Viena garsiausių ir įtakingiausių pasaulio moterų, mados biblija vadinamo amerikiečių žurnalo „Vogue“ redaktorė Anna Wintour lapkričio 3-iąją pasitinka 75-ąją gimimo dieną. Nors ji gali džiaugtis stulbinama karjera, garsi moteris atvira – už profesinę sėkmę yra tekę mokėti asmeninio gyvenimo laime, ypač kai reikėjo laviruoti tarp mylimo darbo ir motinystės.
Bent kiek besidomintiems mada A. Wintour pristatinėti tikrai nereikia – vyriausioji amerikietiškojo „Vogue“ redaktorė tituluojama svarbiausia mados pasaulio asmenybe. Ir garsėja ji ne tik dėl laiką pralenkiančių idėjų ar drąsių kūrybinių sprendimų, bet ir dėl sudėtingo charakterio bei nepriekaištingo stiliaus pojūčio.
Tiesa, greit besikeičiantys mados vėjai nepajudina dešimtmečius nesikeičiančių jos įvaizdžio detalių – vizitine kortele tapusio kare kirpimo, akį traukiančių aksesuarų ar tamsių akinių, kurių geležinė mados ledi nevengdavo dėvėti net būdama šalia karalienės Elžbietos II.
Pati A. Wintour yra prisipažinusi, jog saulės akiniai padeda paslėpti ne tik nuovargį ar miego stygių, bet ir emocijas, kurių nenori rodyti viešumoje. Taigi kokia asmenybė slepiasi po akiniais nuo saulės?
A. Wintour gimė Londone, kino kritikės Eleanoros Trego Baker ir laikraščio „Evening Standard“ redaktoriaus Charleso Wintouro šeimoje. Anna dar mokykloje susidomėjo mada, maištaudama trumpindavo mokyklinės uniformos sijonus, nuo 14 metų plaukus pradėjo kirpti kare – šukuosena, tapusia jos vizitine kortele.
Kaip rašoma biografinėje knygoje „Front Row: The Cool Life and Hot Times of Vogue’s Editor In Chief“, matydamas dukters susidomėjimą mada Ch. Wintouras ragino ją ieškoti savęs būtent šioje industrijoje ir netgi padėjo įsidarbinti viename Londono butikų, kai jai tebuvo 15 metų. Kitąmet ji sustabdė mokslus ir pradėjo lankyti „Harrods“ mokymų programą bei mados kursus, kuriuos netrukus taip pat metė.
Vis tik, kaip ne kartą pasakojo pati Anna, gyvenimas tarp žurnalistų (tėvui vedus antrąkart, jos pamote tapo Audrey Slaughter, žurnalistė ir žurnalų redaktorė) padarė savo ir nulėmė jos karjeros pasirinkimą, juolab kad giliai širdyje jau seniau ruseno svajonė dirbti mados biblija vadinamame žurnale „Vogue“.
Didelį žingsnį link savo svajonės ji žengė 1970-aisiais, kai tėvo padedama atėjo į žiniasklaidą. „Nepaisant to, kad neturėjau akademinio išsilavinimo, pradėjau dirbti žurnale „Harper’s & Queen“. JAV to niekada nebūčiau galėjusi padaryti, nes vienas iš didžiausių skirtumų tarp Amerikos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidos – kvalifikacijos reikalavimai.
Pavyzdžiui, norint gauti darbą amerikietiškame „Vogue“ personalo skyrius reikalauja diplomo. Vidurinės mokyklos nebaigusieji, net ir daug žadantys, neturi daug šansų“, – Londone vykusioje konferencijoje „Moterys žurnalistikoje“ savo istoriją pasakojo A. Wintour.
Ji atkakliai siekė savo svajonės ir po kelerių metų ambicijų vedama išvyko į JAV. „Manęs dažnai klausia, kodėl išvykau. Iš tiesų penkerių metų, kai Jungtinėje Karalystėje manęs klausinėdavo, ar esu Ch. Wintouro duktė, man daugiau nei pakako. Per daugelį metų JAV manęs niekas nepaklausė, kas yra mano tėvas ar kuo jis užsiima“, – prisiminė mados ikona, norėjusi įrodyti, kad ir be tėvo pagalbos gali daug pasiekti.
Nuvykusi į JAV, ji pradėjo eiti jaunesniosios mados redaktorės pareigas žurnale „Harper’s Bazaar“. Darbas jai patiko, tik džiaugėsi juo neilgai – vyriausiasis redaktorius ją atleido, sakydamas, kad yra per daug europietiška. „Tuo metu nesupratau, ką jis turėjo omenyje, bet žvelgdama atgal manau, kad buvau užsispyrusi, nepaisiau nurodymų ir visiškai ignoravau redaktoriaus reikalavimus“, – svarstė ji ir tikino, kad nesėkmė jos nesustabdė.
Devintojo dešimtmečio pradžioje A. Wintour įsidarbino žurnalo „New York“ mados redaktore, kur dirbdama patraukė Alexanderio Libermano, tuometinio bendrovės „Conde Nast“ direktoriaus, dėmesį ir šis pasiūlė jai amerikietiškojo „Vogue“ kūrybos direktorės pareigas.
Įsiliejusi į „Conde Nast“ leidžiamų žurnalų šeimą, 1986 m. kaip vyriausioji britiškojo „Vogue“ redaktorė A. Wintour sugrįžo į Londoną. „Nors maniau, kad esu visiška anglė, čia mane visi laikė amerikiete kontrolės maniake, o žurnalistai vaizdavo kaip piktą, plieninę moterį. Maždaug tuo metu britų spauda ir pradėjo man kabinti įvairius epitetus“, – apie ją iki šiol lydinčią reputaciją pasakojo mados ikona.
Tiesa, nors darbas ją ir grąžino į tėvynę, Niujorke liko jos širdis. Tuo metu Anna buvo neseniai susituokusi su garsiu vaikų psichiatru Davidu Shafferiu ir sūpavo pirmagimį Charlį. „Mano vyras buvo Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėjas Niujorko ligoninėje ir pagrįstai nenorėjo palikti savo pareigų. Taigi teko nemažai keliauti, – sudėtingą gyvenimo tarp Londono ir Niujorko laikotarpį prisiminė garsi moteris. – Augo sūnus, laukiausi dukters, tad atrodė, kad nuolat esu nėščia. Supratau, kad ilgam pasilikti Londone neprotinga.“
Taip 1987 m. ji perėmė Niujorko žurnalo „Home & Garden“ vairą, o netrukus pasiekė ir savo karščiausią tikslą – įsitaisė amerikietiškojo „Vogue“ redaktorės kėdėje, kurioje puikiai jaučiasi iki šiol.
Ir panašu, kad jos įsipareigojimai žurnalui yra daug patvaresni ir ilgaamžiškesni nei jos santuokos. 1999 m. A. Wintour ir D. Shafferio santuoka nutrūko. Tais pačiais metais ji pradėjo susitikinėti su verslininku Shelby’iu Bryanu, kuris tada dar buvo vedęs. Kalbama, kad šis romanas sugriovė jų abiejų ankstesnes santuokas. Anna ir Shelby’is susituokė 2004 m. Tačiau ir ši santuoka po 16 m. bendro gyvenimo iširo 2020-aisiais.
Mados ikona neslepia – kartais už profesinę sėkmę tenka mokėti asmeninio gyvenimo laime. Nors apie iširusias santuokas niekad nekalba, keliskart yra prisipažinusi, kad buvo nelengva derinti sėkmingą karjerą ir motinystę, ypač kai darbo reikalais tekdavo daug keliauti ir namuose palikti mažus vaikus: „Tačiau vaikai turi suprasti, kad moterys, mamos dirba ir taip save realizuoja. Ir tai nereiškia, kad dirbančios mamos savo vaikus myli mažiau. Tikiuosi, kad mano vaikai supranta, koks man svarbus ir kiek daug man davė mano darbas.“
Neseniai duotame interviu „Financial Times“ garsi moteris atskleidė, kad namuose darbą pamiršta – būdama su vaikais, anūkais, draugais mieliau žaidžia tenisą ar kvailus žaidimus ir nekalba apie darbus. „Tai yra mano prieglobstis“, – patikino mados ikona.
Anot jos dukters Bee, A. Wintour yra šeimos žmogus, o kietas jos būdas taip pat tėra tik įvaizdis, kurį mato visuomenė ir kurį dar labiau pakurstė bestseleris „Ir velnias dėvi Pradą“ bei to paties pavadinimo filmas – mažai kas abejojo, kad pagrindinė istorijos herojė – A. Wintour prototipas. Tokia prielaida daugeliui piršosi ir todėl, kad knygos, vėliau virtusios filmu, autorė Lauren Weisberger pusmetį dirbo asmenine Annos asistente.
„Iš tiesų mama yra dosniausias ir geraširdiškiausias žmogus, kokį tik galite sutikti. Kiti žmonės jai svarbesni nei ji pati. Tokia ji yra. Taip pat ji mėgsta veikti ir nori, kad viskas būtų atlikta. Juk ji – bosė“, – apie savo motiną leidiniui „Grazia“ pasakojo Bee.
Nepaisant jos būdo ar asmenybę apipynusių gandų, Annos Wintour įtaka ir ryškus pėdsakas ne tik mados pasaulyje yra nenuginčijami. „Forbes“ sudarinėjamame įtakingiausių pasaulio moterų šimtuke nuolat atsidurianti A. Wintour be „Vogue“ redaktorės pareigų yra ir aktyvi filantropė, prisidedanti prie paramos rinkimo AIDS tyrinėjimams ir Metropolitano meno muziejui.
