Vėlinių žvakelės šiemet pirmą kartą degamos per pastaruosius metus iškeliavusioms asmenybėms – politikams, visuomenininkams, akademikams, medikams, kultūros ir meno žmonėms, sportininkams, savo darbais sukūrusiems dalelę Lietuvos istorijos bei garsinusiems mūsų šalies vardą pasaulyje. LRT.lt kviečia prisiminti tuos, kurių netekome nuo praėjusių metų lapkričio.
Dalia Teišerskytė
Žurnalistė, poetė, visuomenės veikėja ir ilgametė Lietuvos Seimo narė amžinybėn iškeliavo praėjusių metų lapkričio 27-ąją, per savo gimtadienį. Šiemet jai būtų sukakę 80-imt.
1953 m. D. Teišerskytė buvo ištremta į Sibirą, sugrįžusi studijavo spaudos technologijos kurse, vėliau baigė Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakultetą ir įgijo žurnalistės specialybę.
Baigusi studijas dirbo spaustuvėse, „Žinijos“ draugijoje, buvo Kauno menininkų namų direktorė, laikraščio „Jaunystė“ vyriausioji redaktorė ir „Gabijos“ žurnalo redaktorė. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą. 2000–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė. D. Teišerskytė – 13 poezijos ir prozos knygų, daugiau kaip 400 estrados dainų tekstų autorė.
Eugenijus Petrovas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras mirė eidamas 88-uosius, praėjusių metų lapkričio 28-ąją.
Prasidėjus Atgimimui E. Petrovas aktyviai įsijungė į jo veiklą – buvo Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas, gilinosi į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu. 1990 m. buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
Jis – ir kelių išradimų autorius, paskelbęs mokslinių straipsnių kietojo kūno fizikos ir puslaidininkių prietaisų technologijos klausimais. E. Petrovui suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo garbės vardas. Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga E. Petrovas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Algirdas Ramanauskas
Praėjusių metų gruodžio 8-ąją, eidamas 96-uosius metus, mirė tremtinys Antanas Algirdas Ramanauskas. 1948 metais jis buvo suimtas KGB ir nuteistas už dalyvavimą antisovietinėje veikloje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Antanui Algirdui Ramanauskui suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, o 2019-aisiais – ir Atminties diplomas.
Bronislovas Genzelis
Eidamas 90-uosius metus žinomas Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras Bronislovas Genzelis mirė praėjusių metų gruodžio 18 d.
B. Genzelis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, taip pat Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“. Politikas ir Kovo 11-osios Akto signataras yra parašęs knygų filosofijos ir kultūros istorijos klausimais, išleido Sąjūdžio istorijai skirtas knygas, atsiminimus.
Albinas Kentra
94-erių rezistentas, politinis kalinys ir Atgimimo metraštininkas mirė praėjusių metų gruodžio 19-ąją. 1945-aisiais jis davė Lietuvos partizanų priesaiką, bet jau kitais metais buvo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų lagerio. Nuo 1965 m. A. Kentra kino kamera filmavo svarbius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos įvykius, nuo 1988 m. nemažai nuveikė siekdamas formuoti pasaulio viešąją nuomonę ir pelnyti įvairių vyriausybių palankumą Lietuvos išsivadavimui iš sovietinės okupacijos. Jo dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose.
1989 m. su Vytautu Milvydu A. Kentra įkūrė Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių“ draugiją. A. Kentra apdovanotas Sausio tryliktosios atminimo medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Laisvės premija ir kt. apdovanojimais.
Mykolas Drunga
JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas, LRT ilgametis bendradarbis mirė eidamas 76-uosius, gruodžio 22 d. 1948 m. Vokietijoje gimęs M. Drunga 1959-aisiais su šeima persikėlė į Niujorką, vėliau baigė Pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje, o 1969 metais Čikagos universitete įgijo filosofijos bakalauro laipsnį, iki 1972-ųjų studijavo filosofiją Masačusetso technologijos institute Kembridže, nuo 1981-ųjų – Pedagoginiame lituanistikos institute.
Vėliau jis mokytojavo Čikagos ir Bostono šeštadieninėse lietuvių mokyklose, dirbo savaitraščių „Keleivis“, „Vienybė“, dienraščio „Draugas“ redakcijose, buvo JAV lietuvių žurnalo „The Observer“ redaktorius. Nuo 2004-ųjų dirbo Išeivijos studijų centre Kaune, dėstė Vytauto Didžiojo universitete. M. Drunga už savo veiklą ir pasiekimus pelnė įvairių apdovanojimų, tarp jų – Metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Kazimieras Ragulskis
Gruodžio 24 dieną mirė Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, mokslo centro „Vibrotechnika“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas, virš 1700 išradimų bei patentų autorius profesorius Kazimieras Ragulskis. Beveik 30 metų prof. K. Ragulskis buvo laboratorijos, palaipsniui išaugusios į mokslinį centrą „Vibrotechnika“, mokslinis vadovas ir įkūrėjas. K. Ragulskis už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Jo pasiekimai pripažinti ir tarptautiniu lygmeniu.
Vytautas Urbanavičius
Nusipelnęs archeologas, plastinės rekonstrukcijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas daktaras mirė sausio 22 d. Nuo 1966 m. V. Urbanavičius filmavo Lietuvos archeologijos paminklus, mokslines ekspedicijas, fiksavo archeologinius tyrimus, sukūrė dokumentinių istorinių apybraižų, 40 filmų scenarijų (buvo jų režisierius), sukaupė kino dokumentikos archyvą. Jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinais.
Aldona Janušauskaitė
Garsi aktorė mirė vasario 6-ąją. Baigusi Lietuvos konservatoriją, A. Janušauskaitė tapo Lietuvos akademinio dramos teatro aktore, nuo 2004 m. prisijungė prie Valstybinio Vilniaus mažojo teatro. Lietuvos kino studijoje ji taip pat įgarsino nemažai filmų, Lietuvos radijuje įskaitė dešimtis lietuvių ir užsienio autorių kūrinių.
1976 m. aktorei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės vardas, vėliau ji buvo apdovanota Kristoforo prizu – išrinkta geriausia 1992–1993 Lietuvos teatrinio sezono aktore. Už Rachelkos / Marianos vaidmenis „Mūsų klasėje (rež. Yana Ross) aktorei 2014 m. įteiktas Auksinis scenos kryžius.
Rimas Tuminas
Teatro režisierius mirė eidamas 73-iuosius, kovo 6 d. Jis studijavo televizijos režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. 1990 metais įsteigė Vilniaus mažąjį teatrą, buvo jo vadovas. Režisierius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
2007–2022 m. buvo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro Maskvoje meno vadovu. 2021 m. gruodį skirta Rusijos vyriausybinė premija. 2021-aisiais jis sulaukė pasipiktinimo, kai duodamas interviu Rusijos televizijai pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Molotovo–Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais. R. Tuminas tai vadino prieš jį įvykdyta provokacija, sakydamas, kad paskelbta tik dalis jo žodžių. Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Vilniaus mažasis teatras su teatro įkūrėju ir meno vadovu R. Tuminu nutraukė darbo sutartį, pats režisierius skelbė jau anksčiau pasitraukęs ir iš pareigų J. Vachtangovo teatre.
Darius Štitilis
Eidamas 50-uosius metus mirė Mykolo Romerio (MRU) universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. dr. Darius Štitilis. Profesorius buvo ilgametis MRU darbuotojas, daug laiko ir jėgų skyręs universiteto veiklai ir garsinęs jo vardą pasaulyje. Prof. dr. D. Štitilis laikomas vienu pagrindinių mokslininkų, kūrusių Lietuvos kibernetinio saugumo strategijos modelį.
Danutė Dirginčiūtė
Kovo 25 d., baigdama 81-uosius metus, Amžinybėn išėjo buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona D. Dirginčiūtė-Tamulienė. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ji dirbo 1966–2008 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę lietuvių operetės primadona pasirodė užsienio scenose. Solistė buvo „Kristoforo“ prizo laureate, apdovanota Kauno valstybinio muzikinio teatro auksiniu Garbės ženklu, „Auksiniu scenos kryžiumi“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu ir Kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. D. Dirginčiūtei taip pat įteiktas Kauno teatralų apdovanojimas „Padėkos Fortūna“.
Nijolė Sadūnaitė
Sovietmečio disidentė, vienuolė N. Sadūnaitė mirė eidama 86-uosius metus, kovo 31-ąją. Aktyvi antisovietinė veikėja 1975 m. sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą ir gavo trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, po to dar trejus metus tremties. Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama. 1987 metais ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo–Molotovo paktui. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas. 2018 metais N. Sadūnaitei įteikta Seimo įsteigta Laisvės premija, skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Vytautė Žilinskaitė
Rašytojos, prozininkės netekome balandžio 4-ąją. Jai buvo 93-eji. Rašytojos kūriniai pradėti leisti 1950-aisiais, o juose atspindėtas platus temų spektras – ekologija, politika, socialinis jautrumas, meilė, draugystė ir kitos. Kūriniams būdinga ironija, stulbinantys kontrastai, paradoksai, sąlygiškumai, hiperbolės, mitiniai motyvai. Ji buvo labai vertinama ir už kūrinius vaikams. Už kūrybą rašytoja apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Vaikų literatūros premija, įvertinta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija.
Modestas Saukaitis
Menininkas, restauratorius savo žemiškąją kelionę baigė balandžio 4 d. „Jo gyvenimas buvo itin spalvingas. 2001 rugsėjo 11 d. jis skrido į JAV, buvo per plauką nuo teroro aktų. Turėjo dar kelis tokius artimus prasilenkimus su mirtimi. Modestas buvo žmogus-šventė – dovanojo savo istorijas, žinias, patį savo buvimą, kurio pilna leidykla. Jo darbų yra Italijoje, Amerikoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje“, – apie išėjusį kolegą socialiniame tinkle rašė kolegos iš leidyklos „Kitos knygos“.
Antanas Bagdonavičius
Irkluotojas, dviejų olimpinių medalių laimėtojas mirė eidamas 86-uosius, kovo 9 d. A. Bagdonavičius 1960-aisiais Romos olimpinėse žaidynėse kartu su porininku Zigmu Jukna iškovojo sidabro medalius ir tapo pirmaisiais šalies irkluotojais, pasidabinusiais olimpiniais medaliais. 1968-aisiais Meksike atletas pasipuošė olimpine bronza. Legendinio irkluotojo trofėjų lentynoje – taip pat ir trys Europos čempiono bei du vicečempiono titulai ir du planetos pirmenybių sidabro medaliai. 1960 ir 1961 metais kartu su Z. Jukna A. Bagdonavičius buvo pripažinti geriausiais Lietuvos metų sportininkais, o 2018-aisiais A. Bagdonavičius geriausiųjų Vilniaus miesto sportininkų apdovanojimuose pripažintas Metų sporto legenda.
Gintaras Zdebskis
Žinomas dainų autorius, radijo stoties „Lietus“ įkūrėjas mirė kovo 17 d. Tarp kūrinių, kurių bendraautoris buvo G. Zdebskis – „Dieve, laimink Lietuvą“ (atliko Vytautas Kernagis ir kiti dainininkai), „Mamai“ (atliko Sasha Song), „Diskoteka“ (atliko Egidijus Sipavičius) ir dešimtys kitų populiarių kūrinių, kuriuos įrašė žinomi Lietuvos atlikėjai. G. Zdebskis taip pat dirbo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovybėje, buvo „M-1“, UAB „Ultra Vires“ vadovas.
Kazimieras Mackevičius
Balandžio 5 d. po sunkios ligos mirė kultūros ir visuomenės veikėjas, bibliotekininkas K. Mackevičius, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje veikloje. Jis buvo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Šiaurės kraštų asociacijos valdybos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos, ilgametis Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, Garbės bajoras, senatorius, Vilniaus krašto bajorų sąjungos vadas, Šv. Kazimiero ordino riteris. Už visuomeninę veiklą 2015 m. jam suteiktas Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Garbės mecenato vardas.
Paulius Kavaliauskas
Ilgametis Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėjas, profesorius geografas-kraštotvarkininkas habilituotas mokslų daktaras mirė balandžio 8-ąją. Vienas žymiausių Lietuvos geografų, aplinkosaugininkų 1995 m. už aplinkosaugos ir teritorinio planavimo darbus apdovanotas Valdo Adamkaus premija, už darbų ciklą „Krašto tvarkymo optimizavimas teritorijų fizinio planavimo sistemoje“ – Lietuvos mokslo premija, jam suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas. Už viso gyvenimo darbus kraštotvarkos teorijoje ir praktikoje 2013 m. Lietuvos geografų draugija apdovanojo prof. P. Kavaliauską prof. K. Pakšto medaliu.
Gediminas Kirkilas
Eidamas 73-iuosius metus balandžio 20-osios rytą Amžinybėn iškeliavo politikas, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas. 1990–1992 metais G. Kirkilas buvo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato A. Brazausko padėjėjas, 2004–2006 metais ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, o 2006–2008 metais vadovavo Vyriausybei.
„Tai buvo pirmoji Vyriausybė po A. Brazausko, dirbusi po įstojimo į ES. <...> Reikėjo priimti daug sprendimų, susijusių su ES, pavyzdžiui, dėl Šengeno erdvės. Galiu pasakyti, kad įstojimas į Šengeną 2008 metais buvo tikrai didelė mūsų pergalė. Mums patekti su pirmąja plėtros banga buvo labai didelė sėkmė“, – portalui LRT.lt duotame interviu apie savo vadovavimo laikotarpio didžiausius laimėjimus yra kalbėjęs G. Kirkilas. Jis 2003 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, po metų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Vytautas Masiulis
Buvęs Rokiškio rajono meras Vytautas Masiulis mirė gegužę, jam buvo 68-eri. Buvęs Rokiškio meras dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo Tėvynės sąjungos partijos vienas iš steigėjų, 1991–1995 m. buvo Rokiškio rajono savivaldybės tarybos deputatu.
Alma Joana Masiulionytė
Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja mirė gegužės 5 d. 1986 m. ji tapo nuolatine Kauno miesto kamerinio teatro aktore, sukūrė virš 55 vaidmenų. Už juos aktorė apdovanota festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ prizu, „Fortūnos“ diplomu, Lietuvos profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalio „Pakeleivingi“ apdovanojimu.
Jos veikla neapsiribojo teatru – ji filmavosi kine, garsino filmus, dalyvavo įvairiuose projektuose, literatūros skaitymų vakaruose ir festivaliuose. Vėliau, perėjusi į teatrologiją, aktorė gilinosi į alternatyvaus teatro atvejus sovietmečio Lietuvoje, susitelkdama į Kauno miesto kamerinio teatro istoriją.
Stasys Danisevičius
Legendinis Lietuvos futbolininkas ir treneris Anapilin iškeliavo gegužės 13 d., jam buvo 66-eri. Panevėžietis yra vadinamas Vilniaus „Žalgirio“ klubo legenda, ten jis praleido dešimt metų, taip pat žaidė „Atlanto“ ir „Panerio“ komandose. Taip pat jis žaidė ir pirmose oficialiose nacionalinės rinktinės rungtynėse po Nepriklausomybės atkūrimo su Šiaurės Airija. Du kartus S. Danisevičius buvo pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku. Vėliau kurį laiką buvo „Panerio“ klubo prezidentu, dar vėliau dirbo su mėgėjais, treniravo mažojo futbolo komandas ir vienu metu buvo Lietuvos mažojo futbolo treneriu.
Daiva Tumėnaitė-Vizgirdienė
Fleitininkės, solistės, pedagogės gyvybė užgeso gegužės 13-ąją. D. Tumėnaitė-Vizgirdienė koncertavo su įvairiais ansambliais kamerinės ir bažnytinės muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Nuo 1999 metų dalyvavo ansamblio „Musica humana“ veikloje, kartu su sutuoktiniu, ansamblio „Musica humana“ įkūrėju prof. Algirdu Vizgirda bei dabartiniu meno vadovu prof. Robertu Beinariu organizavo tarptautinį festivalį „Kuršių nerija“, dirbo fleitos mokytoja choro „Ąžuoliukas“ mokykloje.
Albina Žiupsnytė
Dailininkės ir pasakų rašytojos netekome gegužės 16-ąją. Jai buvo 65-eri. Dailininkės darbai neapsiribojo vien aliejine tapyba. Ji tapė ant šilko, raižė ant medžio, piešė ant keramikos, kūrė skulptūroms eskizus. Darbuose – tikėjimo bei gamtos motyvai. Šviesaus atminimo kūrėja ne tik tapė, bet ir kūrė karpinius. Karpydavo ir A. Žiupsnytės mama. Ji ir išmokė dukrą šios technikos.
Ieva Pleikienė
Menotyrininkė, VDA prorektorė mirė eidama 53-iuosius metus, gegužės 27 d. I. Pleikienės mokslinio darbo sritis – 20 amžiaus antrosios pusės vaizduojamasis menas. Mokslininkė tyrinėjo sovietinį meną, domėjosi grafika, šiuolaikiniais jos kūrybos būdais, marginaliniais dailės reiškiniais.
Zina Gineitienė
Socialinių mokslų daktarė, profesorė, aktyvi Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narė Anapilin iškeliavo birželio 17 d. Anksti netekusi tėvų, didelės valios ir pastangų dėka ji sėkmingai baigė ekonomikos mokslus, o vėliau penkiasdešimt metų dėstė trijuose Vilniaus universitetuose. Tuo laikotarpiu kartu su vyru ji įsigijo sodybą netoli Maišiagalos esančiame Melkio kaime, kur atsiskleidė moters organizaciniai sugebėjimai ir pasišventimas kilniems darbams. Sodyboje iš savo santaupų ji įkūrė lietuvišką darželį, vėliau su vietinių pagalba pastatė ir pradinę mokyklą. Nežiūrint didelio užimtumo Z. Gineitienė dažnai dalyvaudavo Vilniaus žemaičių kultūros draugijos renginiuose.
Aušrys Kriščiūnas-Tynta
Eidamas 57-uosius A. Kriščiūnas-Tynta užgeso birželio 28-ąją. A. Kriščiūnas išgarsėjo dalyvaudamas TV laidoje „Bentski šou“, buvo įkūręs grupę „Belmondo“, dirbo televizijos ir radijo laidų vedėju. 1995-aisiais jis buvo išrinktas Kauno miesto tarybos nariu kaip „Jaunosios Lietuvos“ atstovas.
Arūnas Vaikutis
Buvęs ilgametis Lietuvos radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis mirė birželio 30-ąją. Jis korespondentu Rygoje išdirbo daugiau kaip 20 metų. Puikiai kalbantis latviškai, tiesiogiai prieinantis prie pirminių Latvijos informacijos šaltinių, turintis platų latvių kolegų žurnalistų ratą, galintis tuoj pat reaguoti į aktualijas – Arūnas neturėjo sau lygių šioje srityje. Už puikius interviu ir reportažus 2011 metais Arūnas Vaikutis buvo apdovanotas LŽS Kauno apskrities skyriaus „Gintarinio parkerio“ premija.
Leonora Daumelytė-Jakaitienė
Liepos 1 dieną, eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Laisvės kovų dalyvė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Leonora Daumelytė-Jakaitienė (Tulpė). „Visada prisiminsime, kad Velionei buvo svarbūs Tėvynės ir Lietuvos laisvės siekiai. Visas jos gyvenimas buvo skirtas kovai už Tėvynės laisvę, herojiškumo ir pasiaukojimo dėl nepriklausomos Lietuvos pavyzdys, prisidėjusi prie tvirtų laisvės pamatų kūrimo“, – pranešdamas apie netektį rašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
Andrius Grigalaitis
41-erių menininkas netikėtai mirė liepos 2 d. 2011 metais menininkas buvo įvertintas Šiaulių miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendija, Kultūros ministerijos premija už geriausiai parengtus ir įgyvendintus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus. 2020 metais jo fotografijų ciklas „Migla. Kiti pasauliai“ pateko tarp konkurso „Sony World Photography Awards“ finalininkų kraštovaizdžio kategorijoje.
Ingrida Korsakaitė
Eidama 86-uosius metus liepos 20-ąją mirė dailės istorikė, šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė, humanitarinių mokslų daktarė, visuomenės veikėja ir rašytojos Jurgos Ivanauskaitės mama I. Korsakaitė. Už savo veiklą ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija „Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui“, Lauryno Ivinskio 15-ojo respublikinio kalendorių konkurso premija, 2018 m. jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardas.
Vaclovas Litvinas
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas mirė eidamas 74-uosius liepos 22 d. Jis pirmininkavo komisijai 1992 m. liepos 23 d. – 1993 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu. 1990 m. kovo 11 d. V. Litvinas, iki tol būdamas LTSR rinkimų komisijos nariu, kartu su tuomečiu Respublikinės rinkimų komisijos pirmininku bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu akademiku Juozu Bulavu pirmininkavo pirmajam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui iki momento, kol Aukščiausiosios Tarybos pirmininku buvo išrinktas Vytautas Landsbergis.
Kęstutis Nastopka
Garsus literatūrologas, semiotikas, kritikas, vertėjas mirė liepos 23 d. 2012 metais K. Nastopka tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatu, 2015 metais buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. „Netekome filologijos grando, pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos mokyklos plėtotojo, gilaus literatūros kūrinių suvokimo meno puoselėtojo. K. Nastopkos produktyvumas, atsidavimas literatūrai bei moksliniams tyrimams buvo išskirtinis šios garsios asmenybės bruožas. Esu tikras, kad K. Nastopkos mokslinis ir kūrybinis palikimas dar ilgai formuos literatūrologų bendruomenės viziją ir veiklos kryptis“, – reikšdamas užuojautą pranešime teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Žilvinas Beliauskas
Vilniaus žydų viešosios bibliotekos įkūrėjas ir ilgametis vadovas iškeliavo liepos 26-ąją. Psichologo išsilavinimą turėjęs ir daug metų Mykolo Romerio universitete dėstęs Ž. Beliauskas ilgainiui atsidavė tik bibliotekos vystymo veiklai, nes tame matė labai didelę prasmę ir misiją, todėl buvo vadinamas Vilniaus žydų viešosios bibliotekos siela, gyvavimo varikliu, idėjų ir iniciatyvų šaltiniu.
Sigutis Obelevičius
Paskutinį šių metų liepos savaitgalį S. Obelevičiui suteiktas Anykščių garbės piliečio vardas, tačiau šventėje jis jau nedalyvavo dėl ligos. Rugpjūčio 11-ąją pedagogas, Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas S. Obelevičius iškeliavo Amžinybėn. Jis – prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatas, 14 knygų apie gamtą autorius, 3 kadencijas dirbęs Anykščių rajono meru.
Algimantas Mikuta
Poetas mirė rugpjūčio 14 d., eidamas 82-uosius metus. A. Mikuta yra išleidęs 23 poezijos rinkinius, paskutinė jo knyga – 2023 m. pasirodęs rinkinys „Paukšteliai laksto pažemiais“. Pagal A. Mikutos poeziją sukurta daug dainų, jis taip pat dirbo kultūros ir meno žurnale „Nemunas“, kurį laiką buvo jo vyriausiuoju redaktoriumi, taip pat yra išvertęs ne vieną klasikinį kūrinį. A. Mikuta – „Poezijos pavasario“ laureatas, įvertintas įvairiomis literatūros premijomis, apdovanotas Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno, Lietuvos rašytojų sąjungos bei Kauno miesto kultūros premijomis. A. Mikutai įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis ir Kauno miesto II laipsnio Santakos garbės ženklas.
Antanas Tarnauskas
Architektas mirė savo 71-ojo gimtadienio išvakarėse, rugpjūčio 25 d. Po architektūros studijų grįžęs į gimtąjį miestą pradėjo dirbti Kauno paminklų projektavimo restauravimo institute, kur išsiskyrė ir tik laimėtais konkursais. Urbanistiniai, konteksto žinojimo ir pajautimo reikalaujantys projektai buvo stiprioji architekto pusė. Jis dalyvavo rengiant Kauno ir Kėdainių senamiesčių regeneracijos projektus, kūrė Kauno Rotušės aikštės rekonstravimo, autorinių šviestuvų, mažųjų architektūros formų projektus. Beveik 20 metų jis dirbo miesto savivaldybėje – pradžioje Kauno miesto vyriausiuoju architektu, vėliau Statybos leidimų skyriaus vadovu.
Robertas Žulpa
Plaukikas, olimpinių žaidynių ir Europos čempionas, pasaulio sidabro medalio laimėtojas mirė rugpjūčio 30 d., eidamas 65-uosius. Plaukikas 1981 metais buvo išrinktas Lietuvos metų sportininku, o 2024 metais už aukštus sporto pasiekimus, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir reikšmingą indėlį į plaukimo sporto šakos plėtrą Lietuvoje apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Gintaras Jasinskas
Biatlonininkas amžinybėn išėjo vasaros pabaigoje. Jam buvo 56-eri. Per 1992 m. Albervilio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją jam buvo patikėta nešti Lietuvos Respublikos vėliavą. G. Jasinskas buvo pirmasis istorijoje atkurtos Lietuvos olimpinės delegacijos vėliavnešys. Sportininkas taip pat dalyvavo 1994 m. Lilehamerio olimpinėse žaidynėse.
Rolandas Rastauskas
Savo 70-mečio nesulaukė 69-erių poetas, rašytojas, eseistas, dramaturgas Rolandas Rastauskas. Jis mirė rugsėjo 5-ąją. R. Rastauskas, žinomas slapyvardžiu RoRa, 1972 m. debiutavo pjese „Lenktynių aitvaras“, išleido poezijos, eilėraščių, esė rinkinių, teatrinių istorijų knygą „Bermudų trikampis“ (2011), parašė scenarijų, sukūrė skaitymo performansų. R. Rastauskas apdovanotas I. Simonaitytės literatūrine, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros, Lietuvos nacionaline ir Jotvingių premijomis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Vladas Terleckas
Ekonomistas, Kovo 11-osios Akto signataras mirė rugsėjo 6-ąją, eidamas 85-uosius metus. Jis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, protestavo prieš, jo nuomone, klaidingai pasirinktą valstybinio turto privatizavimo politiką, vadovavo Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų, padėjo atkurti Lietuvos banką ir nacionalinę valiutą – litą. V. Terleckas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu, Vlado Jurgučio premija.
Juozas Žilys
Teisininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto dekanas ir konstitucinės teisės profesorius, Universiteto tarybos narys, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, vėliau Seimo Juridinio skyriaus buvęs vadovas mirė rugsėjo 7-ąją, per savo 82-ąjį gimtadienį. Profesorius J. Žilys yra parašęs daugiau nei šimtą straipsnių ar mokslinių pranešimų. Svarbiausiu jo darbu laikoma 2001 m. išleista monografija „Konstitucinis Teismas – teisinės ir istorinės prielaidos“.
Auksė Ona Jurevičiūtė
Žurnalistė ir buvusi ilgametė inkstų ligomis sergančiųjų asociacijos „Gyvastis“ vadovė Auksė Ona Jurevičiūtė mirė rugsėjo 11-ąją. Jos sveikata pašlijo po sovietų kareivių smūgių šautuvų buožėmis, kai dar iki 1991 m. sausio įvykių su jais susidūrė darbo vietoje – žurnalo redakcijoje. Sužalojimai sutrikdė sveikatą, o inkstai nustojo funkcionuoti. Daugiau nei 30 metų ji buvo dializuojama, A. O. Jurevičiūtė buvo laikoma ilgiausiai dializuojama paciente. 1993 m. ji įkūrė inkstų ligomis sergančiųjų asociaciją „Gyvastis“. Visuomenininkė iš prezidento Valdo Adamkaus gavo Sausio 13-osios atminimo medalį, Vasario 16-ąją prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių.
Galius Kličius
Eidamas 75-uosius metus, rugsėjo 11 d., mirė teatro ir kino dailininkas, scenografas Galius Kličius. Dailininkas kūrė scenografiją Jaunimo teatro, Operos ir baleto teatro, Šiaulių, Panevėžio teatrų spektakliams. Keliolika metų dirbo dailininku Lietuvos kino studijoje. G. Kličius apdovanotas dviem „Sidabrinėmis gervėmis“ už geriausią dailininko darbą filme „Nuodėmės užkalbėjimas“ (rež. A. Puipa) bei geriausios meistrystės darbą filme „Kai apkabinsiu tave“ (rež. K. Vildžiūnas). G. Kličius taip pat buvo pelnęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją.
Milda Vainiutė
Eidama 62-uosius rugsėjo 13 d. mirė teisininkė, buvusi teisingumo ministrė ir Seimo kontrolierė Milda Vainiutė. Ji buvo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesorė, Konstitucinės teisės katedros vedėja, Konstitucinės ir administracinės teisės katedros vedėja, Viešosios teisės instituto direktoriaus pavaduotoja. Ji taip pat dirbo Nacionalinėje teismų administracijoje, Teisingumo ministerijoje. M. Vainiutė kelerius metus dirbo prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais, buvo Prezidento kanceliarijos vyriausioji konsultantė prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos metu. 2016–2018 m. ji užėmė teisingumo ministrės pareigas, 2018–2021 m. dirbo Seimo kontroliere.
Valentinas Antanavičius
Dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas užgeso rugsėjo 21 d., jam buvo 88-eri. V. Antanavičius sukūrė tapybos paveikslų, estampų, scenovaizdžių, yra vienas žymiausių asambliažo kūrėjų Lietuvoje. V. Antanavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, taip pat ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Renata Valiūnienė
Garsi gydytoja akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė Amžinybėn iškeliavo rugsėjo 21-ąją. Ji nuo 1990 iki 2020 m. dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nuo 2020-ųjų moteris dirbo privačioje Baltijos-Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje. „Be jos pasaulis nebus toks pat. Ilgiuosi Tavęs šiandien, rytoj ir kiekvieną dieną“, – apie netektį savo socialiniame tinkle rašė gydytojos vyras, advokatas Rolandas Valiūnas.
Fania Brancovskaja
Būdama 102 metų rugsėjo 22-ąją mirė Holokaustą išgyvenusi buvusi Vilniaus Geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Brancovskaja. Į getą Fania pateko 19-os ir jame išbuvo nuo pirmos iki paskutinės dienos. Pačiai Faniai tik stebuklo dėka pavyko iš geto pabėgti. Siaubą išgyvenusi mergina nenorėjo pasiduoti, tad prisijungė prie partizanų ir kovojo prieš nacius. 2017 m. Fania Brancovskaja apdovanota Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė
Legendinė Lietuvos primabalerina Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė mirė sulaukusi 85 metų, rugsėjo 29-ąją. Balerina sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį, pasirodė ir užsienio scenose Vokietijoje, Bulgarijoje, Egipte, Sirijoje, Libijoje, Graikijoje, Italijoje, Mongolijoje. 2001 metais ji Vilniuje įkūrė Baleto institutą. Už nuopelnus L. Aškelovičiūtė-Razmienė buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Eduardas Červinskas
Geografas, hidrologas, fizinių mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros darbuotojas ir vedėjas, docentas mirė eidamas 104-uosius metus, spalio 2 d. E. Červinskas tyrinėjo Kuršių marių ir Baltijos priekrantės hidrodinaminį režimą, taip pat įkūrė Lietuvos pajūrio geografinį archyvą, kaupė istorinius hidrologinių ir meteorologinių matavimų duomenis, žinias apie Klaipėdos uosto raidą 12–20 a., įvairių šalių archyvuose surinko daug kartografinės ir istorinės medžiagos apie Lietuvos pajūrį (jo sukauptais duomenimis vėliau rėmėsi daugelis panašius tyrimus vykdžiusių mokslininkų).
Alfredas Kukaitis
Dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos Lietuvoje pradininkas Anapilin iškeliavo spalio 25 d., eidamas 69-uosius metus. Kaip rašoma dainuojamosios poezijos festivalio „Purpurinis vakaras“ tinklalapyje, A. Kukaičio diskografiją sudaro 17 albumų. Būdamas profesionaliu gitaristu A. Kukaitis kūryboje daug dėmesio skiria klasikinei gitarai.
