„Ši meilė jau tapo brandžia, susistovėjusia, ir tikiuosi, kad visam gyvenimui“, – apie savo darbą sako televizijos ir radijo laidų bei renginių vedėja Gabrielė Martirosian, praėjusiais metais išplaukusi į tarptautinius vandenis. Ji džiaugiasi, kad sulaukia didelio sužadėtinio, lenktynininko Vaidoto Žalos, palaikymo. „Nors dirbame skirtingose veiklose ir kitiems atrodome labai skirtingi, mus vienija požiūris į savirealizaciją, vidinė stiprybė ir žinojimas, kad einame teisingu keliu, nepaisant to, ar jame bus iššūkių, nusivylimų“, – sako Gabrielė.
– Nauji metai prasidėjo ne lėtu žingsniu, o darbų sūkuryje ir bene daugiausiai aistrų keliančio projekto EUROVIZIJA.LT filmavimuose. Per keletą metų atrankos jau turbūt atrado ypatingą vietą širdyje, tik ar netapo komforto zona, kurioje nebėra jaudulio ir nežinomybės?
– Man, kaip televizijos laidų vedėjai, EUROVIZIJA.LT išties yra giliai įstrigęs ir širdyje patogią vietą suradęs televizijos projektas. Vienas man brangiausių. Nors jį vedu jau penktąjį kartą, kasmet jis vis kitoks – keičiasi vedėjai ir dalyviai, skamba vis kitos dainos, scenoje – vis kiti pasirodymai, todėl projektas niekaip netampa komforto zona, kurioje atsakyti visi klausimai, nėra jaudulio ir gali jaustis atsipalaidavęs.
Be to, adrenaliną kelia ir dėmesį prikausto tai, kas vyksta scenoje, – atidžiai stebiu kiekvieną pasirodymą, svarstau, galvoju, koks bus šių metų muzikinis perlas, kurį išsiųsime į didžiąją „Euroviziją“. Turbūt normalu, juk pats konkursas jau daugelį metų pritraukia daugybę žiūrovų, namuose reitinguojančių kiekvieną pusfinalį ir finalą, renkantį savo favoritus. Taigi man didelė garbė būti viena jo vedėjų ir jei tik bus galimybė, būtų džiugu savo kelionę projekte tęsti.
– Paminėjai kylančius iššūkius, vis tik dar yra manančių, kad laidų vedėjo darbas labai paprastas – tereikia gerai atrodyti kadre ir sklandžiai perskaityti, kas parašyta scenarijuje. Ar toks požiūris nežeidžia?
– Su panašiomis nuomonėmis tikrai esu susidūrusi ir kartais viduje sukirbėdavo noras tarsi pasiteisinti, papasakoti apie šioje veikloje kylančius iššūkius bei sunkumus, bet supratau, kad neturėčiau laiko visiems paaiškinti, ką iš tiesų reiškia toks darbas.
Per daugelį metų šioje srityje supratau, kad žmonių požiūrio nepakeisiu, tai būtų kova su vėjo malūnais, tačiau savo požiūrį galiu pakreipti taip, kad tokie dalykai nekeltų streso, liūdesio ar nusivylimo. Ir sekasi išties neblogai – panašius pastebėjimus dabar priimu kaip didžiausią komplimentą. Juk jeigu kažkam iš šono atrodo, kad vedėjas dirba neįdėdamas pastangų, jam viskas paprasta, nesudėtinga, jis kalba nesustodamas, nesuklysdamas ir atrodo atsipalaidavęs, tai yra geriausias jo profesionalumo įvertinimas.
O jei kažkas nuoširdžiai domisi, visuomet mielai pasidaliju darbo užkulisiais ir iššūkiais, galiu papasakoti, kiek metų tenka rinkti patirtį, kad tiesioginiame eteryje niekas, kas vyksta aplink tave, neišmuštų iš vėžių ir galėtum netrikdomas toliau vairuoti laidos vairą.
– Atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau save atrandi vedėjos darbe, o gal pastaruoju metu tiesiog dažniau pasidžiaugi savo profesija, savirealizacija. Jauti, kad karjeros kelyje įvyko kažkokių virsmų, lūžių, privertusių savo darbą pamilti iš naujo?
– Ši meilė jau tapo brandžia, susistovėjusia, ir tikiuosi, kad visam gyvenimui. Vis labiau noriu būti šiame kelyje, jame gyvuoti, žydėti ir tapti profesionale iš didžiosios raidės.
Iš kiekvieno televizijos ar radijo laidos filmavimo, tiesioginio eterio ar renginio aš vis dar išmokstu ko nors naujo, esu smalsi ir kiekvieną, net ir menkiausią suklupimą priimu kaip pamoką, nemiegu ant laurų ir suprantu, kad tobulėjimui ribų nėra.
– Kaip manai, kodėl tik neseniai atsirado tarptautiniai renginiai ir agentūra – anksčiau nesiklostė aplinkybės, trūko patirties ar tavo pačios tikėjimo savimi?
– Taip susiklostė aplinkybės. Kiek teko bendrauti su tarptautine vedėjų agentūra, jie nėra dirbę su vedėjais iš Baltijos šalių. Apmaudu, nes nors ir turime Lietuvoje tikrų šios srities profesionalų, dėl mūsų geografinės padėties agentūrų akys į mūsų kraštą tiesiog nenukrypdavo.
Už tai, kad man pavyko patraukti dėmesį, turiu būti dėkinga gyvenimui, likimui ir savo smalsumui bei nuolatiniam norui tobulėti. Viena iš Vilniuje pernai vykusio festivalio „Revolution“ dalių buvo tarptautiniai renginių vedėjų ir moderatorių mokymai. Per pastarąjį dešimtmetį nieko panašaus nebuvau aptikusi, tad kai tik sužinojau apie tokią galimybę, nieko nelaukdama užsiregistravau.
Būtent tuose mokymuose buvau pastebėta ir sulaukiau tarptautinės vedėjų agentūros laiško, kuriame teiravosi, ar sutikčiau prisijungti ir jie imtųsi ieškoti man darbų užsienyje, Europoje. Ir jau turėjau savo pirmąjį užsakymą! Žinoma, suprantu, kad Europos rinkoje konkurencija yra žymiai didesnė ir užsakymų gausos reikės kantriai palaukti, bet esu kantri, juolab kad veiklos netrūksta ir Lietuvoje – vedu renginius, televizijos ir radijo laidas.
– Sakoma, sena meilė nerūdija, tavo meilė radijui – taip pat? Ir toliau kviesi į pasimatymus su muzika?
– Radijas visuomet išliks pirmuoju prisilietimu ir dar vaikystėje užgimusia svajone kalbėti žmonėms. Pradėjusi prieš daugiau nei 10 metų, nesustoju, nežadu sustoti ir toliau kviečiu visus LRT RADIJO klausytojus į „Pasimatymą su muzika“, su įvairiais muzikantais, atlikėjais, muzikos pasaulio žmonėmis. Galbūt todėl nacionalinės eurovizinės atrankos man yra tokios artimos širdžiai – juk su muzikantais bendrauju kiekvieną savaitę.
– Esi žmogus, kuris mėgsta viską gyvenime planuoti ir kelti tikslus ateinantiems keleriems metams ar vis tik mieliau pasiduodi tėkmei?
– Giliai širdyje turiu tikslų, kuriuos noriu pasiekti ir kurių link jau dešimtmetį keliauju. Džiaugiuosi, kad juos pavyksta įgyvendinti, tačiau supratau, kad kartais neįmanoma numatyti, kokios progos ir galimybės ateina į tavo gyvenimą.
Svarbiausia širdyje atrasti savo kelią ir juo kantriai eiti, nes niekas per vieną dieną neįvyksta. Ir man prireikė kantrybės, vidinės stiprybės, kad nepasiduočiau ir nenuleisčiau rankų. Tačiau tikiu, kad gyvenimas apdovanoja tuos, kurie yra sąžiningi su savimi ir žmonėmis, kurie supa.
– Ne paslaptis, kad praėjusiais metais susižadėjote su lenktynininku Vaidotu Žala. Galbūt jau pradedate planuoti vestuves?
– Dar nespėjome. Metų pradžia buvo labai intensyvi mums abiem – aš pasinėriau į eurovizines atrankas, o Vaidotas įveikė savo jubiliejinį, dešimtąjį Dakaro ralį. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kaip puikiai jis pasirodė sau naujoje kategorijoje.
Tiesa, aš visada žinojau, kad jis – savo srities profesionalas, tačiau buvo labai gera matyti, kiek daug žmonių jį palaiko, kokia puiki komanda jį supa ir padeda jam siekti tikslų.
Vaidoto užsispyrimas, tikslo siekimas ir tai, kad jis nenuleidžia rankų net tada, kai nesiseka, jo stipri valia ir ryžtas man yra įkvėpimas ir didelis pavyzdys.
Nors dirbame skirtingose veiklose ir kitiems atrodome labai skirtingi, mus vienija požiūris į savirealizaciją, vidinė stiprybė ir žinojimas, kad einame teisingu keliu, nepaisant to, ar jame bus iššūkių, nusivylimų. Ir tikiu, kad nė vienas nesustosime.
