Jau po kelių valandų įvyks EUROVIZIJA.LT finalas. Aistros virė ir atrankose: tris nacionalinės atrankos EUROVIZIJA.LT laidas iš eilės komisijos nuomonė nesutapo su žiūrovų, ir todėl du kartus į finalą pateko atlikėjai, surinkę daugiausia komisijos eurovizinių balų. Tai sukėlė nemažą ažiotažą.Lietuvos atranka sulaukdavo kritikos ir dėl kitų dalykų – pavyzdžiui, per didelio laidų ar dalyvių skaičiaus. Visgi kaip Lietuvos atranka atrodo tarp kitų valstybių, rengiančių nacionalines atrankas?
Ažiotažą sukėlusios atrankos
Trečiojoje EUROVIZIJA.LT laidoje komisijai labiausiai patiko Gebrasy ir GØYA – būtent šie atlikėjai ir atsirado galutinių rezultatų lentelės viršuje, nepaisant to, kad daugiausia žiūrovų balsavo už grupės „Black Biceps“ pasirodymą.
Tuo tarpu ketvirtoje laidoje tiek komisijos, tiek žiūrovų favoritais tapo grupė „Katarsis“, tačiau dėl antrosios vietos nuomonės išsiskyrė.
Komisijos nuomone, antru numeriu į finalą patekti turėjo atlikėja Amoralu, o žiūrovai antrą vietą skyrė Liepai, kuri komisijos vertinime liko 4-ta.
Todėl praėjusį šeštadienį buvo nuspręsta į finalą grąžinti tiek Liepą, tiek „Black Biceps“, sprendimą motyvuojant tuo, kad šie atlikėjai bendroje lentelėje surinko tiek pat balų, kiek ir į finalą patekę dalyviai, o grąžinti dalyvius į kovą organizatoriai teisę pasilieka.
Taip pat skaitykite
Garsėjame atrankų ir dalyvių skaičiumi
LRT.lt atliko nedidelį tyrimą, kuriame atsitiktinai pasirinkta po vieną arba dvi valstybes iš kiekvieno geografinio regiono (Šiaurės Europos, Rytų Europos, Baltijos, Vakarų Europos, Vidurio Europos, Viduržemio jūros, Pietryčių Europos, Užkaukazės bei geografiškai ne Europos valstybių), kurios nuo 2020 metų bent du kartus rengė televizines transliacijas, skirtas išrinkti šalies atstovą „Eurovizijoje“.
Į sąrašą pateko ir Italija, kuri savo atstovą visus šiuos penkerius metus (taip pat beveik kaskart ir anksčiau, tik su keliomis išimtimis) renka per garsųjį Sanremo muzikos festivalį. Nors festivalio pirminis tikslas nėra išrinkti „Eurovizijos“ dalyvį, o laimėjęs dalyvis turi teisę atsisakyti vykti į konkursą be sankcijų, festivalis turi ir tokią funkciją, todėl šiame straipsnyje yra priskiriamas prie nacionalinių atrankų. Į analizę neįtrauktos valstybės, kurios per šį laikotarpį rengė tik vidines, uždaras atrankas (t. y., kuomet pats transliuotojas ar speciali komisija išrenka atstovą, o procesas nėra rodomas per televiziją).
Ne viena valstybė rengia išankstinius etapus, transliuojamus tik internete arba atidaro specialius balsavimus, kurių metu renkami dalyviai televizinėms laidoms – tokie išankstiniai etapai šiame straipsnyje nėra laikomi papildomomis laidomis, kadangi nėra transliuojami per televiziją. Taip pat ir dalyvių skaičius yra toks, koks pasirodo jau televizijoje, nors išankstiniuose turuose jų paprastai būna daugiau.
Dažniausias atrankų laidų skaičius yra 1 – tai yra organizuojamas tik vienas finalas. Tarp atsitiktinai parinktų šalių, nagrinėjant laikotarpį nuo 2020 iki 2025 metų, ši reikšmė pasikartojo 33 kartus. Taip pat gana populiaru rengti ir 2 (pusfinalį ir finalą) arba 3 (du pusfinalius ir finalą) laidas. Tačiau skirtingų variacijų pasitaiko ir čia – pavyzdžiui, 2020-aisiais Izraelis ir 2021 metais Ukraina rengė vieną laidą, tačiau joje viena atlikėja ar grupė atliko kelias dainas, kai tuo tarpu standartiškesnis variantas yra tam tikras skaičius atlikėjų, atliekančių po vieną dainą.
Kuomet šalys rengia dvi ar tris laidas, dažniausiai yra atrenkamas tam tikras skaičius dalyvių, vertų pasirodyti finale, tačiau, pavyzdžiui, Belgija šiais metais pasirinko kitokią strategiją – dvi pirmąsias laidas paskyrė dalyvių bei dainų pristatymui, ir visi jose pristatyti atlikėjai varžėsi finale.
2023 metais, kai Belgija pirmą kartą po gana ilgos pertraukos surengė atranką, irgi nebuvo laikomasi tradicinės tvarkos, kuomet dainininkai atlieka po vieną dainą – 7 dalyviai atliko po 2 dainas atrankiniuose etapuose, ir finalui buvo išrinkta po vieną dainą, kurią jie turėtų dainuoti finale.
Lietuva papildomų išankstinių etapų nerengia, atlikėjai sudainuoja po vieną dainą ir yra renkama, kas vertas keliauti į kitą etapą. Tiriamame laikotarpyje iš 6 „eurovizinių“ sezonų 4-iuose mūsų šalis rengė 6 laidas (išskyrus 2021-aisiais, kai buvo apsiribojama 4 laidomis, ir 2023 su 5-iomis). Vis dėlto mūsų šalis ne vienintelė rengianti būtent 6 laidas – tiek pat jų tradiciškai organizuoja ir Švedija, taip pat yra rengusi ir Belgija.
Dažniausias nacionalinės atrankos dalyvių skaičius yra 20 – tradiciškai nuo 2021 metų tiek dalyvių atrenka Portugalija, o 2023 ir 2024 metais būtent tiek dalyvių turėjo ir Estija. Šiais metais tiek dalyvių būtų buvę ir Latvijoje, jei ne atlikėjos Grētos Grantiņos pasitraukimas.
Gana populiarus dalyvių skaičius taip pat yra 10 ir 12. Tuo tarpu Lietuvoje per šiuos metus mažiausias dalyvių skaičius buvo 21, tačiau dažniausiai dalyvių buvo daug daugiau – pavyzdžiui, pernai – 40, o šiemet – 44 (planuoti 45).
Balsavimo sistema – pati populiariausia
Sistema, kuomet pusę rezultato nulemia žiūrovai, o kitą pusę komisija, yra pati populiariausia, nors kai kuriose valstybėse komisijos yra net kelios – tarkime, vietinė ir tarptautinė. Kartais žiūrovai ir komisija visgi turi ne vienodai galios, nors abi šios pusės ir vertina. Tarkime, Suomijoje nuo 2021 metų žiūrovai turi tris ketvirtadalius galios, o komisija – tik vieną ketvirtadalį. Airijoje ir Italijoje vertina dvi atskiros komisijos, kurių kiekviena, kaip ir televizijos žiūrovai, turi po trečdalį galios. Lygiųjų atveju, būna visaip – vienur lemia komisija (pvz., Lietuvoje kasmet ar Lenkijoje 2023 metais), kitur žiūrovai (tarkime, Ukrainoje), o dėl kai kurių atrankų informacijos šiuo klausimu apskritai nėra.
Tad iš dalies galima daryti išvadą, kad Lietuvos nacionalinės atrankos yra vienos ilgiausių Europoje savo trukme ir beveik visada turinčios daugiausia dalyvių, bet balsavimo sistema yra visiškai standartinė – pusę galios turi žiūrovai, o kitą pusę – komisija.
