau nebijoti naudoti biologinių trąšų, jų yra įvairiausių – ir jūros dumblių suspensijų, ir paukščių ar galvijų mėšlo granulių. Daugelis bijo pastarųjų kvapo, tačiau jos jo neturi, yra sausos ir nesunkiai įterpiamos į dirvožemį, kur maisto medžiagas išskiria po truputį. Naudoti mineralinių trąšų valgomiems augalams nerekomenduočiau, jas palikčiau vejai ar dekoratyviniams augalams, na, dar galima jų berti į vagą bulvėms – kol jos užaugs, poveikio tikrai neliks“, – sakė T. Čižokas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad tręšiant labai svarbu žiūrėti, kas parašyta ant pakuotės (skirtingų gamintojų produktų koncentracija skiriasi), kad nepadaugintume trąšų.
