Kai daugelis lietuvių miega, LRT RADIJAS – vienintelis toks Lietuvoje – kas valandą tiesiogiai transliuoja naujausias žinias. Vasario 13 d. minima Pasaulinė radijo diena, tad šia proga su naktimis dirbančiais „žiniukais“ pasikalbėjome apie jų darbo ypatumus ir labiausiai įsiminusius nutikimus.
Pirmasis pranešė apie karą Ukrainoje
LRT RADIJO laidų vedėjas Paulius Šironas čia dirba jau beveik 20 m., o žinias naktimis veda ilgiau nei dešimtmetį – nuo tada, kai jos pradėtos transliuoti. Tiesa, jis, kaip ir kiti radijo žinių vedėjai, dirba slenkančiu grafiku – tad tenka padirbėti ir ankstyvą rytmetį, ir įprastu dienos metu.
P. Šironas – pirmasis žurnalistas Lietuvoje, pranešęs apie karo Ukrainoje pradžią. „Tiesa, mes jau keletą dienų nujautėme, kad karas gali prasidėti bet kuriuo metu. Ir štai 2022 m. vasario 24-osios rytą sėdu 5 val. ryto skaityti žinių, pasiruošęs kitas naujienas, bet prieš mane pranešiklyje iššoko užsienio naujienų agentūros skubus pranešimas apie karą – taigi tiesiogiai tą informaciją ir verčiau. Tiesa, dar buvo dilema, kaip viską išversti ir įvardyti – Vladimiras Putinas juk skelbė, kad prasidėjo specialioji operacija. Netrukus į darbą atėjo ir kiti korespondentai, laidų vedėjai, o informacijos buvo labai daug, ji plūdo chaotiškai (na, taip dažnai būna su įvairiais įvykiais)“, – prisiminė Paulius.
Daugiausia išmoko per pandemiją
Tokių atvejų, kai itin svarbią naujieną naktį tenka pranešti vienam pirmųjų, P. Šironui yra pasitaikę ne kartą. Jam dirbant prasidėjo ir karas Izraelyje.
Tačiau jam labiau įsiminė popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis 2005 m. balandį, kai darbe jis buvo dar naujokas. Vėlų vakarą jis liko skaityti žinių ir tik kelios minutės iki jų telefonu iš korespondentės Italijoje Daivos Lapėnaitės sužinojo apie popiežiaus mirtį.
„Susiskambinau su kolegomis, sutarėme, kad po tokios iškilios asmenybės mirties turime tam skirti visą laidą, tačiau aš iš esmės turėjau tik vieną sakinį, kad jis mirė, o žinių trukmė – 10 min. Internetu tuomet dar nelabai naudojomės – tad aš skubiai susirinkau lapus su kolegų anksčiau skaitytomis žiniomis apie popiežių, jo nuveiktus darbus, sėdėjau, ant stalo prisikrovęs lapų, ir skaičiau, esamąjį laiką keisdamas į būtąjį“, – pasakojo Paulius.
Kai Lietuvoje 2020 m. vasario 28 d. naktį buvo pranešta, kad pirmasis žmogus Šiauliuose susirgo koronavirusu, taip pat dirbo jis.
„Tada prasidėjo nelengvas metas – juk ir susirgti bijojome, ir darbas vyko labai intensyviai. Per kelias savaites turėjome išmokti daugiau nei seniau per kelerius metus – reikėjo pereiti prie kitokio darbo modelio, daugelis transliacijų ir pokalbių virto nuotoliniais“, – atsiminė žurnalistas. Jis sykį po kelių valandų nepertraukiamų transliacijų net rašė kolegai iš gretimo kabineto, prašydamas atnešti vandens, nes pats negalėjo atsitraukti nuo pulto.
Perversmas per vieną naktį
Kita radijo žinių vedėja Rima Žilinskaitė sakė, kad jų kolektyve netgi juokaujama, kad yra kolegų, kuriuos dramatiški įvykiai lydi nuolatos: karai ir kitokie baisūs dalykai paprastai prasideda dirbant P. Šironui, na, o dirbant Odetai Vasiliauskaitei, krenta lėktuvai. „Man turbūt pasisekė, kad aš tarp tokių žurnalistų nepatenku – mano naktinis darbas būna ne toks dramatiškas“, – sakė jau 16 m. LRT RADIJO Naujienų tarnyboje dirbanti R. Žilinskaitė.
Tačiau ir jai dirbant naktį yra tekę pranešti apie Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisrą, Kapitolijaus šturmą JAV ir kitus plačiai nuskambėjusius įvykius.
„Dar man labai įsiminė perversmas Turkijoje 2016 m., kuris, kaip juokauju, ir prasidėjo, ir baigėsi per mano pamainą. Darbo pradžioje pranešiau apie neaiškios kilmės sprogimą Stambule, po kelių valandų sulaukiau pranešimo, kad šalies valdžia tai traktuoja kaip perversmą, o prieš baigdama darbą jau galėjau pranešti, kad jis buvo nuslopintas (tiesa, po to Turkijoje dar sekė daug su tuo susijusių politinių įvykių, susidorojimo su opozicija)“, – prisiminimais dalijosi Rima.
Kada jie miega?
Abu kalbinti naktinių žinių vedėjai pripažino, kad jų miego ritmas pakrikęs – juk ir mokslininkai teigia, kad sunkiausia yra ne dirbantiesiems vien naktimis, o tiems, kurie dirba slenkančiu grafiku ir visiškai neturi pastovaus miego ritmo.
„Kad atsikelčiau laiku, nusistatau du žadintuvus – vieną telefone, o kitą – stovintį ant komodos, kad turėčiau fiziškai atsikelti, norėdamas jį išjungti. Bet vis dėlto vieną rytą abu žadintuvai nesuveikė – būna ir taip... Pusvalandį pramiegojau, tuomet jau paskambino kolegė ir mandagiai paklausė, ar neturėčiau būti darbe (ji liko dirbti ilgiau, kad manęs sulauktų)“, – atsiminė Paulius.
Tąkart jam visi miegai išlakstė akimirksniu, o paprastai, ankstyvą rytą važiuodamas į darbą, jis automobilyje padainuoja, kad apšiltų kalbos padargai, nes apsimiegojus gali būti sunku taisyklingai skaityti tekstą. Be to, prasiblaškius ir galva pradeda geriau veikti.
„Turbūt panašius košmarus kartais sapnuoja visi žinių vedėjai.“
Rimai pramiegoti darbo dar neteko, jai buvo kiek kitaip: „Kelias valandas numigau ir nakčiai atėjau į darbą, sutikau kolegą, kuris nustebo mane išvydęs – tada supratau, kad man į darbą reikia ne šiandien, o rytoj. Tas slenkantis grafikas tikrai išbalansuoja. Užmigti tąnakt nelabai pavyko, juk buvau jau nusnūdusi ir nusiteikusi dirbti – na, bet labai pasisekė, kad atėjau ankstesnę naktį, o ne praleidau tą, kurią turėjau dirbti.“
Paulius sakė, kad būna ir taip, kad su draugais tariasi, kaip savaitgalį veiks kažką įdomaus, o tada susigriebia, kad tądien jam reikės dirbti. Tačiau būna, kad turi laisvą pirmadienį ir gali bimbinėti, kai kiti skundžiasi sunkia diena darbe.
Rima kartais iš aplinkinių sulaukia pastebėjimo, kad gal per naktinę pamainą darbe gali ir nusnūsti, bet to tikrai nebūna – darbas dažnai intensyvus ir dinamiškas. Juk kol lietuviai miega ir čia gyvenimas ramus, kitoje pasaulio pusėje, įskaitant JAV, yra diena ir vyksta gyvenimas – ir Donaldo Trumpo pasisakymai, vis aptarinėjami žiniasklaidoje, paprastai būna ištarti, kai daugelis dar miega.
Na, o nuėjusią miegoti žurnalistę kartais aplanko sapnai, kuriuose nepavyksta laiku išeiti į eterį ar vietoje lapų su žiniomis rankose atsiduria kokia nors knyga. „Turbūt panašius košmarus kartais sapnuoja visi žinių vedėjai“, – pastebėjo Rima.
Vieninteliai tokie Lietuvoje
LRT Radijo naujienų tarnybos vadovas Edgaras Kiškis papasakojo, kad žinių vedėjų, dirbančių ir naktimis, LRT RADIJUJE iš viso yra 9, jie dirba pasikeisdami. Iš viso radijo naujienų tarnyboje dirba 40 žmonių, taip pat yra apie 30 bendradarbių įvairiose užsienio šalyse. LRT turi ir reporterį JAV Augustiną Šemelį, su kuriuo naktį žinių vedėjas gali susisiekti, kad gautų reikiamos informacijos. Taip pat yra trys bendradarbiai Ukrainoje – ir su jais neretai tenka susisiekti naktį, nes būtent tada neretai vyksta kariniai veiksmai.
E. Kiškis pasidžiaugė tuo, kad naujienų tarnyboje dirba tikri profesionalai, kurių darbas gal ir nelengvas, bet įdomus ir prasmingas. Džiugu ir tai, kad LRT Radijo naujienų tarnyba – vienintelė Lietuvoje, tiesiogiai transliuojanti naujausias žinias kas valandą ištisą parą su vaizdu ir viena iš pirmųjų pranešanti daug naujienų.
„Visą parą atnaujinančias LRT RADIJO žinias vis daugiau žmonių ne tik klauso, bet ir žiūri tiesiogiai, o klausytojų patogumui įrašai nugula į LRT radioteką. Taigi, kad ir kas nutiktų – naujausią mūsų naujienų tarnybos komandos parengtą informaciją auditorija išgirsta skirtingais būdais, jiems patogiu metu“, – pasidžiaugė LRT Radijo naujienų tarnybos vadovas.
