Buvęs modelis, modelių agentūros „Image Group“ bendraturtė Julija Maslinskaja-Ulvydienė ir jos vyras verslininkas Nerijus Ulvydas – pora, kuri kartu 21-erius metus. Moteris juokauja, kad jiedu pažįstami jau taip seniai, jog kartais atrodo, kad tai Nerijus praeitame gyvenime, kokiame keturioliktame amžiuje, sudegino ją ant laužo – ir taip pat jiedu yra sutarę susitikti po kitos reinkarnacijos.
Kokia jų gražių santykių formulė? Portalas LRT.lt tęsia publikacijų ciklą apie poras, drauge per gyvenimą žengiančias ne vienerius metus, ir domisi, kas joms padeda išlaikyti tvirtus santykius ir įveikti nesutarimus.
– Prašysiu atsiminti, kada ir kaip jūs susipažinote. Ar daug laiko užtruko, kol supratote, kad esate vienas kitam skirti?
Nerijus: Esame kartu jau dvidešimt vienerius metus, iš jų aštuoniolika susituokę, tačiau susipažinome dar seniau. Tai nutiko, kai pradėjau dirbti modeliu agentūroje „Image Group“, o Julija buvo viena iš jos bendrasavininkių.
Julija: Ilgai nelaukęs Nerijus pradėjo rodyti man dėmesį, bet tuo metu buvau susaistyta pirma santuoka ir visaip jo vengiau. Matyt, jutau, kad „geruoju“ nesibaigs.
Nerijus: Vėliau buvo laikotarpis, kad dėl užimtumo nuo modelio darbo nutolau ir kurį laiką mes nesimatėme.
Julija: Kartą agentūra organizavo vakarėlį ir kolegės įkalbėjo mane pakviesti Nerijų su intencija, kad man jis tikrai neatsakys. Tada tarp mūsų ir įvyko „click’as“. Išsiskyrusi dar nebuvau, bet man labai reikėjo spyrio, kad tam pasiryžčiau, ir po to vakarėlio viskas labai greitai išsisprendė.
– Kokios vienas kito savybės jus labiausiai sužavėjo pažinties pradžioje?
Julija: Su Nerijaus atėjimu pasikeitė pats mano gyvenimas: pasidarė dinamiškesnis, laisvas nuo dogmų, apskritai pilnas nuotykių. Turbūt ne veltui sakoma, kad Skorpionai pakeičia likimus (šypsosi).
Manau, mane traukė jo ryžtas, ta „nėra jokio palauk“ nuotaika, tam tikros mano pačios užmirštos savybės, kurias reikėjo prikelti. Džiugu, kad susitikome būdami jauni ir kartu gana subrendę, tad viskas atsitiko laiku.
Nerijus: Nekalbant apie Julijos išvaizdą, kuri buvo svarbiausia susižavėjimo priežastis, patiko jos pasitikėjimas savimi, stilingumas, linksmas būdas, lengvas avantiūrizmas, gebėjimas bendrauti įvairiomis temomis. Tai žmogus, su kuriuo niekada neliūdna.
– O už kokias savybes vienas kitą pagirtumėte dabar?
Julija: Panašu, kad susikeitėme vietomis: būdamas „degtuku“ jaunystėje Nerijus metams bėgant pradėjo kontroliuoti emocijas, į viską reaguoja „išlaikytai“ ir be niekam nereikalingų dramų. Tuo tarpu aš buvau labai „išlaikyta“ jaunystėje, o dabar esu linkusi į viską reaguoti perdėtai.
Nerijus: Aš galiu pagirti save už kantrybę ir sugebėjimą ramiai reaguoti į tas perdėtas dramas (šypsosi). O jei rimtai, yra begalė savybių, už kurias galėčiau pagirti Juliją. Gal tiesiog ankščiau minėti privalumai dar labiau išryškėjo ir toliau mane žavi.
– Kai susipažinote, Julija buvo žinomas modelis, kaip ir kitos dvi agentūros „Image Group“ steigėjos Renata Mikailionytė ir Meda Jonaitytė. Ar jums, Nerijau, nebuvo baugu, kad tokia gražuolė jus atstums?
Nerijus: Kai kažko sieki, tavęs neturi bauginti nesėkmės – tai tik laikinos kliūtys, einant tikslo link. Aš gi atvažiavau iš Šilutės į Vilnių jo užkariauti (šypsosi).
Julija: Žodis „baugu“ yra ne apie Nerijų!
– Renginiuose jūs nuolat būnate kartu ir labai gražiai atrodote. Ar visur vaikštote kartu, ar tik į renginius? Ir nejaugi nebūna taip, kad vienas nori į kažkokį renginį, kuris kito visai nedomina?
Julija: Ačiū už komplimentą. Vaikštome susikibę už rankučių, tas tiesa. Iš esmės mūsų interesai sutampa. Turime bendrų draugų kompanijų, kartu keliaujame, dalyvaujame renginiuose. Gal kiek sunkiau Nerijų privilioti apsipirkti – dažnai sulaukiu pasiūlymo daryti vaizdo įrašus iš matavimosi kabinos (šypsosi).
Nerijus: Julija mane kviečia į įvairiausius mados renginius, kuriuose aš su malonumu dalyvauju. Kadangi pats užsiimu kikboksu, ir žmoną juo sudominau, dabar nepraleidžiame nei vieno turnyro. Taip pat įtraukiau ją į automobilių sportą. Turime daug bendrų pomėgių, todėl nenuostabu, kad daug laiko leidžiame kartu.
– Kad ir kaip šauniai atrodytumėte kartu, vis tiek nepatikėsiu, kad niekada nesibarate ir nesipykstate... Tad kaip elgiatės konfliktinėse situacijose, koks jūsų receptas?
Julija: Mes abu esame stiprios asmenybės. Neslėpsiu, būna, pasipešiojam, bet vargu ar tai galima pavadinti konfliktu. „Atiduok mano žaislą!“ – „Neduosiu!“ – „Atiduok, sakau!“, – būna tokių audrų vandens stiklinėje...
Ir ne, mes nesugebame patylėti. Jei vyras tyli, suprantu – tai blogas ženklas, perlenkiau lazdą, jis rimtai supyko. Belieka murkti, kartais paverkti, kad ir man būna sunkių momentų. Jis žino tas mano nekaltas manipuliacijas (juokiasi).
Nerijus: Jei kalbame apie receptus – vyras šeimoje gali būti arba teisus, arba laimingas (šypsosi). Jei jau kilo kažkokių nesutarimų, visada stengiamės juos išspręsti, o ne palikti kabėti. Pykčiai ir nesusipratimai ilgainiui susikaupia, na, o tada jau gresia sprogimas nuo menkiausios kibirkšties.
– Gal galite palyginti, kaip jūsų požiūris į nesutarimus keitėsi per tiek kartu praleistų metų – gal seniau elgdavotės kitaip, bet laikui bėgant padarėte tam tikrų išvadų?
Julija: Jaunystėje vis kažką vienas kitam įrodinėjome, kol nesusivokėme, jog abu esame kieti. Pradžioje mano iniciatyva net turėjome atskirus finansus – taip aš rodžiau savo nepriklausomybę. Dabar man visa tai atrodo kaip jaunatviško maksimalizmo protrūkis.
Nerijus: Jaunystė – kvailystė, buvo daug nereikalingų emocijų. Metams bėgant tiesiog supranti, kad tie nesutarimai niekam nereikalingi ir kur kas paprasčiau, kai jų gali išvengti.
– Kai su Julija tarėmės dėl fotosesijos, ji minėjo, kad abu kartais mėgstate pasimaivyti, tik šįkart pasistengsite neišsišokti iš konteksto. Gal iškrečiate kažką tokio, ko, pasak aplinkinių, brandaus amžiaus žmonėms jau nereikėtų daryti?
Julija: Pasimaivyti – ne tas žodis, veikiau – užimti eterį. Bet kvailysčių nebedarome po keturiasdešimtmečio sukakties. Nukreipiame savo energiją į rimtus užsiėmimus, daug keliaujame.
Esame užkietėję „benzingalviai“. Kadangi turime sportinį automobilį, priklausome „Porsche“ entuziastų klubui, dalyvaujame jo organizuojamose varžybose bei kituose autosporto renginiuose.
Visiškai suraganėjome mūsų mokytojos Vilijos Lobačiuvienės dėka – esame diplomuoti jos mokyklos atstovai. Kartu užsiimame bioenergetikos ir ezoterikos praktikomis. Pastaruoju metu rimtai susidomėjau Taro, prieš metus gavau diplomą su teise praktikuoti, tą sėkmingai ir darau.
Nerijus: Skirtingai nei Julija, esu visiškas adrenalino fanatas, todėl įtraukiu ją į ekstremalias veiklas, kad jos kortizolio pliūpsniai virstų džiaugsmo hormonų bomba.
– Tikrai turite ką veikti dviese, bet turbūt ir iš aplinkinių sulaukiate klausimo, kodėl neturite vaikų – kaip į tai reaguojate ir ką atsakote?
Julija: Daugelis aplinkinių neliečia vaikų temos – manau, supranta, ir čia ne tik etikos dalykas, bet ir suvokimas, jog ne savo noru esame bevaikiai. Bet nedramatizuojame situacijos bandydami visais įmanomais būdais gauti tai, kas natūraliai neduota. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, gyvename laimingai net neturėdami vaikų.
– Turite du kačiukus – turbūt jie tikri jūsų šeimos nariai? Kaip juos pristatytumėte?
Julija: Turime du Kornvalio rekso (Cornish Rex) veislės katinus Nino ir Negen. Pastarąjį vadiname Nižinskiu garsaus baleto šokėjo garbei, nes Negen yra gryna jo reinkarnacija, jungianti šoklumą su reto chuliganizmo bruožais.
Turime gan graudžią istoriją – prieš kelerius metus mirė Nino brolis Gio, su kuriuo jie kartu užaugo. Kai jo netekome, Nino puolė į depresiją, iki tol visiškai sveiką katiną užpuolė ligos. Nusprendėme nepalikti šios situacijos likimo valiai, pradėjome ieškoti kito augintinio į kompaniją.
Negen yra kaip du vandens lašai panašus į Nino. Nerijus labai norėjo juodo katino, kalbino dar pasižvalgyti. Aš užsispyriau iš visų jėgų, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Taip įvyko anūko paklydėlio sugrįžimas.
– Kaip dalijatės buities darbus, kokių taisyklių ar susitarimų turite?
Julija: Gal ir mokėčiau tą padaryti pati, bet komunalinių mokesčių tvarkymas ir kiti popierizmai – Nerijaus pareiga. Be to, jis – mano geriausias virtuvės šefas, galėtų dalyvauti greitojo figūrinio pjaustymo čempionate, nekalbant apie darbą su ugnim.
Bet tai mano aistra – „kulinarinė meditacija“. Kai būnu virtuvėje, pamirštu apie visas problemas. Dėl to kasdien turiu atiduoti duoklę virtuvės dievams. O mūsų kasdienės rutinos ritualas – dienos įvykių aptarimas vakarieniaujant.
Nerijus: Julytės sfera – namų ūkis, man lieka techninės dalies aptarnavimas. Vieniems automobilis yra susisiekimo priemonė, mums tai – saviraiškos dalis, tad mūsų plieninius žirgus aš visaip kaip prižiūriu ir puoselėju. Jaunystėje dirbau barmenu, todėl ir namuose neapleidžiu šios sferos, prie baro pamaišydamas kokteilius.
Žmona turi silpnybę antikvariniams indams. Turime indaplovę, bet ten patekti jiems būtų tolygu mirčiai. Pasiteisinusi rankų odos prižiūra, ji perleido šią garbingą misiją man.
