„Mano gyvenime taip susiklostė, kad aš, matyt, darboholikas“, – sako 82-ejų vilnietis Vladas Užpolevičius, statinių priežiūros inžinierius. Jo darbo vieta neretai tampa daugiabučių namų stogai. Laipiojimui, kad būtų atnaujinti nekaip atrodantys namai, reikia tik noro, užsispyrimo ir viską gali įveikti, įsitikinęs ponas Vladas.
Rūpinasi daugiabučių stogais
Žvitria eisena V. Užpolevičius nardo tarp daugiabučių namų. 82-ejų vilnietis kasdien skuba į darbą.
„Sako, Vladai, kur tu bėgi? Aš sakau, kad čia mano eisena. Tai tada – supratome“, – juokiasi jis.
Neskubant Vladui iki darbo vos 2 minutės, bet jis sulaksto per pusantros. Vlado pareigos atsakingos – daugiabučių namų bendrijos statinių priežiūros inžinierius. Inžinieriaus Vlado tikslas – kuo greičiau atnaujinti nekaip atrodančius daugiabučius ir jam puikiai sekasi. Gražiais fasadais ir sandariais stogais šiemet džiaugiasi 30 namų bendrijų gyventojų.
„Mano gyvenime taip susidarė, kad aš, matyt, darboholikas. Čia yra kažkokia, matyt, liga ir man norisi parodyti, kad galima padaryti darbų 10 kartų daugiau negu reikia. Darau tokius ėjimus, kur man nepriklauso, pavyzdžiui, parašų rinkimas stogo dengimui. Čia jau dešimtimis metų, o man per vieną dieną. Tai aš įrodžiau, kad galima stulbinančiai daug padaryti, jeigu tiktai turi noro, užsispyrimo. Parodyti, kad galima ir tokio amžiaus padaryti neįtikėtinus darbus“, – tvirtina Vladas.
Kiekvieną mėnesį Vladas aplanko visus 30 bendrijos daugiabučių, tikrina jų techninę būklę, aiškinasi, kaip ištaisyti defektus. Butų užliejimai, graužikų antplūdis ir kiti nemalonumai – į pagalbą skuba Vladas ir jo kolegos. Šiandien jis žygiuoja įvertinti naują stogą.
„Čia buvo labai blogai nudažyta ir žmonės buvo nepatenkinti. Aš paėmiau po darbo pats nudažiau. Kai visi miega – aš dažau“, – teigia jis.
Nė nemirktelėjęs inžinierius kabarojasi ant daugiabučio stogo. „Svarbiausia – neužsigauti“, – tikina Vladas ir sako, kad stogas atnaujintas puikiai, bet čia pat fiksuoja kitus trūkumus.
„Aplink vėdinimo kaminėlius turėtų būti užhermetizuota. Reikėtų padengti hermetizuojančia danga, nes matosi jau aiški irimo stadija“, – sako Vladas, apžiūrinėjantis ant stogo esančių statinių būklę.
Dirbant tokį darbą būna visko – ir ginčų, ir nepatenkintų žmonių. Vis dėlto, kai namas atnaujintas – gera visiems – ir gyventojams, ir pačiam Vladui.
Nuo stogo – į šokių salę
Bet galvoje ne vien daugiabučiai – laisvalaikis jam ne mažiau svarbu. 82-ejų Vladas teisėjauja vaikų gatvės krepšinio varžybose, vadovauja Viršuliškių bendruomenės centro šachmatų būreliui, Vilniaus Bočių Viršuliškių skyriuje dainuoja ansamblyje ir, negana to, buvo išrinktas Vilniaus Mokslo seniūnaitijos seniūnaičiu.
Meniškos sielos Vladas kuria ne tik eilėraščius, bet tango ritmu sukasi ir ant parketo.
„Visi stebisi, kaip aš spėju. Vadinasi, kad esu pavyzdys, kur galima padaryti 10 kartų daugiau nei kitiems“, – tikina jis.
Liaudiškų šokių grupės „Lendrūnas“ vadovė Virginija Čereškienė-Beviršė stebisi Vlado vikrumo ir itin gera atmintimi.
„Pats vyriausias, pats vikriausias, pats gražiausias ir pats šauniausias. Net ir keista, šitokio amžiaus žmogus, bet pas jį atmintis yra kuo puikiausia. Jo judrumas ir atmintis yra labai gera. Šokant jį dar reikia stabdyti, nes kiti net nebesuspėja. Jis neatsilieka nuo jaunesnių – niekada neparodo, kad jis yra vyresnis“, – pasakoja ji.
Su šokiais Europą išmaišęs Vladas šventai tiki – būtent judėjimas yra gyvenimo eliksyras.
„Pasirodo, kad įteigimas žmogui, kad galima gyventi vaikščiojant, judant, tai yra mūsų pensininkų pagrindinis sveikatos resursas – šokti, dainuoti ir vaikščioti. Jeigu tu judi, mąstai, tai visos imuninės sistemos veikia. Aš galvoju gyventi iki 120-ties. Kai pasakau, tai visi stebisi“, – tikina Vladas.
Prieš akis – dar daug planų. Kadaise net Briuselyje savo idėjas pristatęs Vladas tiki, kad tinkamai susodinti želdiniai padėtų išspręsti triukšmo ir užterštumo problemą ne tik Lietuvos kiemuose, bet ir viso pasaulio keliuose.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
